Konstitucinė teisė
5 (100%) 1 vote

Konstitucinė teisė

1. Konstitucine teisė vartojama 3 aspektais: 1.Teisės šaka – tam tikrų normų, teisės institutų visuma. Susiduriama su pozityviąja teise. 2. Mokslo šaka – tam tikra mokslo kryptis, kuri tyrinėja K teisę, K teisės normų, taikymą. 3. Mokymo disciplina – gali būti apibūdinta kaip abiejų anksčiau minėtų apjungimas. Konstitucines teisės dalykas – visuomeniniai santykiai susiję su visuomenine ir valstybine santvarka; nustatant tvarką ir kuriant valstybę; santykiai susiję su valstybės institucijų formavimu, veikimu. Konstitucinės teisės normos reguliuoja l santykius, kurie atsiranda tarp žmonių, žmogaus ir valstybės. Išreiškia žmogaus padėties pagrindus teisinėje valstybėje, l Konstitucinė teisė reguliuoja svarbiausius santykius Valstybėje.

2. Konstitucines teises šaltiniai. Teisės šaltinis yra išorinė teisės normos išraiškos forma. šaltiniai grupuojami į: I. Anglosaksų teisės sistema. II. Kontinentinė teisės sistemaI. Anglosaksų teisės sistema dar vadinama bendrosios teisės sistema. Būdingi šaltiniai: 1) Statutinė teise – tai parlamento leidžiami aktai; kitų valdžios institucijų aktai, parlamento leidimu. Tai vieni svarbiausių konstitucinės teisės šaltinių. Šioje sistemoje nėra aktų hierarchijos, būdinga aktų lygybė. 2) Precedentine teisė – teismų sprendimai, kurie įgauna visuotinį pripažinimą ir yra privalomi nagrinėjant bylas, Teismas privalo surasti sprendimą, nors ir nesureguliuota.. 3) Konstituciniai papročiai – susiformavo 100-mečių eigoje. Monarcho vienvaldystės ribojimas. Būdinga: nėra rašytinis-teisės šaltinis, tai lyg tai susitarimas, kurių paisoma, laikomasi. Reguliuoja santykius tarp monarcho ir parlamento. 4) Doktrina – Tai išvados, rekomendacijos, l apibendrinimai mokslo veikaluose. Juose apibendrintai formuluojama precedento taikymo praktika. Šiais laikais doktrina nėra taip svarbi, jos reikšmė mažėja.

II. Kontinentinė teisės sistema – seniausia teisės sistema. Ji dar vadinama romanų-germanų. Pagal šią teisės sistemą pagrindinis šaltinis yra Konstitucija. Įstatymai – antras pagal svarbą šaltinis. Įstatymai skirstomi į: Konstituciniai įst. -turintys aukščiausią galią; Organiškieji įst. – atsiranda K. blanketinių normų pagrindu; Baziniai įst. – tam tikra grupė organiškųjų įstatymų; Paprastieji įst. – parlamento priimti aktai; Deleguotieji įst. – juos leidžia ne parlamentas, o vykdomosios institucijos. Turi būti tam tikras teisinė pagrindas, kas gali tokius įstatymus leisti ir kokiu pagrindu. Turi mažesne galią negu parlamento. Parlamentas turi juos tarsi ratifikuoti, patvirtinti. Prancūzijoje yra reglamentinai įst. – nuo deleguotų skiriasi tuo, kad K griežtai atriboja tarp parlamento ir vykdomosios valdžios. Tokie aktai turi įstatymo galią. Poįstatyminiai aktai – vykdomosios valdžios, valstybės vadovo, vyriausybės priimti aktai. Leidžiami remiantis įstatymu ir negali prieštarauti įstatymams. Paskirtis – konkretizuoti įstatymų normas. Tam tikrų teritorinių vienetų vadovų (gubernatorių) leidžiami norminiai aktai. 3. Konstitucijos dalykas, paskirtis, samprata.. Pirmą kartą JAV – 1787 m. Ji galioja ir šiandien. Netrukus K, atsirado ir kitose valstybėse. Antroji K. – Prancūzijoje 1791 metais. Taip pat 1791 m. gegužės 3 d. buvo priimta ir Lenkijos K. Ji atsirado anksčiau nei Prancūzijos, bet gyvavo neilgai. Su K. atsirado ir konstitucionalizmas – valstybės valdymas, kuris remiasi Konstitucija pagrindinis konstitucionalizmo bruožas – buvo ribojama monarcho valdžia, atsiranda valdžių padalinimo principas. K. – ypatingos reikšmės, galios, teises aktas, dokumentas. Jo ypatumus apsprendžia reguliavimo dalykas. K. normos reguliuoja visuomen. santykius. K. reguliavimo dalykas susideda iš įvairių visuomeniniu santykių blokų dalių: 1) visuomen. sant., susiję su žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimu, 2) visuomen. santykiai, susiję su visuomen. gyvenimo pagrindų sutvarkymu (ekonominė, ūkinė, dvasinė, politine sfera), 3) visuomen. santykiai, susiję su valstybinio gyvenimo pagrindų įtvirtinimu Konstitucijoje (valdymo forma, valstybines santvarkos forma ir kt.), 4) visuomen. santykiai, susiję su aukščiausios valstybinės valdžios organizavimo ir veiklos įtvirtinimo principais (KT normos reguliuoja aukščiausios valst. valdžios veiklą), 5) būna normos, susijusios su savivaldos organizavimu ir funkcionavimu.

Konstitucija – pagrindinis, valstybės įstatymas, Egzistuoja Konstitucijos:- formaliąja prasme – tai pati K., materialiąja prasme – tai ką ji sukuria realiame gyvenime (faktinė) K. gali būti juridinė ir socialinė.Pagrindinė paskirtis – apibrėžti, riboti valdžios galias, ginti individo teises ir laisves. Šiuolaikinė visuomenė negali gyventi be valstybės, kuri turi palaikyti darną, spręsti ginčus. Tai viena iš valstybės atsiradimo prielaidų. 4. Konstitucijos turinys – 1. socialinis turinys, kuris išreiškia aplinkybę, kad k-ja reguliuoja visuomeninius santykius. 2. teisinis turinys – tai teisinė materija, sudaranti k-ją.

Konstituciniai modeliai: 1. Liberalusis 2. Etatistinis, 3.Mišrus. Liberalusis- būdinga tai, kad ji atspindi k-jas, kurios reguliuoja tik valstybinės valdžios oraganus ir pilietines teises. Klasikinis pvz..:JAV. Etatistinis – būdinga tai, kad K-joje siekiama sureguliuoti maksimaliai didesnę visuomeninių santykių sritį. Mišrusis – būdinga
tai, kad k-ja reguliuoja platesnį visuomeninių santykių ratą, nei liberaliosios k-jos, bet siauresnį nei etatistinės k-jos.

K-jos juridinis turinys – sudaro konstitucinės normos ir konstituciniai principai. Pagrindinis k-nės turinio atomas yra k-nė norma, kuri gali 1. nurodyti v-bės vystymosi orientaciją; 2.formuluoja bendro pobūdžio taisyklę. Konstitucinės justicijos savivaldos. K-cinis principas tai nėra konkreti teisės norma, o jis išvedamas iš viso konstitucinio reguliavimo. Būna atvejų, kad principas g.b. įvardintas kaip k-nė norma. Dažniausiai valdžių padalijimo principas yra netiesioginis ir išvedamas iš visos k-jos konteksto.

Konstituciniai principai. 1.universalieji – tautos suvereniteto, teisinės valstybės, politinio pliuralizmo ir atstovaujamosios demokratijos principai. 2. ypatingieji – jie būdingi tam tikrai valstybių grupei. Pvz..: socialistinio teisingumo, demokratinio centralizmo principai. 3. individualieji – būdingi atskiroms valstybėms. Pvz..: nacionalizmo (Afrika).

5. Konstitucijos funkcijos:1. Politinė – tai galimybė ir siekis įtvirtinti tam tikrą politinę santvarką visuomenėje ir valstybėje. Demokratinėje valstybėje egzistuoja daugiapartiškumas, t.y. politinis pliuralizmas. Galutinai ši funkcija realizuojama organizuojant valstybine valdžią ir sudarant sąlygas visuomenei dalyvauti valstybės valdyme.. 2. Teisinė – pasireiškia tuo, kad K. tenka ypatinga reikšmė teisinėje sistemoje – aukščiausias įstatymas su visomis pagrindinėmis savybėmis. Kiekviena teisės šaka turi K. normų. 3. Humanistinė – K., normos įtvirtina svarbiausias humaniškas, bendražmogiškas vertybes. (Pranc. K. neturi skirsnio su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, bet nurodė, kad jos įtvirtintos 1789 m. „Žmogaus teisių ir laisvių „deklaracijoje“). 4. Ideologinė – K. turi ypatingą reikime kuriant teisinę valstybę, įtvirtinant teisėtvarką, ugdant pilietinę visuomene, teisėtumą.

6. Konstitucijų raidos ypatumai, pagrindiniai etapai. Etapai, parodantys Konstitucijų kryptingumą, turinį:I etapas: 18 a. pab. (JAV K. 1787m.) – l pasaulinis karas. Šio laikotarpio K. buvo liberalios, siekė apibrėžti valdžios galias, vengė detalaus konstitucinio reguliavimo. JAV K. nebuvo skyriaus apie žmogaus teises ir laisves, manyta, jog svarbiausia apibrėžti valdžios ribas. 1791 m. priimtos 10 Konstitucijos pataisų, kurios vadinamos „Teisių biliu“ įtvirtinančios žmogaus teises. Per 200 metų JAV K. buvo padarytos tik 27 pataisos.II etapas: l pasaulinis karas – II pasaulinis karas. Šis laikotarpis susijęs su komunizmu, kurio idėjos įtakojo K. ir kitiems įstatymams Buvo aukštinamos soc. teisės. Daugiausia reikšmės žmogaus teisių vystymuisi, soc.- ekon. t. Likviduoti privatinę nuosavybe, visus aprūpinti darbu, pensijomis. Ne tik teisė į darbą, bet ir pareiga dirbti. Komunistiniams kraštams būdinga detaliai reguliuoti visus visuomen. gyvenimo klausimus. Išplito etatistinio tipo K.III etapas: po II pasaulinio karo (1950-60 m.). Prasidėjo kolonijinės imperijos griuvimas. D Britanija, Vokietija, Italija. Vietoj kolonijų kūrėsi savarankiškos valstybės: Afrikoje – virš 50 naujų nepriklausomų valstybių. Šios valstybės buvo

IV etapas: nuo 80 m. pabaigos –90 m.pr. Totalitarinių sistemų griuvimas. Sovietų sąj.

7. K-jos rengimo, priėmimo ir keitimo tvarka. Nauja k-ja gali atsirasti: 1. atsiranda nauja valstybė. 2. pasikeitus politiniam režimui, 3. iš esmės pasikeitęs visuomenės gyvenimas ir4. Voliutaristinis. Rengimas –1. demokratinė, kuri gali pasireikšti tuo, kad k-ją rengia per tautos atstovus. 2. autoritarinė (oktrojuota). 3. Mišri forma – problematiška k-jos rengimo priėmimo forma.K-jos demokratinio rengimo būdai – 1. piliečiai renka k-cinį susirinkimą, kuris ir turi įgaliojimus parengti k-ją. 2. k-ją gali rengti vykdomoji valdžia. Tai dažniausiai būna vyriausybės ar jos pavaldžios institucijos. Tai buvo parengta 1958m Pr. k-ja, 1949 m. VFR. 3. Jam būdinga tai, kad k-jas parengia buvusios metropolijos. Madagaskaro, Alžyro ir t.t. k-jos. K-ja g.b. priimta 1. atstovaujamąja forma- šalies parlamentas, konstitucinė taryba, kuri skirta priimti tik k-jai. 2. tautos referendumu.Priėmimo būdai yra 3: 1. K. priima vykdomoji valdžia. Tai nedemokratinis būdas. Monarchinis principas. Taikomas monarchijose. Vykdomoji valdžia suprantama kaip valdovas. Prie vykdomosios valdžios priskiriama pvz.: po karinio perversmo – generolai, karinė chunta. K. gali priimti prezidentas. (1938 m. Lietuvos K.). Pirmiausia šis būdas buvo panaudotas Prancūzijoje. 1814 m. Liudvikas 18 paskelbė „Konstitucine, chartiją“. Jis panaudojo žodį „oktroje“. Tai oktrojavimo būdas – dovanojimas. 1831 m. oktrojuota Belgijos K., 1887 m. – Japonijos K. Šis būdas taikomas ir respublikose – Lietuva, Pakistanas (1963 m.), Brazilija (1969 m.). Kai K. priimta monarchas, prezidentas, tai K. tekstas būna parengtas jo patikėtinių. Svarbiausia K. – ypatingai išaukštinamas valdovas, jo rankose valdžia, įstatymų leidyba, veto teisė. 2. K. priima tautos atstovybė – tai piliečių renkamos atstovaujamosios įstaigos. Jos gali būti: 1. – steigiamasis susirinkimas, 2 – parlamentas. 1) specialiai K. parengti it priimti suformuota tautos atstovybė. Ji trumpa-laikė, dirba tik tiek, kiek reikia parengti, suderinti ir priimti K. Tai gana paplitęs, demokratinis būdas. Vadinamas įvairiai:
Nacionalinis susirinkimas, Konventas. Taip priimta JAV K., Prancūzijos – 1791 m., Italijos – 1947 m., Indijos – 1950 m., Portugalijos – 1976 m. K. 2) įprastinis įstatymų leidžiamasis organas. Ypatingo skirtumo tarp steigia-mojo susirinkimo nėra. Naudojamas, kai rengiama kita K. susiformavusioje valstybėje. Pakistane – 1973 m., Graikijoje – 1975 m. Sėkmė rengiant K. gali priklausyti nuo susidariusios politinės daugumos. Sunku pasiekti kompromisą. Todėl šaukiamas Steigiamasis susirinkimas. Jis paprastai šaukiamas kuriantis naujai valstybei, po perversmo. 3. K. priima rinkėjų korpusas – rinkimų teisę turinčių piliečių visuma. K. priėmimas referendumo būdu – tai visuotinis . balsavimas už K. Kadangi dalyvauja tauta, tai demokratiškiausias būdas. Pateikiami projektai. Šie priklauso nuo to, kas rengia projektą ir koks jis pateikiamas. Rinkėjai turi 2 alternatyvas: balsuoti už arba prieš. Šis būdas atsirado Prancūzijoje 1799 m. – plebiscitu. Danijoje – 1953 m., Turkija – 1961 m. 4. Mišrus būdas. Kai projektą rengia tautos atstovybė (parlamentas), jį aprobuoja, o tvirtina piliečiai. Paplito po II pasaulinio karo. Prancūzija -1946 ra., Lietuva – 1992 m., Rusija – 1994 m.Federacinėse valstybėse dar sudėtingesnė K. priėmimo tvarka. Egzistuoja dviguba valdžios sistema. K. priima federalinis parlamentas, po toji pateikiama ratifikuoti federaliniams subjektams. Tik po to K. įsigalioja. JAV 1787 m. priėmė konventas, o įsigaliojo – 1789 m. kai ratifikavo 3/4 valstijų. Taip pat Vokietijoje – VFR 1949 m. Rengė konstitucinė komisija, priėmė parlamentinė taryba, pateikta ratifikuoti žemėms – landtagams. Šveicarijoje – 22 kantonai.

K. keitimo stadijos: I. Iniciatyvos pareiškimas Galimybę turi nedaugelis subjektų (tai garantuoja stabilumą). Dažniausiai: – parlamentas, valstybės vadovas, vyriausybė. Subjektų ratas labai ribotas. Atskiriems parlamentarams tokia teisė nesuteikiama.II. Pataisų projekto svarstymas ir pritarimas (iniciatyvą pareiškęs subjektas teikia projektą, kurį pirmą kartą svarsto parlamentas ir reikalinga (dažniausiai) kvalifikuota balsų dauguma, kad jam būtų pritarta). Skiriami 3 būdai: l. paprasta balsu dauguma – už tam tikrą projektą balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių posėdyje parlamentarų. 2. absoliuti balsu dauguma – už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų parlamento narių 3. kvalifikuota balsu dauguma – visada reiškia daugiau kaip pusę, bet nurodoma K. ir tai dažniausiai 2/3 balsų – tai patikimas skaičius.Galutinis pritarimas pataisų projektui arba pakartotinis svarstymas parlamente po tam tikro laiko dažniausiai ir reikalinga kvalifikuota dauguma. Federacinėje valstybėje projektui turi pritarti federacijos subjektai – svarsto legistratūros ir reikalauja kvalifikuotos daugumos. JAV keičia K.: kongrese rengiama jungtinė rezoliucija, kurią turi patvirtinti atstovų rūmai ir senatas po 2/3 balsų arba sušauktas specialus konventas, bet tai nusprendžia kongresas. Po to, kai pritaria abu rūmai, projektas teikiamas ratifikuoti valstijoms. 3/4 valstijų turi sutikti (50 valstijų 3/4=38 valstijos). Ir tik tuomet pataisa įsigalioja. JAV K. pataisų

teikiama ~ 200, o priimtos tik 27 pataisos. Europos šalių K. keitimas daromas dvigubo votumo sistema. Ji reiškia dvigubą balsavimą parlamente. Abu kartus reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (2/3 balsų), bet balsavimai vyksta su tam tikra pertrauka (Italijoje – ne mažiau 3 mėn.). Kai kuriose valstybėse dvigubas votumas dar sudėtingesnis: antras balsavimas tik kitame parlamente (t.y. po rinkimų), nes keičiasi politinė struktūra ir tai reiškia, kad pataisai pritars platesnis ratas (Olandija, Norvegija, Švedija, Suomija). Yra 2 Europos valstybės – Airija ir Šveicarija – kur K. pataisos tvirtinamos referendumu. Kai kurios pataisos ir Prancūzijoje turi būti tvirtinamos plebiscitu. Kai kuriose K. yra numatyta kurie nuostatai negali būti keičiami (dažniausiai taip saugoma valstybės forma arba teritorinį integralumą. Italija ir Portugalija – draudžiama keisti respublikos valdymo formą.

8. Konstitucijų panaikinimas. Draudimą keisti straipsnius galima apeiti keičiant visą K. 2 būdais: 1. Paprastas būdas – kai demokratiniu keliu parengiama ir priimama nauja K. 2. Ypatingasis K. panaikinimo būdas – kai įvyksta valstybinis perversmas (arba karinis perversmas) dažniausiai keičiama demokratinė sistema, pereinama prie autoritarinio režimo, nuverčiama teisėta valdžia, paleidžiamas parlamentas

10. Konstitucinė priežiūra. KP skirta K. apsaugai, dažniausiai saugo, kad K. nepažeistų valstybinės valdžios. KP atsirado savaime valstybinės praktikos eigoje. Pirmiausia susikūrė JAV. JAV K. nėra numatyta tokia priežiūra, kas ją turi vykdyti, bet gyvenime KP funkciją pasisavino JAV Aukščiausias Teismas (buvo bijomasi teisminės valdžios dalyvavimo įstatymų leidyboje), palaipsniui susitaikyta ir paplito kitose valstybėse. Iš Aukščiausio teismo vėliau perėmė valstijų teismai, kurie nagrinėjo bylas valstijų ribose ir susikūrė KP sistema. Kai KP vykdo bendrieji teismai (amerikietiškos KP sistemos bruožai) plito Amerikos Šalyse – Argentina, Kanada.. Po l pasaulinio karo atsirado nauja KP sistema. Hansas Kelzenas (austras). Jis išnagrinėjo JAV sistemą, bet jis pasiūlė KP vykdyti, steigti specializuotus teismus. Pirmieji K. teismai įsikūrė 1920 m. Austrijoje ir
1931 m. Ispanijoje. Austrijos K. teismas išliko iki 5ių dienų. Po II pasaulinio karo H.Kelzeno modelis (kontinentinės europietiškos KP modelis) labai išplito. Žlungant kolonijinei sistemai daug kur perimtas ir 8-ame dešimtmetyje gavo naują įkvėpimą, žlugus TSRS. Taigi yra 2 KP sisemos: 1. Amerikietiškas modelis – KP vykdo bendros jurisdikcijos teismai. 2. Europietiškas: modelis – specializuoti Kp organai. 2 porūšiai: a) decentralizuota – kai KP vykdo visi teismai – JAV, Japonija, Skandinavijos valstybės. Paprastai konstitucingumo klausimas gali būti keliamas tik su konkrečia byla. Žemesnio teismo sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniam teismui; b) centralizuota – kai KP vykdo tik aukščiausieji teismai, o žemesnieji teismai neturi teisės tikrinti konstitucingumo- Australija, Kanada, Indija. Panašiai Estija- KP vykdo Nacionalinis teismas, sudaroma atskira KP kolegija, jie neturi K. teismo (9 teisėjai skiriami 5 m. toms byloms nagrinėti). 2 atmainos: a) specialūs K. teismai (Europoje – 30 valstybių); b) Konstitucinė Taryba, kuri atsirado Prancūzijoje ir ten yra. Šis organas nesivadina teismu (Marokas, Mozambikas, Senegalas, Kazachstanas).

11. Subjektai, turintys teise kreiptis į Konstitucinės priežiūros institucijas.

Subjektai priklauso nuo to, kokia valstybėje yra KP sistema: 1.amerikietiška sistema – bendrieji teismai. Pagrindinis subjektas, kuris gali kelti bylą yra pilietis, FA, JA. Pati byla prasideda nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylą, iškilus klausimui dėl akto konstitucingumo. 2. kai KP vykdo konstituciniai teismai, subjektai galintys kreiptis į teismą yra kiti: Tik įstatymu numatyti valstybės organai, gali būti ir FA. Tai specialūs subjektai, kuriems įstatymu suteikta teisė kreiptis į konstitucinį teismą. Jei į konstitucinį teismą kreipėsi netinkamas subjektas, tai neturės juridinių pasekmių. O europietiškoje sistemoje – specialūs subjektai. Kai subjektui suteikiama teisė kreiptis (konstitucinį teismą, tai vadinama konstitucinio skundo teise. Tai labai specifinės bylos, nes FA, JA turi įrodyti, kokia konstitucinė teisė yra pažeista, įvertinant kas ją pažeidė, kokiu atveju.

12. Konstitucines priežiūros formos ir rūšys. Pagal KP vykdymo laiką: l. išankstinė – kai tikrinamas priimto, bet dar neįsigaliojusio teisės akto teisėtumas. Tai – preventyvinė KP. Siekiama išvengti galimų neigiamų pasekmių, jei tas teisės aktas bus pripažintas nekonstituciniu. Vykdoma iki įstatymo priėmimo, promulgavimo. Prancūzijoje, Gvinėjoje, Kazachstane ir kt. 2. paskesnioji – KT tikrina jau įsigaliojusių aktų teisėtumą. Įstatymas yra priimtas, pasirašytas, galiojantis. 3. mišri – ir išankstinė ir paskesnieji KP – Airijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Sirijoje ir kt. Konstitucines priežiūros rūšys: 1. abstrakti – tose valstybėse, kur yra amerikietiška KP sistema. Visada įstatymas siejamas su konkrečiu subjektu ir yra pažeidžiama konkretaus subjekto teisė; 2. konkreti – sutinkama europinės sistemos valstybėse. Skundžiamas tam tikras aktas, nepriklausomai nuo to, ar pažeista teisė, ar ne. Pagal KP privalomumą: l. privaloma – kai konstitucijoje ar įstatymuose numatomi atvejai, kai KP institucija būtinai turi tikrinti tam tikrus teisės aktus. Čia sutampa su išankstine KP. Nurodo, kokius aktus turi tikrinti. Pvz. Prancūzijoje – organiškuosius įstatymus privalomoji tikrinti Konstitucinė taryba, Rumunijoje – KT privalo tikrinti konstitucijos pataisas. 2. fakultatyvinė – ji yra neprivaloma. Privalomumas – ne priimtas teismo sprendimas, bet aplamai – ar subjektas gali kreiptis į konstitucinį teismą ir ar jis naudojasi savo teise. Jei kreipiasi, tai konstitucinis teismas privalo spręsti tą bylą.KT sprendimu juridinė galia: Čia kalbama apie baigiamuosius sprendimus. KT priima 2 rūšių aktus: 1. procesinius sprendimus – kai byla dar yra nagrinėjama. Tai sprendimas dėl posėdžio metu vykstančių dalykų – šalių pareiškimų pateikimai, šalių nušalinimai teisėjams; 2. baigiamuosius sprendimus – atsakoma į byloje keliamą klausimą. Byla sprendžiama iš esmės: ar prieštarauja konstitucijai, ar dalys prieštarauja, ar ne: 1. konsultacinio pobūdžio sprendimai – neturi visuotinio imperatyvumo, neprivalomi visiems. Pateikiami tam subjektui, kuris prašo tokios išvados. 2. imperatyvinis baigiamasis aktas: visuotinai privalomi. Dauguma baigiamųjų KT sprendimų yra imperatyvūs. Imperatyvumas būna 3 rūšių: 1. tik bylos šalims kai yra konkreti byla, konkreti KP. Gali prilyginti įprastinei civilinei bylai, kai sprendimas yra privalomas abiem šalims. 2. kai sprendimai privalomi bylos šalims ir žemesniems teismams – anglosaksų valstybėse, kur- yra precedentai. 3. visuotinai privalomi, kai KP vykdo KT, jie priima visuotinai privalomus sprendimus. Čia abstrakti KP.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2883 žodžiai iš 8693 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.