Kompiuteris ir muzika
5 (100%) 1 vote

Kompiuteris ir muzika

TURINYS

I. Įvadas.

II. Apie garso plokštę.

III. Multimedia.

IV. Muzikiniai formatai.

V. Žvilgsnis į midi.

VI. Midi redaktoriai.

VII. MP3.

VIII. Wav (audio) redaktoriai.

IX. Programos pramogoms.

X. Muzikinės enciklopedijos.

XI. Natų rašymo programos.

XII. Muzika internete.

XIII. Modulio programa.

XIV. Pamokos planas.

XV. Literatūra.

I. ĮVADAS

Kompiuteris gali būti geras muzikos mokytojo padėjėjas tiek pamokų metu, tiek ruošiantis joms, tiek užklasinėje veikloje. Pamokų metu galima naudoti kompiuterį demonstruojant mokiniams vaizdines priemones, enciklopedijas, klausantis muzikos, atliekant natų rašto darbus.

Ruošiantis pamokoms kompiuteris gali pagelbėti ieškant informacijos internete apie vieną ar kitą kompozitorių, atlikėją, kompiuterio pagalba galima atsispausdinti natas, dainų tekstus. Užklasinėje veikloje kompiuteris pagelbės visur, tiek kuriant muziką, tiek ją įrašinėjant, klausant, vedant diskotekas, ieškant informacijos ir pačios muzikos. Norint kompiuteriu klausytis muzikos reikia paprasčiausios garso plokštės ir kolonėlių ar ausinių. Šiam darbe rasite aprašymus apie kompiuterio garso plokštę, muzikinius formatus, muzikines programas, muziką internete. Šias žinias galėsite panaudoti muzikos pamokose ar užklasinėje veikloje.

II. APIE GARSO PLOKŠTĘ

Iš kur asmeninio kompiuterio garsas ?

1981 metais pradėti gaminti IBM PC ilgą laiką sugebėjo skleisti tik vienintelį garsą „beep“ (pyptelėjimas), o tuo metu kituose buitiniuose kompiuteriuose, kurie daugiausia buvo skirti žaidimams, jau nuo 1978 metų buvo programuojamieji garsų generatoriai (PSG – Programmble Sound Ganerator). Šie kompiuterių įtaisai dažniausiai turėjo tris nepriklausomus garso kanalus imituoti elektroniniams instrumentams, galėjo generuoti įvairius garsus (pavyzdžiui, šūvį, sprogimą, lėktuvo ūžesį). Buitiniai kompiuteriai buvo sujungiami su televizoriumi, kurio ekrane rodomą vaizdą lydėdavo muzika ir kiti garsai.

Pirmasis profesionalus asmeninis kompiuteris, turintis standartinę garso įrangą, buvo „Apple“ kompanijos kompiuteris „Macintosh“. Šios serijos kompiuteriai buvo pradėti gaminti 1984 metais. 1985 metais firma „Commodore“ pradėjo gaminti tuo metu labai gerą grafiką ir muzikinius procesorius „Amiga“, o firma „Atari“ – kompiuterius „Atari ST“ , kurie jau turėjo MIDI sąsają. Garso plokštės IBM PC tipo kompiuteriams buvo pradėtos gaminti ir diegti tik 1991 metais, o daugialypei terpei skirti IBM PC tipo kompiuteriai paplito tik prieš porą metų, kai labai atpigo CD – ROM kaupikliai ir garso plokštės. Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninius garso įrašus, sintezuojantis įvairius garso efektus (reverberaciją, daugiabalsiškumą, erdvinį garsą), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Garso plokštę galima naudoti telefono ryšiui per internetą.

Pirmuosiuose kompiuteriuose garso signalai buvo sintezuojami vadinamuoju FM ( Frequency Modulation) metodu: moduliuojant keičiamo dažnio ir amplitudės harmoninius virpesius kitais keičiamo dažnio ir amplitudės harmoniniais virpesiais ir moduliuotus virpesius sumaišant, gaunami sudėtingi virpesiai, imituojantys tam tikrą instrumentą. Gauto signalo intensyvumas keičiamas taip, kad jis atitiktų sintezuojamam instrumentui būdingą signalo kitimą. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose FM sintezė naudojama kartu su kitais garso sintezės būdais.

Maždaug prieš trejus metus brangesnėse garso plokštėse buvo pradėti naudoti daug tobulesni garsų sintezatoriai, kurie garsus sintezuoja iš atmintinėje saugomų trumpų natūralių garsų fragmentų (Waveform arba Wave Table). Tokių sintezatorių kuriami garsai yra artimesni natūraliems, pavyzdžiui, konkretaus instrumento garsui, kurio skambesio fragmentas yra – plokštės atmintinėje. Instrumento garsui imituoti dažniausiai pakanka dviejų trijų atmintinėje saugomų trumpų jo skambesio įrašų, pavyzdžiui, garso atsiradimo ir nusistovėjusio garso. Instrumento grojimas imituojamas kartojant įrašą, keičiant įrašo toną ir intensyvumą. Garso tonas aukštinamas skaitant kas kelintą atmintinėje įrašytą fragmento skaitmeninio signalo reikšmę, o žeminamas tas pačias reikšmes skaitant kelis kartus. Garso intensyvumas keičiamas, pavyzdžiui, padauginus atmintinėje įrašytą fragmento skaitmeninio signalo reikšmę iš signalo intensyvumą nusakančios gaubiamosios reikšmės.

Naujos garso plokštės įdiegimas.

1. Išmeskite senosios plokštės programinę įrangą.“Windows 98″ pasirinkite „Start“ – „Settings“ – „Control Panel“, dukart spragtelkite „System“ piktogramą ir pasirinkite skyrių „Device Manager“. Spragtelkite „+“ ženklą prie užrašo „Sound, video and game controllers“, nurodykite savo garso plokštės modelį ir spustelėkite „Remove“. Pamatysite patvirtinimo dialogo skydelį. Pašalinkite visus su garso plokšte susijusius elementus, pavyzdžiui, žaidimų prievadį, esantį garso plokštėje. Jei yra specialiai tai garso plokštei skirtų programų (garso rinkmenų redaktorių ar MIDI grotuvų), pašalinkite jas, spragteldami „Uninstall“ atitinkamoje programų grupėje ar pasirinkdami „Start“ – „Settings“ – „Control Panel“
ir dukart spragteldami „Add/Remove Programs“. Galbūt jūsų kompiuterio garso dalis nėra atskira garso plokštė, o įmontuota į pagrindinę plokštę? Paskaitykite sistemos aprašymą, pažvelkite į kompiuterio vidų ar tiesiog pažiūrėkite, kaip prijungtos garso kolonėlės. Jei garso plokštė integruota, reikės paleisti kompiuterio nustatymo (setup) programą ir išjungti pagrindinės plokštės garso dalį.

2. Išimkite senąją garso plokštę.

Išjunkite kompiuterį neištraukdami tinklo šakutės, kad kompiuteris būtų įžemintas ir neliktų statinio krūvio, galinčio sugadinti įrangą. Nuimkite dangtį. Išjunkite visus kabelius nuo garso plokštės, kolonėlių, mikrofono. Jei prie garso plokštės yra prijungtas platus pilkas duomenų kabelis iš CD – ROM įrenginio, jį taip pat išjunkite. Po to atsukite varžtą, laikantį garso plokštę, ir atsargiai ją išimkite.

3. Įdiekite naują garso plokštę.

Prieš įdėdami naują plokštę, prijunkite ją prie „audio“ kabelio iš CD-ROM įrenginio (jei prie plokštės jo nėra, gali tekti jį nusipirkti). Jei naujoji plokštė yra su jungtimi, skirta CD-ROM įrenginiui, prijunkite platų duomenų kabelį. Įsitikinkite, kad raudonas kabelio laidas prijungtas prie garso plokštės jungties pirmo išvado (pin 1). Pastebėsime, kad keletas garso plokščių (ypač su CD-ROM sąsaja) vis dar turi trumpiklius (jumpers). Jei jie yra ir jūsų naujoje plokštėje, vartotojo instrukcijoje pažiūrėkite, kaip pakeisti trumpiklių padėtį. Parastai gamintojas juos jau būna gerai nustatęs. Prisilieskite prie korpuso (taip neteksite statinio krūvio), tada atsargiai įstatykite naująją garso plokštę. Priveržkite ją laikančius varžtus. Vėl prijunkite išorinius kabelius. Atkreipkite dėmesį, kad keletas naujų plokščių, pavyzdžiui „Sound Blaster AWE64 Gold“, prijungiamos prie garso kolonėlių RCA jungtukais. Paprastai tokiu atveju pridedamas suderintuvas senesnėms kolonėlėms. Neuždėkite kompiuterio dangčio kol neįsitikinsite, kad viskas gerai veikia.

4. Įdiekite garso plokštės tvarkykles bei programas.

Įjunkite kompiuterį. Turite pamatyti pranešimą, kad „Windows“ rado naują įrenginį ir jam diegia programinę įrangą. Kai kuriais atvejais gali tekti įdėti įdiegimo diskelį ar CD-ROM, gautus kartu su garso plokšte. Sekite nustatymo programos nurodymus. Baigiant procesą reikės iš naujo įkrauti sistemą. Tada įdiekite programas, gautas su garso plokšte – parastai garso rinkmenų redaktorių ir MIDI priedus. Elkitės pagal plokštės instrukcijos nurodymus.

5. Įsiklausykite.

Norėdami patikrinti naują plokštę, pasirinkite „Start“ – „Programs“ – „Accesories“ – „Multimedia“ – „Media Player“. Jei „Media Player“ programos ten nėra, įdiekite ją pasirinkdami „Start“ – „Settings“ – „Control Panel“ , dukart spragteldami piktogramą „Add/Remove Programs“ ir pasirinkdami „Windos Setup“ skyrių. Pažymėkite langelį prie „Multimedia“ , spustelkite OK ir vadovaukitės nurodymais. Gali prireikti „Windows 95“ disko ar diskelių. Iš „Media Player“ meniu „File“ – „Open“ pasirinkite vieną katalogo „Media“ garso rinkmenų. Tada spustelkite „grojimo“ mygtuką – į dešinę nukreiptą trikampį. Jei nieko negirdite, patikrinkite visas jungtis ir pažiūrėkite, ar įjungėte kolonėles. Jei įrenginys vis tiek neveikia, pasirinkite „Start“ – „Settings“ – „Control Panel“ , dukart spragtelkite piktogramą „System“ ir skyrių „Device Manager“. Jei prie „Sound, video games controllers“ matote geltoną šauktuką, yra aparatūros įrangos problemų. Pasirinkite „Start“ – „Help“ ir kreipkitės į „Hardware Conflict Troubleshooter“. Vadovaukitės jo nurodymais.

III. MULTIMEDIA

Multimedia technologija naudojama skirtingoms duomenų vaizdavimo ir perdavimo aplinkoms integruoti. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra aprūpinti specializuota multimedia elementų (garso, animacijos, grafinių vaizdų, video) valdymo techninė įranga. Operacinėse sistemose taip pat numatyta speciali programinė įranga (bibliotekos, redaktoriai ir kitos priemonės) multimedia kūrimui, naudojimui ir valdymui. OS Windows aplinka turi ypač daug tokių priemonių. Įvairius elektroninių leidinių variantus, tame tarpe ir mokomąją medžiagą, galima sukurti, įterpiant nuorodas ir sudarant hierarchines informacijos struktūras, t.y. panaudojant hiperteksto ir hipermedia technologijas. Egzistuoja įvairūs taikomieji programų paketai multimedia kūrimui. Populiariausios yra autorinės multimedia sistemos. Šiame skyriuje susipažinsite su multimedia principais, jos taikymais ir šiai technologijai skirta įranga.

Kas yra multimedia?

Nors multimedia terminas yra plačiai naudojamas, jo apibrėžimas nėra paprastas. Dažniausiai sakoma, kad multimedia yra technologija, padedanti integruoti tekstą, garsą, animaciją, grafinius vaizdus, video ir kitus duomenis kompiuterių aplinkoje. Ši technologija sukurta jungiant į vieningą sistemą įvairius skaitmeninio duomenų atvaizdavimo ir skaitmeninio valdymo principus, kuriuos galima realizuoti moderniose kompiuterių sistemose. Žodis “multimedia” sudarytas iš dviejų žodžių, “multi” ir “media”, kurie pabrėžia, kad multimedia technologija apima įvairias terpes, įvairius informacijos vaizdavimo būdus.

Multimedia techninė įranga

Sparčiai plintant multimedia technologijai,
kompiuterių gamintojai suprato, kad kompiuterius reikia patobulinti, pridedant papildomą įrangą šiai technologijai palaikyti. Pagrindiniai tokios techninės įrangos elementai yra: CD-ROM įrenginys ir garso plokštė.

CD-ROM (kompaktinių diskų) įrenginiai personaliniuose kompiuteriuose naudojami nuo 1984 metų. Jau tada tapo aišku, kad multimedia garso ir grafikos failams reikia daug atminties. Be to, šiuos failus pageidautina saugoti keičiamuose kaupikliuose, kadangi multimedia produktai, ypač elektroninės knygos, skirti masiniam platinimui. Todėl stacionarūs diskai multimedia produktams saugoti nėra patogūs, o diskeliai netinka dėl mažos jų talpos.

Tuo metu audio kompaktiniai diskai jau buvo gana plačiai paplitę įrodydami, kad optinių diskų technologija priimtina saugiam didelių informacijos kiekių laikymui. Todėl kompiuteriuose buvo įdiegta CD-ROM technologija, palaikanti 650 MB keičiamus diskus. Šiandien kompaktiniai diskai yra populiari masinio naudojimo multimedia duomenų saugojimo priemonė. Vis daugiau programų ir multimedia produktų gamintojų pripažįsta CD-ROM technologijos privalumus, o kai kurie produktai dėl didelio jų dydžio pateikiami tik CD aplinkoje.

Garso plokštės leidžia kompiuteriams įrašyti, sumaišyti ir atstatyti garsą. Jos taip pat yra svarbi multimedia techninės įrangos dalis. Tai speciali kompiuterio techninės įrangos išplėtimo plokštė, kurioje yra keitikliai garso įvedimui ir išvedimui. Pagrindiniai garso tvarkymo kompiuteriu veiksmai yra tokie: garso atkūrimas iš failo (paprastai pateikiamo CD kaupiklyje); balso įrašymas;

garso įrašymas iš CD arba magnetofono; garsų iš keleto šaltinių sumaišymas; prezentacijų papildymas garsiniais efektais arba muzika.

Garso atgaminimui į specialų garso plokštės lizdą turi būti įjungtos ausinės arba kolonėlės. Įrašant balsą, tokiu pat būdu reikia prijungti magnetofoną. Taip pat garso plokštė būtinai privalo turėti lizdus MIDI (Musical Instrument Digital Interface) įrenginiams: elektroninėms klaviatūroms, moduliniams sintezatoriams arba garso maišytuvams.

Skaitmeninis garsas

Garsą sunkiau aprašyti skaitmenimis, nes jis kinta laike. Skaitmeninis garso kodas gaunamas keičiant analoginį garso signalą specialiu įtaisu, kuris vadinamas analoginiu – skaitmeniniu keitikliu. Po to atmintyje išsaugomos tik atskiros skaitinės amplitudės reikšmės. Dažniausiai jos registruojamos pastoviu dažniu. Atgaminant garsą iš skaitmeninių amplitudės reikšmių, naudojamas kitas įtaisas (skaitmeninis – analoginis keitiklis), kuris vėl atstato analoginį signalą.

Skaitmeninius garso kodus apibūdina du svarbūs parametrai: registravimo dažnis (sampling rate), nurodantis kaip dažnai matuojamos ir išsaugomos skaitinės amplitudės reikšmės. Kuo didesnis registravimo dažnis, tuo geresnė skaitmeninio garso kokybė, nors tada informacijos saugojimui reikia daugiau vietos. Amplitudės reikšmių tikslumas (precision), kurį nusako kodavimui naudojamų bitų skaičius. Pavyzdžiui, 4 bitai gali registruoti 0-15 intervalo reikšmes, 8 bitai – 0-255 intervalo reikšmes, o 16 bitų – 0-65535 intervalo reikšmes. Kuo daugiau bitų naudojama kodavimui, tuo geresnė signalo kokybė.

Kompiuteriai paprastai dirba su kelių tipų skaitmeniniais garsais: garsu, kuris į skaitmeninį formatą paverčiamas panaudojant kompiuterio garso kortą (failai su .wav vardo plėtiniu), MIDI (Musical Instrument Digital Interface) garsu, kuris įvedamas elektroniniais muzikos instrumentais,

kompaktinių diskų skaitmeniniu garsu (CD-DA), kuris naudojamas standartiniuose audio CD- ROM (kompaktinius diskus).

Windows aplinkos multimedia

Naudojant multimedia, nepakanka aprūpinti kompiuterį multimedia technine įranga. Reikalingos taip pat ir specialios programos. Pirmosios Windows versijos (iki versijos 3.1) multimedia technologijos nepalaikė, todėl joms buvo sukurtas specialus programų paketas, vadinamas multimedia išplėtimu (MultiMedia Extension – MME), kuris papildė aplinką multimedia technologijos priemonėmis. Pradedant 3.1 versija, šis paketas yra integruotas į pačią Windows aplinką. Tai padeda vartotojams lengviau naudoti garsą, grafiką ir video.

Pagrindinės MME priemonės yra garso įrašymo programa (Sound Recorder), skirta skaitmeninio garso įvedimui, ir grotuvas (Media Player), skirtas garso, MIDI arba video atkūrimo įrenginiams valdyti.

Grotuvas (Media Player) padeda valdyti įvarius Windows aplinkos multimedia įrenginius (CD garso ir video diskų grotuvus, programinius animacijos grotuvus) ir atkurti garso, video bei animacijos klipus.

Windows 98 aplinkoje grotuvą galite iškviesti, pasirinkę komandą Accessories.Multimedia.Media Player iš Start meniu. Parinkus šią komandą, ekrane pasirodo specialus grotuvo langas.

Šiame lange, panaudodami jo valdymo meniu juostą, galite pasirinkti failą (elementas File) ir atkūrimo įrenginį (Device). Atkūrimas (grojimas) valdomas specialiais mygtukais lango apačioje. Šie mygtukai atitinka įprastus grotuvų mygtukus (start, stop, rewind, forward, eject, t.t.), tad juos naudoti iš tiesų lengva.

Garso įrašymo programa (Sound Recorder) valdo garso įrašymą, redagavimą ir atkūrimą iš skaitmeninio garso failų. Windows 95 aplinkoje ši programa iškviečiama pasirenkant komandą Accessories. Multimedia. Sound Recorder iš Start meniu.
formuoja ekrane dialogo langą, kuris parodytas13.5.2 pav.

Pasirinkus valdymo meniu komandą File. New, galima kurti naują garso failą. Įrašymas pradedamas, paspaudus Record mygtuką, o sustabdomas Stop mygtuku. Naujai sukurtą failą galima išsaugoti standartine File.Save as komanda, o komanda File.Open atidaro redagavimui anksčiau sukurtus failus. Sukurtą arba atidarytą failą galima groti. Grojimą įjungia mygtukas Play. Du kairieji lango mygtukai skirti failo persukimui atgal ir į priekį.

Panaudojant OLE technologiją, sukurtą garso failą galima įterpti į dokumentą paprastu MS Word teksto procesoriumi. Čia pasirenkama komanda Insert. Object, iš atverto sąrašo parenkamas elementas Wave Sound ir spaudžiamas mygtukas OK. Atlikus šiuos veiksmus, pasirodo Sound Recorder langas. Tada pasirinkite komandą Edit. Insert File ir, nurodę įterpiamą garso failą, paspauskite OK. Įterpimas baigiamas komanda File. Exit & Return to. Atlikus šiuos veiksmus, dokumente atsiranda specialus, dažniausiai garsiakalbio formos, ženklelis. Jis rodo, kur yra įterptas garso failas. Du kartus spragtelėjus pele ties šiuo ženkleliu, įterptą garso failą galima groti.

Aprašytas garso failo įterpimas į dokumentą yra lengviausias multimedia dokumento sukūrimo būdas.

Windows aplinka siūlo ne tik paprastus vartotojams skirtus multimedia tvarkymo įrankius, bet ir efektyvias multimedia duomenų kūrimo priemones programuotojams. Šios priemonės sudaro Windows multimedia taikomųjų uždavinių programuotojo interfeisą (Windows Multimedia Application Programmers Interface – API).

IV. MUZIKINIAI FORMATAI

Muzikinius garsus galima išsaugoti įvairiais formatais. Dažniausiai tai būna MIDI formato (.midi, .mid) bylos, kurias kompiuteris groja nereikalaudamas jokių specialių priedų tik garso plokštės. Kitas panašus garso formatas yra „Digital Modules“, turintis skirtingus išplėtimus (.mod, .s3m, .far, .669, .mtm), nes viena technologija jungia kelis skirtingus formatus, turinčius bendrų ypatybių. „Digital Modules“ buvo sukurti „Amiga“ platformai, bet paplito ir asmeniniuose bei „Macintosh“ kompiuteriuose dėl gana didelių galimybių, kurios įgyvendinamos be sudėtingos ir brangios įrangos. Tačiau šis standartas nėra plačiai paplitęs. MIDI formatas skiriasi nuo MOD tuo, kad MIDI „reikalauja“ iš garso plokščių sukurti (synthesize) muzikinių instrumentų garsus. Taip sukurti garsai skamba nenatūraliai. Tik garso plokštės, turinčios „Wavetable“ (įrašytus muzikinių instrumentų garsus į atmintį), gali atkurti gana geros kokybės garsą, o „Digital Modules“ (.mod ir t.t.) turi įrašytus garsus, todėl vienodai skamba visose garso plokštėse.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2577 žodžiai iš 8324 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.