Konsoliduotos finansinės ataskaitos
5 (100%) 1 vote

Konsoliduotos finansinės ataskaitos

Turinys

Įžanga 2

I. Konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo būtinybė 3

1.1. Dukterinių įmonių kontrolės būdai ir įmonių susijungimo koncepcijos

4

1.2. Kas ir kaip turi būti rengiama konsoliduota finansinė atskaitomybė

Lietuvoje 6

II. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo metodai 10

2.1. Konsolidacijos metodo pasirinkimas 14

2.2. Prestižo apskaita konsoliduotose finansinėse ataskaitose 16

2.3. Mažumos dalies apskaita konsoliduotose finansinėse ataskaitose 21

2.4. Skirtingų konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo metodų

palyginimas 21

Išvados 31

Literatūra ir šaltiniai 33

Priedai 34

Įžanga

Konsoliduota finansinė atskaitomybė – įmonių grupės finansinė

atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė

atskaitomybė. Didžiulės tarptautinės kompanijos jau seniai sudarinėja

konsoliduotas ataskaitas, norėdamos išsiaiškinti savo įmonių grupės esamą

finansinę padėtį, tačiau Lietuvoje toks konsoliduotų ataskaitų rengimas yra

dar naujas dalykas. Tai yra todėl, kad tik šiemet įsigaliojo įmonių

konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas, pagal kurį tam tikros

įmonės turės rengti konsoliduotas ataskaitas tik kitais metais. Todėl šio

darbo tema yra tikrai aktuali problema šiuo metu.

Šio kursinio darbas pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti kaip yra

apskaičiuojami konsoliduoti finansiniai straipsniai. Norint tai nustatyti

reikia visų pirma išsiaiškinti:

1. Kodėl įmonės rengia konsoliduotas finansines ataskaitas?

2. Kokie yra konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo metodai?

3. Kokie jų yra pagrindiniai skirtumai, privalumai ir trūkumai?

4. Kokį konsolidacijos metodą geriausiai taikyti?Viena iš pagrindinių iškilusių problemų rašant šį darbą yra ta, kad

didesnioji dalis informacijos buvo anglų kalba, todėl darbe šalia

lietuviškų terminų vertimų yra skliausteliuose pateiktas šis terminas ir

anglų kalba, kad neatsirastų kokių didesnių netikslumų verčiant terminus.

Taip pat vienas iš keblumų buvo tas, kad praktinėje dalyje sudarinėjant

balansus ar apskaičiuojant tam tikras finansinių ataskaitų skiltis

skirtingais konsolidacijos metodais, ne visi balanso straipsniai sutapo su

Lietuvoje taikoma balanso straipsnių forma.

I. Konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo būtinybė

Konsoliduota finansinė atskaitomybė – tai dviejų ir daugiau įmonių,

susijusių juridiškai ir finansiškai, bendra ataskaita, neretai vietoj

vienos didelės korporacijos yra sukuriama keletas mažesnių įmonių, kurios

yra juridiškai savarankiškos, bet tarpusavyje ekonomiškai susijusios su

padaliniais, taip gali būti gauta tam tikra ekonomija mokant mokesčius, nes

dėl ribotos atsakomybės sumažėja verslo rizikos laipsnis, pasiekiamas

didesnis mobilumas įsisavinat naujas kapitalo investavimo formas ir

pardavimo rinkas.

Dar viena susivienijimų atsiradimo priežastis – įmonės plėtimasis.

Įmonė gali plėtotis:

1. pati plėstis užsiimdama įvairiomis veiklos rūšimis;

2. įsigydama kitų įmonių akcijų;

3. pirkdama kitas kompanijas arba jų dalį.

Konsolidacijos idėja yra gana paprasta, tačiau ją parengi nėra taip

paprasta. Tarkim viena įmonė (patronuojanti) valdo kitą įmonę (dukterinę).

Tuomet iškyla poreikis sudarinėti bendrą finansinę atskaitomybę, kuri

leistų gauti bendrą vaizdą apie visos grupės finansinę būklę ir veiklos

rezultatus. Bet tuo pačiu kiekviena iš šių įmonių privalo tvarkyti ir savo

operacijų atskirą buhalterinę apskaitą ir pateikti rezultatus finansinėje

atskaitomybėje.

Konsoliduotai finansinei atskaitomybei būdingos savybės:

1. ji nėra juridiškai savarankiškos įmonės ataskaita. Jos tikslas

nustatyti korporacinės šeimos bendros finansinės veiklos būklę,

o ne pelno mokesčiams mokėti ir pan.

2. tai nėra grupės kompanijų finansinės atskaitomybės formų vienodų

straipsnių paprastas sumavimas. Korporacijos šeimos narių

tarpusavio sandoriai neįtraukiami į konsoliduotą atskaitomybę,

joje apskaitomas tik turtas ir įsipareigojimai, sandorių su

trečiaisiais asmenimis pajamos ir išlaidos.

Sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę siekiama šių tikslų:

1. sujungti ataskaitas, palengvinti korporacinių susivienijimų

apibendrinančių ataskaitų sudarymą:

2. atlikti korporacijų veiklos palyginamąją analizę:

3. praktiškai panaudoti pažangias atskaitomybės metodikas:

4. sudaryti prielaidas valstybinėms institucijoms kontroliuoti

didelių grupių veiklą.

Įmonių susijungimo būdai gali būti labai įvairūs, pvz.: patronuojanti

įmonė gali valdyti 100 proc. dukterinės įmonės akcijų, arba gali valdyti

tik 45 proc. kitos įmonės akcijų ir pastaroji gali valdyti dar trečios

įmonės dalį akcijų. Iškyla klausimas kaip tada rengti
konsoliduotą

finansinę atskaitomybę? Apie įvairius įmonių susijungimo būdus ir kaip jie

įtakoja konsoliduotą finansinę atskaitomybę bus kalbama sekančiame

skyriuje. Tačiau prieš pradedant nagrinėti įmonių susijungimo koncepcijas,

pirma bus aptarta kokie gali būti dukterinių įmonių kontrolės būdai.

1.1. Dukterinių įmonių kontrolės būdai ir įmonių susijungimo

koncepcijosPagal visas toliau aptariamas koncepcijas visada motininės

(patronuojančios) įmonės kontroliuoja dukterinių įmonių veiklą, nors ir

nevienodai. Kontrolė gali būti:

1. “Tiesioginė.

2. Vertikali.

3. Kombinuota.” [1, 255p.]Tiesioginė kontrolė

Paprasčiausia įmonių struktūra yra tiesioginė

A100 proc. 80 proc. 70 proc. 60

proc.

A1 A2 A3 A4

1 schema Tiesioginė kontrolėIš 1 schemos matyti kad pagal tiesioginę kontrolė labai lengva

nustatyti dividendų kiekį, tenkantį motininei įmonei. Jie yra lygus

pavaldumo laipsniui. Pagal šį pavyzdį A įmonė visiškai valdo A1 įmonę ir

dalinai A2, A3 ir A4 įmones.Vertikali kontrolė

A

55 proc.

A1

60 proc.

A2

2 schema. Vertikali kontrolėPagal šią schemą A įmonė yra motininė A1 įmonės, o pastaroji – A2

įmonės. A įmonė turi tik netiesioginį ryšį su A2 įmone. Tarkim kad A2 įmonė

išmoka dividendams 200Lt, tai A įmonė gaus: [pic] dividendų iš A2 įmonės.Kombinuotas ryšys

Kombinuotų tarpusavio ryšių yra daug variantų. Toliau bus pateikta tik

pora galimų kombinuotų tarpusavyje įmonių ryšių.

|A | A |

|100 proc. 50 proc. |70 proc. |

| |30 proc. |

|A1 |A1 |

|A2 |34 proc. |

| | |

|50 proc. 50 proc. |A2 |

|A3 |3.2 schema |

|3.1 schema | |Pagal 3.1 schemą aiškiai matosi, kad A1 įmonė yra A įmonės dukterinė.

Kur kas sunkiau nustatyti įmonių A2 ir A3 statusą A įmonės atžvilgiu.Jei A

įmonė nereguliuoja A2 įmonės direktorių tarybos sudėties, neturi

dominuojančios kitokios įtakos A2 įmonei ir pan. tai A2 įmonė nėra A įmonės

dukterinė įmonė, taip pat ir A3 įmonė nėra A įmonės dukterine įmone. Pagal

šį pavyzdį, jei A3 įmonė išmokėtų 200 Lt dividendų tai įmonė A jų gaus:

[pic], be to A įmonė turi teisę į 75 proc. A3 įmonės turto, bet A3 įmonė

nėra A įmonės dukterinė įmonė.

Pagal 3.2 schemą A1 įmonė yra dukterinė A įmonės atžvilgiu. A įmonė

tiesiogiai valdo 30 proc. ir netiesiogiai 34 proc. A2 įmonės akcijų ir A

įmonės interesai A2 įmonės turto atžvilgiu sudaro [pic], t.y. 53,8 proc.

Trumpai buvo aptarta pagrindiniai įmonių kontrolės būdai, toliau bus

nagrinėjama įmonių susijungimas, kokios yra įmonių susijungimo koncepcijos

Įmonių susijungimo koncepcijos yra trys:

1. motininės kompanijos koncepcija:

2. ūkio vieneto koncepcija:

3. nuosavybės koncepcija.|Koncepcija: |Motininės |Ūkio vieneto |Nuosavybės |

| |kompanijos | |koncepcija |

| | | | |

|Susijungimo |Juridinė kontrolė |Ekonominė sąjunga|Nuosavybės teisė |

|tipas: | | | |

4 schema. Įmonių susijungimo koncepcijos ir tipai

Pagal ūkinio vieneto koncepciją tokia įmonių sąjungoje visi akcininkai

yra nepriklausomi ir turi vienodas teises, nepriklausomai nuo to ar jie

sudaro daugumą ar mažumą. Tai ekonominė sąjunga ir taip gali susijungti dvi

lygiavertės įmonės.

Pasaulinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko motininės kompanijos

koncepcija, kuri yra pagrįsta juridine kontrole, t.y. daugumos balsų

persvara. Juridinė kontrolė yra galimybė kontroliuoti balsavimų rezultatus

pagrindinių valdymo organų ar narių susirinkimuose. Tai paprastai

pasiekiama daugumos nuosavybe ir tai beveik neįmanoma turint tik mažumą

nuosavybės. Motininės kompanijos koncepcija skiriasi nuo nuosavybės

koncepcijos tuo, kad būtent šioje koncepcijos didžiausias dėmesys yra

skiriamas į savininkų interesus, nes juridinė kontrolė suteikia motininei

įmonei teisę ir į valdymą, o nuosavybės koncepcijoje kreipiamas dėmesys tik

į nuosavybės paskirstymą. Motininės įmonės koncepcija skiriasi nuo ūkinio

vieneto irgi susijungimo tipu.
vieneto koncepciją įmonės

susijungia ekonominiu pagrindu, dažniausiai būdamos lygiavertės, o šioje

koncepcijoje vien įmonė valdo kitą – jos susijungia ir juridiškai.

Tačiau nei motininės įmonės, nei ūkinio vieneto koncepcijos netinka

įmonėms, kurios priklauso daugiau kaip vienai grupei arba tik iš dalies

vienai grupei. Tokiu atveju yra taikoma nuosavybės koncepcija, kai

apibrėžiama ne juridinės kontrolės ar ūkinio vieneto reikšmė, o nuosavybė,

bei nuosavybės teisė, kuri suteikia galimybę daryti esminę įtaką komercinei

ir finansinei politikai bei sprendimams. Remiantis šia koncepcija, pelno

dalis paskirstoma proporcingai turimoms akcijoms bei atitinkamai turto

dalis ir įsiskolinimų dalis įtraukiama į konsoliduotą ataskaitą. Ši

sujungimo forma vadinama proporcingu konsolidavimu – tai nuosavybės metodo

variantas.

Kiekviena atskira įmonių susijungimo koncepcija reikalauja taikyti vis

skirtingą konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo metodą. Skirtingi

konsoliduotų ataskaitų sudarymo būdai nebus aptarti sekančiame poskyryje,

nes jie kur kad detaliau bus paaiškinti visame sekančiame skyriuje. Toliau

bus aptarta konsoliduotų ataskaitų sudarymas Lietuvoje.

1.2. Kas ir kaip turi būti rengiama konsoliduota finansinė

atskaitomybė LietuvojeNuo 2004 sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo LR įmonių konsoliduotos

finansinės atskaitomybės įstatymas, pagal kurį tam tikros įmonės privalo

rengti konsoliduotas ataskaitas. Šis įstatymas taikomas akcinėms bendrovėms

(AB), uždaroms akcinėms bendrovėms (UAB) bei bankams ir kitoms kredito

institucijoms tiek, kiek neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems

įstatymams. Pagal įstatymą įmonė privalo sudaryti finansinę atskaitomybę

jei turi vieną arba kelias dukterines įmones. Jei įmonė priklauso įmonių

grupės dukterinei įmonei, tai ši įmonė laikoma tos grupės patronuojančios

įmonės dukterine įmone ir jos finansinė atskaitomybė taip pat turi būti

konsoliduojama.

Konsoliduojama finansinė atskaitomybė gali būti nesudaroma:

I. Patronuojančios įmonės iki 2005 m. sausio 1d., jei jos arba bent

vienos iš jos dukterinių įmonių vertybiniais popieriais

neprekiaujama reguliuojamose rinkose bei jos įmonių grupės

rodikliai neviršija bent dviejų iš šių dydžių:

1) pardavimo grynosios pajamos (neatimant tarpusavio pardavimų) –

5000000 Lt;

2) bendra balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio

sandorių) – 2500000 Lt;

3) vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius – 250.

II. Patronuojančios įmonės, kuri yra kitos įmonių grupės dukterinė

įmonė ir atitinka vieną iš šių reikalavimų:

➢ kai visas šios patronuojančios įmonės akcijas valdo ją

patronuojanti įmonė;

➢ ne mažiau kaip 90 proc. jos akcijų valdo ją

patronuojanti įmonė ir likusieji jos akcininkai

neprieštarauja, kad nebūtų sudaroma konsoliduota

finansinė atskaitomybė.

➢ BŪTINA SĄLYGA – patronuojančios įmonės ir visų jos

dukterinių įmonių vertybiniai popieriais neprekiaujama

reguliuojamose rinkose.

Galima nesudaryti konsoliduotos finansinės atskaitomybės, kai:

1) jos ir jos dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės įtrauktos

į kitos įmonių grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę ir

šios grupės patronuojanti įmonė turi vadovautis LR įmonių

konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimo įstatymu;

2) jos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma

patronuojančios įmonės pavadinimas, kodas, buveinė ir

informacija apie sprendimą atleisti nuo konsoliduotos finansinės

atskaitomybės sudarymo ir atleidimo priežastys;

III. Dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė gali būti

nekonsoliduojama

1) dukterinės įmonės akcijos įsigytos numatant jas perparduoti ir

yra įtraukiamos į patronuojančios įmonės trumpalaikio

finansinio turto sąskaitą;

2) šios dukterinės įmonės veiklai taikomi ilgalaikiai apribojimai,

kurie suvaržo galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą,

lėšas ir įgyvendinti valdymą;

3) informacija, reikalinga konsoliduotai finansinei atskaitomybei

parengti, negali būti pateikta be ypač didelių išlaidų ir

gaišaties;

4) jeigu dukterinė įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu, t.y.

jei:

➢ jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 proc.

Patronuojančios įmonės turto

➢ pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus

neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų

pajamų per tą laikotarpį.

Ši ketvirta nuostata netaikoma jei toje pačioje grupėse
keletas

tokių įmonių ir kurių finansinių ataskaitų nekonsolidavimas

pažeistų reikšmingumo principą bei reikalavimą teisingai atspindėti

įmonių grupės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.

Jeigu dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė nekonsoliduojama,

konsoliduotoje metinėje finansinėje atskaitomybėje jos finansinė

būklė ir veiklos rezultatai turi būti parodyti taikant nuosavybės

metodą.

Neatsižvelgiant į tai, kaip jungiamas verslas (įsigyjamas kitos įmonės

turtas ir įsipareigojimai ar akcijos), verslo jungimų apskaitai Lietuvoje

turi būti taikomas pirkimo metodas. Pirkimo metodą taiko įsigyjančioji

įmonė.

Pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:

• identifikuojama įsigyjančioji įmonė;

• nustatoma įmonės įsigijimo savikaina;

• įvertinamas įmonės turtas ir įsipareigojimai;

• įvertinamas ir pripažįstamas įmonės prestižas (neigiamas

prestižas).

Lietuvoje konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro:

• “konsoliduotas balansas;

• konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita;

• konsoliduota pinigų srautų ataskaita;

• konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

• aiškinamasis raštas.” [3]

Visos šios išvardytos finansinės atskaitomybės dalys turi sudaryti

nedalomą visumą.

Pavyzdinės konsoliduotų finansinių ataskaitų formos yra pateikiamos

šio darbo prieduose (1 priedas – Pavyzdinė konsoliduoto balanso forma; 2

priedas – Pavyzdinė konsoliduotos pelno (nuostolių) ataskaitos forma; 3

priedas – pavyzdinė konsoliduoto nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma;

4 priedas – Pavyzdinė konsoliduotos pinigų srautų ataskaitos, sudaromos

tiesioginiu būdu forma; 5 priedas – Pavyzdinė konsoliduotos pinigų srautų

ataskaitos, sudaromos netiesioginiu būdu forma).

Jeigu įmonių grupę sudaro įmonės, kurių finansinių ataskaitų formos

yra skirtingos, grupė gali pati pasirinkti konsoliduotų finansinių

ataskaitų formas. Tačiau šiose ataskaitose turi būti pateikti pagrindiniai

visų finansinių ataskaitų elementai ir jos turi teisingai parodyti įmonių

grupės turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas bei pinigų srautus.

II. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo metodai

Klasikiniai konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo metodai:

• “Proporcinga konsolidacija (proportional consolidation)

• Pirkimo metodas (purchase method, arba acquisition method, arba

capital consolidation method)

• Susijungimo metodas (pooling method arba merger method)

• Kapitalo metodas (equity method)

• Padidėjusio kapitalo metodas (gross equity method) ”[11]

Toliau bus detaliau aptarti anksčiau minėti konsoliduotų ataskaitų

sudarymo metodai.

Pirkimo metodas (purchase method)

Tai tradicinis ir dažniausiai naudojamas konsoliduojant

patronuojančios[1] ir jos dukterinės įmonės finansines ataskaitas. Pirkimo

metodo naudojimas apskaitoje kai viena įmonė įsigyja kitą tuo pačiu ir yra

perleidžiama valdžia. Šis metodas akivaizdžiausias kai grupė yra formuojama

ar išplečiama padalinių perėmimu. Taip pat šis metodas taikomas kai

motininės įmonės įtaka yra įkuriama nauja įmonė, kaip priemonė naujam

verslui arba veiklai vystyti.

Pirkimo metodu sudarant konsoliduotą balansą ir pelno (nuostolių)

ataskaitą, eilutė po eilutės sujungiami tų pačių finansinių metų

patronuojančios ir dukterinių įmonių balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų

straipsniai. Iš sujungtų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2278 žodžiai iš 7592 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.