Konstitucinė teisė
5 (100%) 1 vote

Konstitucinė teisė

11213141

KONSTITUCINĖS TEISĖS EGZAMINO

KLAUSIMAI

1. Apibūdinti konstitucinės teisės sąvoką, konstitucinės teisės dalyką ir metodą.

Konstitucinė Teisė- visuma teisės normų, įtvirtinančių ir saugančių žmogaus teises ir laisves bei nustatančių valstybės valdžios ir organizavimo bei funkcionavimo pagrindus. Konstitucinė Teisė susideda iš 2 esminių dalių: 1. žmogaus teisės ir laisvės, įtvirtinimas, realizavimas, 2. valdžios organizavimo, realizavimo mechanizmas.

Konstitucinės teisės dalykas – tam tikri visuomeniniai ir valstybiniai santykiai. Dalyką sudaro:

1. suvereniteto įtvirtinimas,

2. santykiai tarp žmonių ir valstybės,

3. santykiai tarp visuomenės ir valstybės

4. valstybinių institucijų sistemos įtvirtinimas,

5. valstybės formos, santvarkos, politinio režimo nustatymas,

6. visų kt. sv. valstybės institucijų konstitucinio statuso įtvirtinimas.

7. finansų ir valstybės biudžeto formavimo principų įtvirtinimas

8. užsienio politikos konstitucinių pradų nustatymas

9. valstybės gynimo konstitucinių pagrindų apibrėžimas.

KT metodas – būdas ir priemonės, kurias naudoja valstybė, konstituciniams teisiniams santykiams sureguliuoti.

2. Apibūdinti konstitucinės teisės normos sąvoką, elementus.

Teisės norma – tai valstybės nustatyta ir jos saugoma bendro pobūdžio elgesio taisyklė.

Elementai:

1) hipotezė – kokių reikia sąlygų teisės normai atsirasti (hipotezė konstitucinėje teisėje yra tik numanoma);

2) dispozicija – pagrindinė teisės normos dalis, kuri parodo kokios pagrindinės yra teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos;

3) sankcija – tai prievarta, taikoma pažeidus taisyklę.

3. Apibūdinti konstitucinių teisinių santykių sąvoką, elementus.

Konstituciniai teisiniai santykiai – visuomeninis santykis sureguliuotas konstitucinės teisės normomis.

Jis sudarytas iš subjektų (teisinio santykio dalyvių, kuriems konstitucijos teisės normos suteikia teises ir koresponduoja pareigas. Tauta, valstybė, valstybės institucijos, pareigūnai, piliečiai, visuomeniniai subjektai ir t.t.), objekto (dėl ko subjektai turi santykį), ir turinio (teisės ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai).

Elementai:

1. Subjektas- tai tarp ko atsiranda konstitucinis teisinis santykis: piliečiai (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, kurie gyvena Lietuvoje, asmenys be pilietybės), asmenų grupė, valstybė, valstybės institucijos: 1. Seimas 2. Vyriausybė 3. Prezidentas 4. Savivaldos institucijos 5. Teismai (konstitucinis, apylinkių, aukščiausiasis).

2. Objektai- tai dėl ko tarp subjektų atsiranda teisinis santykis (referendumas, rinkimai).

3. Turinys- jį sudaro subjekto teisės ir pareigos.

4. Kokia konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje.

Konstitucinė teisė- pagrindinė teisės šaka. Ji laikoma pamatine teise teisės sistemoje, todėl kad jos pagrindinis šaltinis – konstitucija, o ji yra pagrindinis šaltinis visoms kitoms teisės šakoms.

Pvz., darbo teisė, finansų, civilinė teisė.

5.Išanalizuoti konstitucinės teisės šaltinius.

Pagrindinis konstitucinės teisės šaltinis- Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1922 m. spalio 25 d. priimta tautos referendume.

(KT šaltinis – išorinė konstitucinės teisės normos išreiškimo forma, tam tikri aktai, kuriuose išreiškiamos visuotinai privalomos elgesio taisyklės.)

Klasifikuojami pagal teisės normų išreiškimo būdus:

– teisiniai papročiai,

– precendentinė teisė – teismų sprendimai,

– norminis aktas – priimtas kompetentingų valstybės organų, nustato, keičia arba naikina teisės normas.

Teisės šaltinių sistema atitinka norminių aktų sistemą:

1) konstitucija, 2) įstatymai, 3) poįstatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautinės teisės aktai, 6) tarptautinės sutartys.

Įstatymas – leidžia seimas (tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobūdžio norminis teisinis aktas, išreiškiantis tautos valią ir reguliuojantis reikšmingiausius tipiškus pastovius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausią teisinę galią kitų valstybės institucijų priimtų aktų atžvilgiu).

Įstatymai pagal teisinę galią skirstomi:

– konstituciniai įstatymai- jie po konstitucijos turi aukščiausią teisinę galią, nes jie papildo konstituciją. Jų sąrašą nustato ir tvirtina seimas.

– paprastieji- prie jų priskiriami visi kiti įstatymai.

6. Išanalizuoti Lietuvos valstybės laikinųjų ( 1918;1919;1920 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus.

7. Išanalizuoti Lietuvos valstybės pastovių ( 1922, 1928, 1938 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus.

8. Išanalizuoti 1990 m. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo ypatumus.

9. Kas būdinga 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucijai? Kokia jos struktūra? Kokia Konstitucijos keitimo tvarka?

Lietuvos Respublikos Konstitucija susideda iš XIV skirsnių:

I- Lietuvos valstybė

II- Žmogus ir valstybė

III- Visuomenė ir valstybė

IV- Tautos ūkis ir darbas

V- Seimas

VI- Respublikos Prezidentas

VII- Lietuvos Respublikos Vyriausybė

VIII- Konstitucinis Teismas

IX- Teismas

X- Vietos savivalda ir valdymas

XI- Finansai ir valstybės biudžetas

XII- Valstybės kontrolė

XIII- Užsienio
politika ir valstybės gynimas

XIV- Konstitucijos keitimas.

Konstitucijos keitimas

147 str.

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

148 str.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne ankščiau kaip po metų.

149 str.

Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne ankščiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.

Konstitucijos bruožai, funkcijos, ypatumai:

Konstitucijos yra individualūs teisės aktai, nes valstybės siekia jose įtvirtinti jai būdingus santykius, pabrėžti savitumą, tradicijas. Tai konkrečios valstybės K. Šiuolaikinės konstitucijos plinta po II pasaulinio karo.

Šiuolaikinės K susideda iš 3 svarbių dalių:

1) Preambulė;

2) Pagrindinė dalis;

3) Baigiamieji nuostatai.

Įvadinėje dalyje nurodomi tikslai, apystova, orientyrai ir pan. Neretai įtvirtinami ir principai. Tai savotiškas įvadas į konstituciją.

Pagrindinė dalis – tai pagrindinis K tekstas. Jis prasideda nuo visuomenės ir valstybės santvarkos įtvirtinimo. Įtvirtinamas suvereniteto, valdžių padalijimo, teritorijos sudarymo principai, administracinė-teritorinė sandara, valstybės simboliai, valstybinės sandaros principai. Kitas didelis skirsnis – K dalis apie žmogaus teises ir laisves. Jų iškėlimas į pradžią rodo pagarbą žmogui. Tai būdinga pokarinėms konstitucijoms. Kita dalis – skyriai apie valdžios institucijų sistemą, jų formavimo principus ir kompetenciją. Laikomasi valdžių padalijimo principo: išskiriamos trys valdžios – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė. Kai K apibrėžia valdžios galias, tai reiškia, kad valdžia gali veikti tik tiek ir tik tokiose ribose, kaip nustatyta konstitucijoje. K – tai valdžios galias ribojantis aktas. Individų atžvilgiu yra atvirkščiai. Kita dalis – valstybės veikla užsienio politikoje, gynybos srityje, jos užsienio politikos orientacijos. Kita dalis – vietos savivalda. Savivalda – tai nėra valstybinės valdžios dalis, bet tai yra atskira viešojo administravimo sistema, dalis.

Baigiamieji nuostatai – tai dalis, kurioje nustatoma K keitimo ir priėmimo tvarka, kokių procedūrų turi būti laikomasi, priimant pataisas, keičiant konstituciją ir pan. Čia yra ir konstitucinės normos, kurios nustato K įsigaliojimo tvarką.

Konstitucijos ypatumai (skirtumai nuo kitų teisės aktų):

1) K normos turi ypatingą galią – tai aukščiausia juridinė galia kitų normų atžvilgiu;

2) Konstitucijoje numatomi būdai, kaip užtikrinti K normų galią;

3) K normų reikšmingumas, reguliavimo dalyko reikšmingumas;

4) K normos neretai gali būti tiesiogiai taikomos. Teismai orientuojami taip, kad, jei K norma gali būti tiesiogiai taikoma, tai taip ir turi būti daroma. Kitos normos yra normos-principai, normos-tikslai.

5) K normos yra pagrindas kitoms teisės normoms atsirasti, kitoms teisės šakoms susiformuoti. K normos – visos teisės sistemos ir įstatymų leidybos pagrindas.

6) Stabilumas, ilgaamžiškumas. Stabilumas – tam tikras siekis, K normų neliečiamumas. Stabilumas pasiekiamas apsunkinant K keitimo tvarką. Kai kurios konstitucijos ilgai nekeičiamos, ilgaamžės (JAV, Norvegija, Meksika).

Konstitucijos funkcijos:

1) teisinė;

2) politinė;

3) humanistinė;

4) ideologinė.

Teisinė funkcija reiškia, kad K yra ypatingos reikšmės įstatymas. K yra laikoma visos teisės sistemos fundamentu, baze. K surandama visų kitų teisės šakų pradžia. Ji turi prioritetą prieš kitus teisės aktus. Tai prielaidų sudarymas visai teisės sistemai sukurti.

Politinė funkcija reiškia, kad K įtvirtina politinę valstybinę santvarką. K normose nustatomas visas politinės sistemos mechanizmas, jo elementai, jų funkcionavimas. K įtvirtinta valstybės valdžių sistema ir tų valdžių formavimo principai. Ypatingai svarbus atstovavimo principas – tauta formuoja atstovaujamus organus, K įtvirtina politines teises ir laisves, kurios yra demokratijos pradžia. Įtvirtinamas politinis pliuralizmas.

Humanistinė funkcija reiškia, kad K įtvirtina bendražmogiškas vertybes, žmonių
laisves. Teisės ir laisvės apibrėžia pripažįstamą žmogui teisinį statusą. Įtvirtinama kultūrinių vertybių apsauga, reglamentuojami šeimos, švietimo, paramos senatvėje aspektai ir t.t.

Ideologinė funkcija. K vaidina didelį vaidmenį įtvirtinant visuomenėje taiką, teisingumo principą, teisėtumą, pilietinės visuomenės kūrimo doktriną. Teisinės valstybės principas, įstatymų viešpatavimas, pagarba teismui – taip pat įtvirtinami K.

10. Kokie yra konstitucinės kontrolės būdai ir formos?

Lietuvoje konstitucinę priežiūrą įgyvendina konstitucinis teismas.

Konstitucinės priežiūros įgyvendinimo formos:

1. Išankstinė- tiriami įstatymo projektai.

2. Paskesnioji- tiriami jau įsigalioję įstatymai.

3. Apstrakti- kai kreipimasis į šį teismą nėra susijęs su konkrečia byla.

4. Konkreti- kai kreipimasis yra susijęs su konkrečia byla.

5. Materiali- kai aiškinamas teisės akto turinys ar jis neprieštarauja konstitucijai.

6. Formali- aiškinamasi ar buvo prisilaikyta formalių reikalavimų priimant tą teisės aktą.

11. Kokia Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje? Kokia Konstitucinio Teismo sudėtis ir formavimo tvarka?

Konstitucinis teismas- savarankiška, teisiška teisminė institucija, neįeinanti į bendrosios kompetencijos teismų sistemą.

103 str. 1-oji ir 2-oji dalys

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

12. Kas gali būti Konstitucinio Teismo teisėju?

103 str. 3-ioji dalis

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

13. Kokia Konstitucinio Tesimo kompetencija? Kas ir kokiais atvejais turi teisę kreiptis į šį teismą?

105 str.

Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:

1) Respublikos Prezidento dekretai

2) Respublikos Vyriausybės nutarimai

3) Seimo nutarimai

Konstitucinis teismas teikia išvadas:

1) Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus

2) Ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas

3) Ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai

4) Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

s

106 str.

Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.

Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.

Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.

Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių- ir Respublikos Prezidentas.

Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

14. Kokie yra Konstitucinio Teismo aktai, jų rūšys ir jų teisinė galia?

Konstitucinio Teismo nutarimai. Jie yra pagrindiniai ir turi įstatymo galią. Jie yra neapskundžiami ir jais byla išsprendžiama iš esmės.

Priima sprendimus- procesiniai teisės aktai, kurie priimami sprendžiant atskirus klausimus bylos nagrinėjimo metu.

Priima išvadas- autoritetinga teismo nuomonė.

15. Išvardinti piliečių teises.

1. Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

Socialinės-ekonominės teisės:

1. Teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą:

a) teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas;

b) teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju;

c) teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas;

d) teisė streikuoti;

e) teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos ir kitais atvejais.

2. Politinės teisės:

a) piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus;

b) teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą;

c) peticijos teisė;

d) teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas;

e) teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

3. Asmeninės teisės:

a) teisė į gyvybę;

b) asmens
ivataus gyvenimo neliečiamumas;

d) nuosavybės neliečiamumas;

e) žmogaus būsto neliečiamumas;

f) žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;

g) piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie save;

h) teisė į gynybą garantija.

16. Išvardinti piliečių laisves.

1. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas;

2. Minties, tikėjimo, sąžinės laisvė;

3. Žmogaus teisė neliečiama;

17. Išvardinti piliečių pareigas.

1. Pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

a) nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių;

b) tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti;

c) vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą;

d) asmens prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio;

e) piliečių pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

f) Lietuvos piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

18. Kokie yra žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje?

Žmogaus teises Lietuvoje gina:

1. Teismai

2. Seimo kontrolierių institucija (ji nagrinėja piliečių skundus, dėl valstybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo).

3. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija (ginčai dėl darbo, seksualinio priekabiavimo).

4. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija.

5. Valstybės kontrolės institucija.

6. Seime sudarytas ir Seimo narių Žmogaus teisių komitetas.

Europoje yra: Žmogaus teisių teismas, Žmogaus teisių komisaro pareigybė.

19. Apibrėžti pilietybės sąvoką. Kokie yra LR pilietybės įgijimo būdai?

Pilietybė – teisinis asmens ir valstybės ryšys.

1919 m. sausio 9 d. Pirmasis pilietybės įstatymas.

Lietuvos Respublikos piliečiai palyginus su užsieniečiais arba asmenimis be pilietybės, naudojasi valstybės suteiktomis teisėmis, kurios yra platesnės nei užsieniečiams gyvenantiems Lietuvoje, ypač politinio gyvenimo srityje.

7 str. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:

1) Gimus

2) Įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

3) Suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija)

4) Optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais

5) Kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.

8 str. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

9 str. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2592 žodžiai iš 8539 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.