Kompiuteris ir sveikata
5 (100%) 1 vote

Kompiuteris ir sveikata

Kompiuteris ir sveikata

2005 sausio 12

Puslapis 1 iš 2

Kiekvienas iš mūsų prie kompiuterio praleidžiame tam tikrą laiką. Kai kam kompiuteris yra pagrindinis darbo „įrankis“, kai kam – numylėta laisvalaikio leidimo priemonė ar informacijos šaltinis. Deja, bet kuriuo atveju jis gali tapti problemų atsiradimo šaltiniu. Šiame straipsnyje mes pamėginsime išsiaiškinti, kokie faktoriai veikia žmogaus, dirbančio kompiuteriu, sveikatą.

– Pirmiausia reikia paminėti sėdėjimo padėtį ilgą laiką leidžiant prie kompiuterio. Atrodytų, jog žmogus sėdi atsipalaidavęs, patogioje pozoje, tačiau iš tiesų taip nėra. Dirbant kompiuteriu, įsitempia kaklo, galvos, rankų bei pečių raumenys, padidėja krūvis stuburui ir sąnariams. Dėl to greičiau vystosi osteochondrozė suaugusiems ir skoliozė vaikams. Be to, ilgai sėdint, sutrinka kraujotaka dubens srities organuose, o tai provokuoja prostatito, hemorojaus ir kitų visai nemalonių ligų vystymąsi. Galiausiai, toks nejudrus gyvenimo būdas yra vienas iš nutukimo rizikos faktorių.

– Turbūt kiekvienas žinote, jog darbas kompiuteriu kenkia regėjimui. Žinoma, šiuolaikiniai monitoriai tapo žymiai saugesni sveikatai, vis dėlto jiems dar toli iki idealo. O jei ant jūsų stalo iki šiol dar stovi 1990-ųjų metų monitorius, verčiau iki minimumo sutrumpinkite darbo juo laiką. Negalima pamiršti apie tai, kad akims kenkia ne tik monitoriaus spinduliavimas, bet ir prasta vaizdo kokybė. Juk mūsų regėjimas fiksuoja net menkiausią teksto ar paveikslėlių vibraciją, tuo labiau ekrano mirgėjimą. Tokiu atveju akys apkraunamos, ir tai mažina regėjimo aštrumą.

– Žmogaus sveikatai nepadeda ir ilgas darbas kompiuterio klaviatūra. Pirštų pagalvėlių nervų šaknelės lyg „atsimuša“ į klavišus ir po kurio laiko žmogui pasireiškia silpnumo, nutirpimo priepoliai, dingsta rankų jautrumas. Galiausiai šie sutrikimai gali tapti chroniškais.

– Žinoma, kompiuteris lengvina darbą, tačiau patikėdami jam svarbius dokumentus ir duomenis, mes sukeliame sau papildomo streso. Kartais duomenys prarandami, nes tikrai ne visi vartotojai pastoviai kopijuoja savo bylas, ir tikrai ne visi programuotojai ir sistemos administratoriai neklystantys. Beje, kartais tokios situacijos baigiasi infarktu…

Ar kada susimąstėte apie tai, kaip pasikeičiau žmogaus charakteris, kai jis įpranta daugiau laiko leisti su kompiuteriu, nei su savo šeima? Žinoma, šis klausimas vis dar lieka atviras, tačiau vargu ar bendravimas su elektronine skaičiavimo mašina padeda asmenybės psichiniam vystymuisi.

Šiuo metu Jūs matote 93% šio straipsnio.
Matomi 385 žodžiai iš 413 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.