Kompiuterinės signalizacijos diegimo ypatybės
5 (100%) 1 vote

Kompiuterinės signalizacijos diegimo ypatybės

VILNIAUS RADIO TECHNIKOS IR TIKSLIOSIOS MECHANIKOS MOKYKLA

Kursinis darbas

KOMPIUTERINĖS SIGNALIZACIJOS DIEGIMO YPATYBĖS

Atliko: 35 gr. moksl. Tomas Valavičius

Vilnius 2004

TURINYS

Įvadas 3

Apsaugos sistemos 4

Vaizdo stebėjimo sistemos 4

Vaizdo įrašymo įranga 4

Matriciniai vaizdo perjungėjai, vaizdo perdavimo įrenginiai 5

Gaisro signalizacijos sistemos 6

Įeigos kontrolės sistema 6

Įsilaužimo signalizacijos sistema 7

Lauko teritorijų apsaugos sistemos 8

Elektroninių spynų viešbučiams sistemos 9

Būsto apsauga 10

Primityvi apsauga 10

Pasyvi apsauga 11

Aktyvi apsauga 11

Apsauga, kai šeimininkai namuose 11

Ne vien signalizacija 11

Klaidos 12

Durų kontrolės ir valdymo įranga 12

Apsaugokime savo kiemą 14

Kaip apsaugoti jūsų namą 15

Jus supanti vietovė 15

Apšvietimas 15

Langai 15

Spynos 16

Garažai ir varteliai 16

Šildymo, elektros prietaisų gedimai 16

Apsaugos sistemos 16

Aliarmo sistemos 16

Gaisras 17

Apsaugos sistemos galimybės 17

Apie „Paradox Security System“ 17

Digiplex Centralės 18

Centralės 19

Priedai ir programinė įranga 20

Valdymo Pulteliai 22

Adresiniai judesio jutikliai 23

Laidiniai ir bevielio ryšio zonų išplėtimo moduliai 24

Omnia bevielio ryšio jutikliai 25

Centralės programavimas 26

Signalizacijos valdymo būdai 27

Sistemos valdymas per GSM arba stacionarų telefoną 27

Sistemos valdymas kompiuteriu 27

Valdymas OMN-RCT1 pulteliu 27

Centralizuotas valdymas 27

Apšvietimo valdymas 28

Nuo ko priklauso kaina 29

Literatūra: 30

Įvadas

Elektroninės patalpų bei teritorijų apsaugos sistemos jau tapo neatsiejama buities ir verslo dalimi. Elektronika nepaperkama, ji neturi draugų ir pažįstamų, ji nevalgo, nemiega ir nežiūri televizoriaus. Ji dirba savo darbą – saugo Jus ir Jūsų turtą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, metų metus nereikalaudama atostogų. Ar galėtumėte pasamdyti geresnį sargą? O kur dar beveik beribės galimybės valdyti šią sistemą per atstumą, pvz. mobiliu telefonu, perduoti pavojaus signalą saugos tarnyboms, sujungti ją su apšvietimo, automatikos sistemomis …

Šiandien daugelis iš mūsų pastebime, kad laikas, pinigai ir mūsų saugumas tampa kasdieniniu rūpesčiu, o kartais – tiesiog būtinybe.

Saugos sistemų rinka Lietuvoje šiuo metu žengia į naują etapą. Profesionalios apsaugos sistemos šiandien rengiamos didelėse gamyklose, stambiose įmonėse, prestižinėse parduotuvėse, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir netgi butuose. Kasdien girdime apie apiplėštą vieną ar kitą parduotuvę, apvogtą kontorą ar namą. Susidūrus su panašiomis problemomis, kyla natūralus klausimas: susitaikyti su patiriamais nuostoliais, terorizuoti įmonės personalą administracinėmis priemonėmis ar vis dėlto įsirengti naują apsaugos sistemą?

Prieš pradėdami rengtis apsaugos sistemą, būtina išsiaiškinti, kokių apsaugos priemonių ir sistemų mums reikia.

Pirmiausiai derėtų nustatyti savo objekto lankomumo tipą (kiek žmonių jame apsilanko). Dažniausiai įstaigų lankomumą nulemia jų veiklos pobūdis. Objektai pagal lankomumą skirstomi į keletą grupių:

objekte lankosi daug lankytojų, jų judėjimas objekto viduje turi būti laisvas;

lankytojų daug, bet jų srautą reikėtų riboti;

objektas yra ne visai atviras, t. y. lankytojų srautas nėra didelis;

objektas uždaras, o lankytojų skaičių galima sumažinti iki minimumo.

Antra, svarbu nustatyti, koks yra darbuotojų judėjimo intensyvumas. Pagal darbuotojų judėjimo intensyvumą objektai skirstomi taip pat į kelias grupes:

darbuotojų daug ir darbo procesas neleidžia riboti jų judėjimo;

darbuotojai būna tik savo darbo vietose.

Trečia, darbo laikas:

dirbama tik tam tikrą paros dalį;

darbo diena nenormuota;

vienokia ar kitokia veikla vyksta visą parą.

Darbo laikas yra labai svarbus veiksnys pasirenkant apsaugos būdą. Šiuo metu dažniausiai renkamasi klasikines apsaugos sistemas, skirtas tik tuščioms patalpoms saugoti, t. y. tuo metu, kai jose niekas nedirba, nors objekto specifika reikalauja sudėtingesnės apsaugos.

Kitas svarbus žingsnis yra potencialaus įsilaužėlio identifikacija. Prognozuojant žalą, nuostolius, tai labai svarbus veiksnys, lemiantis investicijų į apsaugos sistemą dydį ir pobūdį. Potencialius įsilaužėlius galima skirstyti į keletą tipų:

• savas protinį darbą dirbantis darbuotojas;

• savas eilinis darbuotojas, kuris vogdamas pigius daiktus (pvz., varžtą) sugadina brangų įrenginį;

• gerai pasiruošęs ir žinantis, ko nori, vagis;

• eilinis smulkus ilgapirštis;

• eilinis lankytojas, susigundantis lengvai prieinamomis vertybėmis.

Ieškant efektyviausio apsaugos būdo, labai svarbu kuo geriau saugomą turtą suskirstyti. Taigi ką mes saugome: įstaigos inventorių (reikia nuspręsti, ar visą turtą ar tik brangiausią), informaciją, gamybos priemones ir įrenginius (kad niekas jų nesugadintų), žaliavas ir gaminamą produkciją, asmeninius darbuotojų daiktus ir t. t. Taip pat svarbu, ar mūsų saugomas turtas yra visoje objekto teritorijoje; ar mes galime jį laikyti tik tam tikrose vietose; kam jis turi būti prieinamas, o kas gali be jo apsieiti; ar organizacijoje numatyti mechanizmai kontroliuoti apsaugos taisyklių laikymąsi.

Apsaugos sistemos

Lietuvos
rinkoje yra paplitę Kanadiečių, Anglų ir Izraeliečių apsaugos sistemos, kurios sudaro apie 80 % visų apsaugos signalizacijų. Labiausiai paplitę Kanediečių apsaugos sitemos „DSC“, “Caddax” ir „Paradox Security System“, kurios mūsų rinkos užima apie 80%. Anglų “TEXECOM” ir Izraeliečių „Crow“ apsaugos sitemos yra naudojamos rečiau, nes jos yra sunkiau suprantamos ir nelabai patogios galutiniam vartotojui. Jos užima apie 20% Lietuvos rinkos.

1. Vaizdo stebėjimo

2. Gaisro signalizacijos

3. Įeigos kontrolės

4. Įsilaužimo signalizacijos

5. Lauko teritorijų apsaugos

6. Elektroninių spynų viešbučiams

Vaizdo stebėjimo sistemos

Vaizdo stebėjimo sistemos (VSS) paskirtis – įvykių, vykstančių saugomoje teritorijoje, stebėjimas, fiksavimas ir identifikavimas. Ji suteikia operatoriui galimybę iš vieno stebėjimo posto matyti bei sekti skirtingose vietose vykstančius įvykius.

Pagrindinės priežąstys, skatinančios įsirengti VSS – savo valdų saugumo užtikrinimas, vidinė kontrolė, procesų monitoringas, prevencija. Tai puikus sprendimas norint apsaugoti savo turtą nuo įsilaužimo, vagysčių, apiplėšimo ar niokojimo. VSS suteikia galimybę stebėti įmonėje vykstančius procesus bei jų veiksmingumą. Naujos kartos Skaitmeninės VSS leidžia vadovui stebėti savo pavaldinių darbą iš bet kompiuterinės darbo vietos. VSS gali būti naudojama ir kaip valdymo įrankis, kuris padeda atrasti organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei jas optimizuoti.

Pagrindinės VSS sudedamosios dalys – vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo signalų perdavimo tinklai, vaizdų iš kamerų apjungimo ir įrašymo įranga (multipleksoriai, skaitmeniniai ir analoginiai įrašymo įrenginiai), vaizdo monitoriai. Sudėtingose sistemose naudojami matriciniai vaizdo perjungėjai, vaizdo perdavimo įrenginiai.

Vaizdo įrašymo įranga Išskiriami du pagrindiniai vaizdo įrašymo įrenginių tipai: analoginiai (VCR) ir skaitmeniniai (DVR).

Lietuvoje labiausiai išplitę yra japonų firmų Sanyo, Mitsubishi, Panasonic analoginiai ir skaitmeniniai vaizdo magnetofonai. Vaizdas analoginiuose įrenginiuose įrašomas ir saugojamas specialiose, apsaugai skirtose VHS vaizdajuostėse. Tai vienas iš seniausiai naudojamų stebimo vaizdo įrašymo ir archyvavimo metodų.

Skaitmeninė vaizdo įrašymo sistema – nauja ir sparčiai populiarėjanti sistema. Vaizdas skaitmeniniu būdu įrašomas į vidinį kietąjį diską. Kietajame diske įrašomo ir saugomo vaizdo kokybė nepriklauso nuo to, kiek kartų tame diske buvo perrašyta informacija. Pasirinkus atitinkamos talpos diską ar prijungus išorinius kaupiklius galima užtikrinti norimo dydžio įrašo archyvą. Vaizdų įrašymo dažnis ir kokybė gali būti laisvai programuojama pagal kliento poreikius. Pagrindiniai skaitmeninių įrašymo įrenginių privalumai:

• Aukšta vaizdo kokybė

• Patogi ir greita įrašytų įvykių peržiūra

• Intelektuali aliarminių įvykių paieška

• Programavimo/nustatymo funkcijų gausa

• Vaizdų perdavimas ryšio tinklais

• Maži aptarnavimo kaštai dėl nuotolinio VSS programavimo galimybės Vaizdo stebėjimo kameros Identifikavimas, atpažinimas, prevencija, perimetro ar bendras vaizdo stebėjimas – visa tai nulemia kokios kameros turi būti parinktos: juodo/balto, spalvoto vaizdo ar diena/naktis, valdomos ar stacionarios. Atsižvelgiant į kamerų montavimo aplinką parenkami kamerų priedai: lauko korpusai, tvirtinimo elementai, objektyvai.

Matriciniai vaizdo perjungėjai, vaizdo perdavimo įrenginiai Sudėtingose VSS, kur reikia daugiau nei vieno stebėjimo posto bei vienu metu monitoriuose reikalinga stebėti ir fiksuoti daugelyje skirtingų vietų vykstančius įvykius, naudojami matriciniai vaizdo perjungėjai. Kameros gali būti įjungiamos į atitinkamus monitorius rankiniu būdu arba pagal tam tikrą scenarijų, gavus aliarminį signalą iš kitų sistemų.

Esant dideliems atstumams tarp vaizdo kamerų ir įrašymo sistemų, vaizdo signalo perdavimui naudojamos sudėtingesnės technologijos. Tokiais atvejais vaizdo signalas perduodamas suktos poros, optiniais kabeliais arba naudojamos bevielės vaizdo perdavimo sistemos.

Tobulėjant vaizdo stebėjimo sistemoms, taip pat plečiasi ir jų pritaikymo galimybės. Dabar VSS galime pamatyti ne tik bankuose, bet ir pramonės įmonėse, miesto centrų stebėjimui, prekybos centruose, degalinėse, ligoninėse, oro uostuose ir t.t. Laikui bėgant šis sąrašas turėtų dar labiau pasipildyti dėl naujų VSS savybių.

Nepriklausomai nuo VSS dydžio ir sudėtingumo kokybė ir patikimumas išlieka svarbiausiais kriterijais.

Gaisro signalizacijos sistemos

Gaisrinė signalizacija yra skirta kylančio gaisro pavojaus pranešimui garso, šviesos signalais ir/ar kitokiu būdu. Lietuvoje gaisro signalizacijos sistemų projektavimą ir įdiegimą apibrėžia “Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos” respublikinės statybos normos (RSN 138-92*).

Gaisrai pasitaiko daug rečiau negu neteisėti įsibrovimai ir apiplėšimai, tačiau gali atnešti milžiniškus nuostolius susijusius su materialiu turtu ar net žmonių gyvybėmis. Todėl būtina kuo greičiau identifikuoti gaisro kilimo vietą ir spėti užkirsti kelią tolesniam jo plitimui.

Gaisro signalizacijos sistemą sudaro centrinis valdymo ir indikavimo pultas, gaisriniai
signalizatoriai (dūmų, temperatūros, atviros liepsnos), gaisriniai pavojaus mygtukai, gaisriniai šviesos ir garso signalizatoriai.

Šiuo metu gaisrinės signalizacijos pagal techninį lygį skirstomos į:

– konvencines sistemas;

– adresines sistemas;

– analogines adresines sistemas.

Konvencinėse sistemose gaisro signalizatoriai apjungiami į atskirus spindulius vienu kabeliu. Centrinis valdymo įrenginys detektuoja bendrą spindulio būseną (“normali” arba “gaisro pavojus”), neišskirdamas atskirų signalizatorių.

Adresinės sistemos skiriasi nuo konvencinių tuo, kad signalizatoriai prie centrinio valdymo įrenginio jungiami kilpa, kurioje yra laisvai adresuojami nepaisant jų pajungimo vietos nuoseklumo. Be to centrinis valdymo įrenginys detektuoja jau ne spindulio, o kiekvieno gaisrinio signalizatoriaus būseną.

Techniniu požiūriu už minėtas sistemas modernesnė yra analoginė adresinė. Svarbiausias pranašumas – centrinis valdymo įrenginys detektuoja ne tik gaisro pavojų, bet įspėja ir apie priešaliarminę būseną, informuoja apie detektorių užterštumą, koreguoja signalizatoriaus veikimo jautrumą bei kt.

Įeigos kontrolės sistema

Įeigos kontrolės sistemos paskirtis – patekimo į patalpas / teritorijas ribojimas ir apskaita.

Įeigos kontrolė atlieka nemažai funkcijų – riboja patekimą į tarnybines patalpas, reglamentuoja ir fiksuoja darbuotojų judėjimą įmonės viduje, palengvina darbo laiko apskaitą ir t.t.

Bendru atveju sistema susideda iš:

• identifikavimo duomenų nešėjo, ar, paprasčiausiu atveju, kortelės (magnetinės, brūkšninio kodo, mikroprocesorinės, nuotolinės ar kontaktinės), kuriuo vartotojas identifikuojamas sistemoje. Skirtingi kodavimo ir nešėjo (kortelė, pakabukas, žiedas, piršto antspaudas, veidas, akies tinklainė) tipai lemia skirtingus įeigos sprendimus, geriausiai atitinkančius vartotojo poreikius;

• įeigos kontrolės skaitytuvo, kuris yra pirminis sistemos įrenginys. Skaitytuvas paverčia identifikavimo duomenų nešėjo (pvz., kortelės, piršto antspaudo) fizinį kodą į elektrinį signalą ir perduoda jį valdikliui;

• valdiklio, kuriame saugomas įvykių archyvas bei suprogramuoti duomenys ir tikrinama, ar vartotojui suteikta pageidaujama įėjimo teisė;

• centrinio įrenginio, kuriuo stebima, valdoma ir programuojama visa sistema (pvz. personalinis kompiuteris su atitinkama programine įranga);

• praleidimo mechanizmo (elektromechaninė spyna, elektromagnetinė sklendė, elektromagnetas, praėjimo suktukas, automatiniai vartai, kelio užtvaras ar kt).



Įeigos kontrolės sistema, priklausomai nuo sudėtingumo, gali būti:

• autonominė – prie durų įrengiama kodinė spyna ar kortelių skaitytuvas, integruotas su valdikliu;

• tinklinė – visi valdikliai sujungiami į tinklą ir turi bendrą duomenų bazę. Paprastai valdoma iš PK su įeigos kontrolės programine įranga;

• integruota įeigos kontrolės – apsaugos signalizacijos sistema pasirenkama vis dažniau, kadangi supaprastina naudojimąsi sistema ir jos valdymą. Integruotoje sistemoje įeigos kontrolė neleis iškart patekti į teritoriją ar patalpą, kur įjungta signalizacija, tuo išvengiant klaidingų aliarmų.

Įeigos kontrolės sistemų tipus sąlyginai galima suskirstyti pagal identifikavimo būdą:

• kodinė – kai įeigos kontrolės klaviatūroje įvedamas vartotojo kodas;

• kortelinė – kad patekti į patalpas būtina pateikti galiojančią kortelę;

• biometrinė – kad patekti į patalpas būtina nuskaityti tam tikrus fizinius vartotojo duomenis (piršto, plaštakos antspaudą, akies tinklainės raštą, veido bruožus ar kt.). Biometrinė įeigos kontrolės sistema paprastai naudojama tik tuomet, kai būtina užtikrinti aukštus saugumo reikalavimus;

• mišri – kai naudojamos įvairios prieš tai išvardintų būdų kombinacijos, pvz., kortelė + kodas, kortelė + piršto antspaudas. Vienu metu (pvz. darbo laiku) naudojamas supaprastintas identifikavimas, kitu – visas kompleksas.

Pasaulinėje praktikoje įeigos kontrolės sistemų privalumai įvertinti jau seniai. Lietuvoje situacija sparčiai keičiasi. Kontroliuoti klientų ir darbuotojų judėjimą pageidauja vis daugiau Lietuvos įmonių, bankų, organizacijų, parduotuvių, biurų ir kt.

Įsilaužimo signalizacijos sistema

Įsilaužimo signalizacijos sistemos paskirtis – signalizuoti, kad į patalpas bandoma įsilaužti, ar jau įsilaužta. Gera signalizacija kiek įmanoma sumažins įsilaužimo riziką bei galimus nuostolius, tačiau nėra tokios (ir negali būti!), kuri 100 % užtikrintų, kad įsilaužimas neįvyks.

Yra daug įsilaužimo signalizacijų tipų. Kai kurios sistemos saugo vien tik patalpų perimetrą, kitos – vien tik vidinį tūrį. Žinoma, geriausia sistema yra ta, kuri apima ir perimetrą, ir vidinį patalpų tūrį. Tūrio detektoriai aptinka įsibrovėlį tuo atveju, jei jis jau yra patalpose ar kažkokiu būdu apėjo perimetro apsaugą.

Įsilaužimo signalizacijos lygis tiesiogiai priklauso nuo skiriamo biudžeto, patalpų išdėstymo ir reikalaujamo saugumo.

Patalpų perimetras saugomas:

• durų ir langų magnetiniais kontaktais,

• langų, vitrinų stiklo dūžio detektoriais,

• vibraciniais – smūgio detektoriais,

• užuolaidiniais PIR (pasyviniais infraraudonųjų spindulų) detektoriais,


spindulių barjerais,

• seisminiais detektoriais.

Patalpų tūris saugomas:

• PIR judesio detektoriais,

• mikrobanginiais (MB) judesio detektoriais,

• ultragarsiniais (UG) judesio detektoriais,

• kombinuotais (dvigubos technologijos) PIR + MB arba PIR + UG judesio detektoriais.

Viena svarbiausių apsaugos signalizacijos grandžių yra centralė. Ją valdydami programuojame sistemą, įjungiame / išjungiame signalizaciją. Būtent apsaugos centralė gauna signalus apie detektorių suveikimą ir telefono linija arba radijo bangomis perduoda juos saugančiai tarnybai bei, kad įsibrovėlis nesijaustų saugus, įjungia sirenas. Nuo jos parinkimo labiausiai priklauso signalizacijos valdymo ir naudojimosi galimybės ir patogumas.

Galima įrengti ne tik įsilaužimo signalizacijos sistemą patalpų apsaugai, bet ir išskirti pavojaus signalizaciją, skirtą betarpiškai perduoti asmens užpuolimo signalą saugos tarnybai ar apsaugos darbuotojui. Pavojaus signalizaciją galima įrengti tiek kartu su įsilaužimo signalizacijos sistema, tiek atskirai.

Lauko teritorijų apsaugos sistemos

Perimetro (teritorijos) apsaugos sistemos paskirtis – kaip tik įmanoma anksčiau fiksuoti nepageidaujamus asmenis bandančius patekti ar patekusius į saugomą teritoriją. Ši sistema apsaugo teritorijoje esantį turtą ir padidina teritorijoje esančių objektų saugumo laipsnį.

Dažniausiai perimetro apsaugos sistemos objektuose diegiamos kartu su vaizdo stebėjimo sistemomis. Suveikus vienai iš apsaugos zonų, kameros automatiškai pasisuka į pažeidimo vietą. Tokiu būdu sistema padeda apsaugos operatoriui greitai reaguoti.

Ankstyvas pažeidėjo fiksavimas tai pagrindinė perimetro apsaugos funkcija. Galimi trys perimetro apsaugos variantai:

1. Išorinė teritorijos perimetro apsauga. Apsaugos priemonės rengiamos išorinėje teritorijos pusėje. Tokiu būdu pažeidėjas aptinkamas dar nepatekęs į teritoriją.

2. Apsaugos priemonės rengiamos ant, ar virš tvoros.

3. Teritorija saugoma iš vidinės pusės. Tokiu atveju sistema fiksuoja tik į teritoriją patekusius asmenis.

Pagal naudojamas technologijas perimetro apsaugos signalizacijas galima skirstyti į keletą grupių:

1. Kabelinės sistemos. Šio tipo perimetro apsaugos signalizacijoms naudojami tiek elektriniai, tiek optiniai kabeliai, reaguojantys į kabelio deformaciją (kirpimą, tempimą ir kt.);

2. Sensorinė sistema. Sensorinės sistemos, priklausomai nuo naudojamų sensorių tipo, yra aktyvinės ir pasyvinės. Šiuo metu labiausiai paplitę infraraudonųjų spindulių arba mikrobangų detektoriai;

3. Judesio detekcija panaudojant vaizdo stebėjimo sistemas. Detektuojamas judesys kameros stebimame vaizde. Sudėtingose judesio vaizde detekcijos sistemose galima sekti pažeidėjo judėjimo kryptį, greitį;

4. Po žeme montuojamų sensorių perimetro apsaugos sistemos.

Perimetro apsaugos sistemos parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tinkamos sistemos tipą įtakoja pageidaujamas teritorijos apsaugos lygis, klimatinės sąlygos, augmenija bei kiti veiksniai. Gali būti , kad viename ir tame pačiame objekte reikia naudoti keletą skirtingų perimetro apsaugos sistemų grupių.

Elektroninių spynų viešbučiams sistemos

Elektroninė spynų sistema – tai elektromagnetinių spynų, valdomų kortelėmis, sistema. Pagrindinė sistemos funkcija viešbutyje apsaugoti svečių kambarius nuo neteisėto įsibrovimo.

Ši sistema naudinga ne tik dėl šios funkcijos. Elektroninės spynos turi atmintį, kurioje užfiksuojami visi praėjimai. Taip pat spynas galima užprogramuoti įleisti ar neįleisti skirtingas korteles, automatiškai atsidaryti arba užsirakinti. Dėl šių funkcijų viešbučio personalas visada žinos, kas ir kada buvo kambaryje, galės programuoti spynas pagal viešbučio ar jo svečių poreikius, o viešbučio svečias visada jausis saugus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2645 žodžiai iš 8579 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.