Konstitucinė teisė
5 (100%) 1 vote

Konstitucinė teisė

11213141516171

KONSTITUCINĖS TEISĖS EGZAMINO

KLAUSIMAI

1. Apibūdinti konstitucinės teisės sąvoką, konstitucinės teisės dalyką ir metodą.

Konstitucinė Teisė- visuma teisės normų, įtvirtinančių ir saugančių žmogaus teises ir laisves bei nustatančių valstybės valdžios ir organizavimo bei funkcionavimo pagrindus. Konstitucinė Teisė susideda iš 2 esminių dalių: 1. žmogaus teisės ir laisvės, įtvirtinimas, realizavimas, 2. valdžios organizavimo, realizavimo mechanizmas.

Konstitucinės teisės dalykas – tam tikri visuomeniniai ir valstybiniai santykiai. Dalyką sudaro:

1. suvereniteto įtvirtinimas,

2. santykiai tarp žmonių ir valstybės,

3. santykiai tarp visuomenės ir valstybės

4. valstybinių institucijų sistemos įtvirtinimas,

5. valstybės formos, santvarkos, politinio režimo nustatymas,

6. visų kt. sv. valstybės institucijų konstitucinio statuso įtvirtinimas.

7. finansų ir valstybės biudžeto formavimo principų įtvirtinimas

8. užsienio politikos konstitucinių pradų nustatymas

9. valstybės gynimo konstitucinių pagrindų apibrėžimas.

KT metodas – būdas ir priemonės, kurias naudoja valstybė, konstituciniams teisiniams santykiams sureguliuoti.

2. Apibūdinti konstitucinės teisės normos sąvoką, elementus.

Teisės norma – tai valstybės nustatyta ir jos saugoma bendro pobūdžio elgesio taisyklė.

Elementai:

1) hipotezė – kokių reikia sąlygų teisės normai atsirasti (hipotezė konstitucinėje teisėje yra tik numanoma);

2) dispozicija – pagrindinė teisės normos dalis, kuri parodo kokios pagrindinės yra teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos;

3) sankcija – tai prievarta, taikoma pažeidus taisyklę.

3. Apibūdinti konstitucinių teisinių santykių sąvoką, elementus.

Konstituciniai teisiniai santykiai – visuomeninis santykis sureguliuotas konstitucinės teisės normomis.

Jis sudarytas iš subjektų (teisinio santykio dalyvių, kuriems konstitucijos teisės normos suteikia teises ir koresponduoja pareigas. Tauta, valstybė, valstybės institucijos, pareigūnai, piliečiai, visuomeniniai subjektai ir t.t.), objekto (dėl ko subjektai turi santykį), ir turinio (teisės ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai).

Elementai:

1. Subjektas- tai tarp ko atsiranda konstitucinis teisinis santykis: piliečiai (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, kurie gyvena Lietuvoje, asmenys be pilietybės), asmenų grupė, valstybė, valstybės institucijos: 1. Seimas 2. Vyriausybė 3. Prezidentas 4. Savivaldos institucijos 5. Teismai (konstitucinis, apylinkių, aukščiausiasis).

2. Objektai- tai dėl ko tarp subjektų atsiranda teisinis santykis (referendumas, rinkimai).

3. Turinys- jį sudaro subjekto teisės ir pareigos.

4. Kokia konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje.

Konstitucinė teisė- pagrindinė teisės šaka. Ji laikoma pamatine teise teisės sistemoje, todėl kad jos pagrindinis šaltinis – konstitucija, o ji yra pagrindinis šaltinis visoms kitoms teisės šakoms.

Pvz., darbo teisė, finansų, civilinė teisė.

5.Išanalizuoti konstitucinės teisės šaltinius.

Pagrindinis konstitucinės teisės šaltinis- Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1922 m. spalio 25 d. priimta tautos referendume.

(KT šaltinis – išorinė konstitucinės teisės normos išreiškimo forma, tam tikri aktai, kuriuose išreiškiamos visuotinai privalomos elgesio taisyklės.)

Klasifikuojami pagal teisės normų išreiškimo būdus:

– teisiniai papročiai,

– precendentinė teisė – teismų sprendimai,

– norminis aktas – priimtas kompetentingų valstybės organų, nustato, keičia arba naikina teisės normas.

Teisės šaltinių sistema atitinka norminių aktų sistemą:

1) konstitucija, 2) įstatymai, 3) poįstatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautinės teisės aktai, 6) tarptautinės sutartys.

Įstatymas – leidžia seimas (tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobūdžio norminis teisinis aktas, išreiškiantis tautos valią ir reguliuojantis reikšmingiausius tipiškus pastovius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausią teisinę galią kitų valstybės institucijų priimtų aktų atžvilgiu).

Įstatymai pagal teisinę galią skirstomi:

– konstituciniai įstatymai- jie po konstitucijos turi aukščiausią teisinę galią, nes jie papildo konstituciją. Jų sąrašą nustato ir tvirtina seimas.

– paprastieji- prie jų priskiriami visi kiti įstatymai.

6. Išanalizuoti Lietuvos valstybės laikinųjų ( 1918;1919;1920 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus.

7. Išanalizuoti Lietuvos valstybės pastovių ( 1922, 1928, 1938 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus.

8. Išanalizuoti 1990 m. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo ypatumus.

9. Kas būdinga 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucijai? Kokia jos struktūra? Kokia Konstitucijos keitimo tvarka?

Lietuvos Respublikos Konstitucija susideda iš XIV skirsnių:

I- Lietuvos valstybė

II- Žmogus ir valstybė

III- Visuomenė ir valstybė

IV- Tautos ūkis ir darbas

V- Seimas

VI- Respublikos Prezidentas

VII- Lietuvos Respublikos Vyriausybė

VIII- Konstitucinis Teismas

IX- Teismas

X- Vietos savivalda ir valdymas

XI- Finansai ir valstybės biudžetas

XII- Valstybės kontrolė

XIII- Užsienio
politika ir valstybės gynimas

XIV- Konstitucijos keitimas.

Konstitucijos keitimas

147 str.

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

148 str.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne ankščiau kaip po metų.

149 str.

Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne ankščiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.

Konstitucijos bruožai, funkcijos, ypatumai:

Konstitucijos yra individualūs teisės aktai, nes valstybės siekia jose įtvirtinti jai būdingus santykius, pabrėžti savitumą, tradicijas. Tai konkrečios valstybės K. Šiuolaikinės konstitucijos plinta po II pasaulinio karo.

Šiuolaikinės K susideda iš 3 svarbių dalių:

1) Preambulė;

2) Pagrindinė dalis;

3) Baigiamieji nuostatai.

Įvadinėje dalyje nurodomi tikslai, apystova, orientyrai ir pan. Neretai įtvirtinami ir principai. Tai savotiškas įvadas į konstituciją.

Pagrindinė dalis – tai pagrindinis K tekstas. Jis prasideda nuo visuomenės ir valstybės santvarkos įtvirtinimo. Įtvirtinamas suvereniteto, valdžių padalijimo, teritorijos sudarymo principai, administracinė-teritorinė sandara, valstybės simboliai, valstybinės sandaros principai. Kitas didelis skirsnis – K dalis apie žmogaus teises ir laisves. Jų iškėlimas į pradžią rodo pagarbą žmogui. Tai būdinga pokarinėms konstitucijoms. Kita dalis – skyriai apie valdžios institucijų sistemą, jų formavimo principus ir kompetenciją. Laikomasi valdžių padalijimo principo: išskiriamos trys valdžios – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė. Kai K apibrėžia valdžios galias, tai reiškia, kad valdžia gali veikti tik tiek ir tik tokiose ribose, kaip nustatyta konstitucijoje. K – tai valdžios galias ribojantis aktas. Individų atžvilgiu yra atvirkščiai. Kita dalis – valstybės veikla užsienio politikoje, gynybos srityje, jos užsienio politikos orientacijos. Kita dalis – vietos savivalda. Savivalda – tai nėra valstybinės valdžios dalis, bet tai yra atskira viešojo administravimo sistema, dalis.

Baigiamieji nuostatai – tai dalis, kurioje nustatoma K keitimo ir priėmimo tvarka, kokių procedūrų turi būti laikomasi, priimant pataisas, keičiant konstituciją ir pan. Čia yra ir konstitucinės normos, kurios nustato K įsigaliojimo tvarką.

Konstitucijos ypatumai (skirtumai nuo kitų teisės aktų):

1) K normos turi ypatingą galią – tai aukščiausia juridinė galia kitų normų atžvilgiu;

2) Konstitucijoje numatomi būdai, kaip užtikrinti K normų galią;

3) K normų reikšmingumas, reguliavimo dalyko reikšmingumas;

4) K normos neretai gali būti tiesiogiai taikomos. Teismai orientuojami taip, kad, jei K norma gali būti tiesiogiai taikoma, tai taip ir turi būti daroma. Kitos normos yra normos-principai, normos-tikslai.

5) K normos yra pagrindas kitoms teisės normoms atsirasti, kitoms teisės šakoms susiformuoti. K normos – visos teisės sistemos ir įstatymų leidybos pagrindas.

6) Stabilumas, ilgaamžiškumas. Stabilumas – tam tikras siekis, K normų neliečiamumas. Stabilumas pasiekiamas apsunkinant K keitimo tvarką. Kai kurios konstitucijos ilgai nekeičiamos, ilgaamžės (JAV, Norvegija, Meksika).

Konstitucijos funkcijos:

1) teisinė;

2) politinė;

3) humanistinė;

4) ideologinė.

Teisinė funkcija reiškia, kad K yra ypatingos reikšmės įstatymas. K yra laikoma visos teisės sistemos fundamentu, baze. K surandama visų kitų teisės šakų pradžia. Ji turi prioritetą prieš kitus teisės aktus. Tai prielaidų sudarymas visai teisės sistemai sukurti.

Politinė funkcija reiškia, kad K įtvirtina politinę valstybinę santvarką. K normose nustatomas visas politinės sistemos mechanizmas, jo elementai, jų funkcionavimas. K įtvirtinta valstybės valdžių sistema ir tų valdžių formavimo principai. Ypatingai svarbus atstovavimo principas – tauta formuoja atstovaujamus organus, K įtvirtina politines teises ir laisves, kurios yra demokratijos pradžia. Įtvirtinamas politinis pliuralizmas.

Humanistinė funkcija reiškia, kad K įtvirtina bendražmogiškas vertybes, žmonių
laisves. Teisės ir laisvės apibrėžia pripažįstamą žmogui teisinį statusą. Įtvirtinama kultūrinių vertybių apsauga, reglamentuojami šeimos, švietimo, paramos senatvėje aspektai ir t.t.

Ideologinė funkcija. K vaidina didelį vaidmenį įtvirtinant visuomenėje taiką, teisingumo principą, teisėtumą, pilietinės visuomenės kūrimo doktriną. Teisinės valstybės principas, įstatymų viešpatavimas, pagarba teismui – taip pat įtvirtinami K.

10. Kokie yra konstitucinės kontrolės būdai ir formos?

Lietuvoje konstitucinę priežiūrą įgyvendina konstitucinis teismas.

Konstitucinės priežiūros įgyvendinimo formos:

1. Išankstinė- tiriami įstatymo projektai.

2. Paskesnioji- tiriami jau įsigalioję įstatymai.

3. Apstrakti- kai kreipimasis į šį teismą nėra susijęs su konkrečia byla.

4. Konkreti- kai kreipimasis yra susijęs su konkrečia byla.

5. Materiali- kai aiškinamas teisės akto turinys ar jis neprieštarauja konstitucijai.

6. Formali- aiškinamasi ar buvo prisilaikyta formalių reikalavimų priimant tą teisės aktą.

11. Kokia Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje? Kokia Konstitucinio Teismo sudėtis ir formavimo tvarka?

Konstitucinis teismas- savarankiška, teisiška teisminė institucija, neįeinanti į bendrosios kompetencijos teismų sistemą.

103 str. 1-oji ir 2-oji dalys

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

12. Kas gali būti Konstitucinio Teismo teisėju?

103 str. 3-ioji dalis

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

13. Kokia Konstitucinio Tesimo kompetencija? Kas ir kokiais atvejais turi teisę kreiptis į šį teismą?

105 str.

Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:

1) Respublikos Prezidento dekretai

2) Respublikos Vyriausybės nutarimai

3) Seimo nutarimai

Konstitucinis teismas teikia išvadas:

1) Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus

2) Ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas

3) Ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai

4) Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

s

106 str.

Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.

Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.

Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.

Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių- ir Respublikos Prezidentas.

Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

14. Kokie yra Konstitucinio Teismo aktai, jų rūšys ir jų teisinė galia?

Konstitucinio Teismo nutarimai. Jie yra pagrindiniai ir turi įstatymo galią. Jie yra neapskundžiami ir jais byla išsprendžiama iš esmės.

Priima sprendimus- procesiniai teisės aktai, kurie priimami sprendžiant atskirus klausimus bylos nagrinėjimo metu.

Priima išvadas- autoritetinga teismo nuomonė.

15. Išvardinti piliečių teises.

1. Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

Socialinės-ekonominės teisės:

1. Teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą:

a) teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas;

b) teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju;

c) teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas;

d) teisė streikuoti;

e) teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos ir kitais atvejais.

2. Politinės teisės:

a) piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus;

b) teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą;

c) peticijos teisė;

d) teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas;

e) teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

3. Asmeninės teisės:

a) teisė į gyvybę;

b) asmens
ivataus gyvenimo neliečiamumas;

d) nuosavybės neliečiamumas;

e) žmogaus būsto neliečiamumas;

f) žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;

g) piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie save;

h) teisė į gynybą garantija.

16. Išvardinti piliečių laisves.

1. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas;

2. Minties, tikėjimo, sąžinės laisvė;

3. Žmogaus teisė neliečiama;

17. Išvardinti piliečių pareigas.

1. Pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

a) nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių;

b) tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti;

c) vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą;

d) asmens prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio;

e) piliečių pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

f) Lietuvos piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

18. Kokie yra žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje?

Žmogaus teises Lietuvoje gina:

1. Teismai

2. Seimo kontrolierių institucija (ji nagrinėja piliečių skundus, dėl valstybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo).

3. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija (ginčai dėl darbo, seksualinio priekabiavimo).

4. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija.

5. Valstybės kontrolės institucija.

6. Seime sudarytas ir Seimo narių Žmogaus teisių komitetas.

Europoje yra: Žmogaus teisių teismas, Žmogaus teisių komisaro pareigybė.

19. Apibrėžti pilietybės sąvoką. Kokie yra LR pilietybės įgijimo būdai?

Pilietybė – teisinis asmens ir valstybės ryšys.

1919 m. sausio 9 d. Pirmasis pilietybės įstatymas.

Lietuvos Respublikos piliečiai palyginus su užsieniečiais arba asmenimis be pilietybės, naudojasi valstybės suteiktomis teisėmis, kurios yra platesnės nei užsieniečiams gyvenantiems Lietuvoje, ypač politinio gyvenimo srityje.

7 str. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:

1) Gimus

2) Įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

3) Suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija)

4) Optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais

5) Kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.

8 str. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

9 str. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.

3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.

10 str. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 str. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

Pilietybės įgijimo būdai:

1) Pilietybės įgijimas filiacija (gimimu). Porūšiai:

a. kraujo teisės principu (ius sangvinis). Reiškia, kad piliečių šeimoje gimęs vaikas iš kart tampa tos valstybės piliečiu;

b. žemės teisės principas (ius soli). Reiškia, kad pilietybė įgyjama, pripažįstama pagal vaiko atsiradimo vietą. Net užsieniečių šeimoje gimęs vaikas gali gauti tos valstybės pilietybę (Amerikos valstybėse: Meksika (net laivuose gimę)).

Šis principas yra tada, kai valstybė suinteresuota didinti savo piliečių skaičių.

Kartais naudojamas mišrus principas : žemės ir saulės (kai šeimos mišrios).

Kai kur nustatoma pagal motinos pilietybę. Pilietybės įgijimas gimimu – universaliausias būdas.

2) Natūralizacijos būdu. Šiuo atveju pilietybė yra suteikiama kompetentingų valstybės institucijų asmeniui, neturinčiam tos valstybės pilietybės. Valstybėse yra piliečiai, taip pat užsieniečiai (kurie turi kitos valstybės pilietybę), asmenys be pilietybės (apatridai). Dažniausiai apatridai ar užsieniečiai kreipiasi su prašymu suteikti pilietybę. Tai išskirtinis būdas, kurį naudoja atitinkamai valstybė savo nuožiūra. Tai priaugimas prie tos šalies piliečių, visuomenės. Šis būdas taikomas tam asmeniui, kuris išgyvenęs tam tikrą laiką (sėslumo cenzas). Brazilijoje reikia būti išgyvenusiam 20 metų.
Natūralizacijos būdo porūšiai:

a. Šeiminė natūralizacija – kai prašo pilietybės sutuoktinis ar įvaikinimo atveju. Tokiais atvejais teikiamos tam tikros lengvatos, lyginant su kitais atvejais.

b. Nešeiminė natūralizacija – kai dėl pilietybės suteikimo kreipiasi užsienietis ar apatridas. Reikalingas tam tikras sėslumo cenzas, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, žinoti tos valstybės istoriją ir teisės pagrindus bei konstituciją, valstybės santvarką, būti nepriekaištingo elgesio (neturėti teistumo, nebūti kariavusiam prieš tą valstybę, sveikatos reikalavimai).

Natūralizacija – tai valstybės malonė, jos išimtinė teisė. Net tarptautiniai

dokumentai skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę. Bet kaip tą

teisę realizuoti turi rūpintis žmogaus (žmogaus teisė rūpintis).

3) Reintegracija. Tai pilietybės sugrąžinimas asmeniui, kuris buvo ją praradęs. Tai pilietybės atstatymas.

4) Transferas. Tai pilietybės suteikimas, keičiantis valstybių teritorijai (tarptautinis būdas). Tai atvejis, kai teritorija pereina kitai valstybei ir jos gyventojai gauna kitos valstybės pilietybę. Perdavimas. Turėtoji pilietybė pradingsta. Viskas priklauso nuo tarptautinio susitarimo.

5) Optacija (tarptautinis būdas). Gyventojams suteikiama galimybė patiems rinktis, ar pasilikti senąją, ar įgyti naujos valstybės pilietybę.

20. Kokios yra LR pilietybės suteikimo sąlygos? Kas ir kokiais atvejais suteikia LR pilietybę išimties tvarka?

12 str. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) Išlaikė valstybės kalbos egzaminą

2) Nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų

3) Turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje

4) Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą

5) Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama to valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

2. Valstybės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.

4. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, netaikomos.

16 str. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

1. Respublikos Prezidentas, vadovaujamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.

2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.

21. Kokiais atvejais LR pilietybė neteikiama?

13 str. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) Padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai

2) Dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę

3) Iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė.

22. Kokiais atvejais netenkama LR pilietybės?

18 str. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

1. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas:

1) Atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės

2) Įgijus kitos valstybės pilietybę

3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:

1) Asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);

2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

19 str. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Asmens prašymas
Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

23. Apibūdinti vaikų pilietybės priklausymo nuo tėvų pilietybės ypatumus.

IV skyrius

Vaikų pilietybė pasikeitus tėvų pilietybei

22 str. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

1. Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

2. Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

23 str. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų

1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.

24 str. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

25 str. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę

14-18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu.

24. Kokia yra LR pilietybės suteikimo tvarka?

25. Kokios pagrindinės užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, teisės, laisvės ir pareigos?

Užsieniečiai gyvenantys Lietuvoje naudojasi beveik visomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, pvz., į asmens, turto neliečiamybę, minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, kūrybos, spaudos žodžio, susirinkimų laisvę, teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, teisę į darbą (kur nereikalauja Lietuvos Respublikos pilietybės), teisę į medicininę pagalbą ir kt.

Negali rinkti ir būti išrinktais (išskyrus savivaldybių tarybų rinkimus), negali dalyvauti referendume, plebiscituose.

Neprivalo atlikti karo tarnybos. Privalo laikytis įstatymų, gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos papročius ir kalbą.

26. Kokie yra valdžių padalijimo principai?

Konstitucija įtvirtina valdžių padalijimo principą.

Valdžia išskiriama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.

Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas.

Įstatymų vykdomąją valdžią įgyvendina Vyriausybė ir Prezidentas, o teisminę – teismai.

Visos šios valdžios tarpusavyje turi būti atskirtos, savarankiškos, bet tarp jų turi būti pusiausvyra.

Kiekviena valdžia turi veikti savo kompetencijos ribose.

Pagal Konstituciją nė viena iš šių valdžių negali perduoti įgaliojimų kitai arba viena iš kitos jų perimti, tam būtinos Konstitucinės pataisos.

27. Apibrėžti rinkimų teisės sampratą. Kas yra aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė?

Žodis „rinkimai“ vartojamas kaip juridinis terminas išreikšti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas.

Rinkimų teisė – tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautą valstybės valdžios institucijose. Rinkimų teisė yra aktyvioji (teisė rinkti) ir pasyvioji (teisė rinkti ir būti išrinktam).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4290 žodžiai iš 8539 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.