Konstitucinės justicijos reikšmė lietuvos respublikoje
5 (100%) 1 vote

Konstitucinės justicijos reikšmė lietuvos respublikoje

1121314151

Turinys

1. Įžanga

2. Konstitucinės justicijos sąvoka

3. Konstitucinės justicijos ištakos Lietuvoje

• Konstitucinio Teismo formavimosi procesas Lietuvoje

• konstitucinės justicijos raida tarpukariu

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas valstybės valdžios institucijų sistemoje

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka

8. Konstitucinės justicijos funkcijos bei reikšmė

9. Žmogaus teisų problemos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimų realizavimas

11. Konstitucinių normų interpretavimas Konstitucinio Teismo nutarimuose

12. Baigiamoji dalis

Įžanga

Šiame rašto darbe aptarsiu Lietuvos konstitucinės justicijos instituciją – Konstitucinį Teismą. Nekalbėsiu apie užsienio šalių konstitucinės priežiūros institucijas, jų funkcijas ir reikšmę, orientuosiuosi tik į mūsų šalies konstitucinės justicijos instituciją, bei mėginsiu kuo išsamiau ir detaliau aptarti konstitucinę justiciją Lietuvoje. Daugiausia dėmesio šiame darbe kreipsiu į 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą konstitucinės justicijos instituciją – Konstitucinį Teismą bei jo veiklą. Aptarsiu Konstitucinio teismo kompetenciją, sudarymo tvarką, vietą valdžių sistemoje bei kita. Kad būtų naudingiau skaityti ir lengviau suprasti, tam tikrais aspektais alyginsiu Lietuvos Konstitucinį Teismą su užsienio valstybių kosntitucinės justicijos institucijomis. Tačiau, kaip minėjau, visas mano dėmesys bus sutelktas į Lietuvos konstitucinės justicijos instituciją, o kitų šalių institucijas minėsiu tik tiek, kiek tai leis geriau suprasti Lietuvos Konstitucinio teismo veiklą. Šiame darbe bandysiu pažvelgti į Konstitucinį Teismą dabartinio žmogaus akimis ir bandysiu aptarti dabar aktualius klasuimus, tokius kaip žmogaus teisių problematika Konstitucinio Teismo nutarimuose, konstitucinių normų interpretavimas, sprendimų realizavimo problemos ir kt. Mažiau dėmesio skirsiu istorijai, nes mano manymu, tai ne tiek svarbu.

Taigi rašydama šį darbą sieksiu paliesti pačius aktualiausius konstitucinės justicijos Lietuvoje klausimus, stengsiuosi, kad mano darbe atsispindėtų svarbiausi konstitucinės justicijos aspektai. Plačiai aptarsiu funkcijas, o per jas atsiskleis ir konstitucinės justicijos reikšmė.

Konstitucinės justicijos sąvoka

Konstitucinė justicija – tai specialių valstybės institucijų tikrinimas, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Literatūroje dar galime sutikti konstitucinio teisingumo sąvoką, ji tapati konstitucinės justicijos sąvokai. Kita dažnai minima sąvoka – konstitucinė priežiūra. Konstitucinė priežiūra gali būti suprantama dviem reikšmėmis. Platesniu požiūriu konstitucinė priežiūra reiškia įstatymo nustatytą procedūrą, kuria vadovaudamosi kompetetingos valstybės institucijos tikrina, ar teisės aktai atitinka Konstituciją. Tuo tarpu siarąja prasme konstitucinė priežiūra atitinka konstitucinę justiciją. Konstitucinės priežiūros vykdymo subjektais laikomos tokios valstybės aparato dalys, kaip Prezidentas, parlamentas, Vyriausybė, bendrosios jurisdikcijos teismai ir kitos ne specialiai šiai funkcijai įsteigtos institucijos.Konstitucinės justicijos vykdymo objektai – specializuotos institucijos: Konstitucinis Teismas, Konstitucinis Tribunolas(pvz.: Lenkijoje),Konstitucinė Taryba( pvz.:Prancūzijoje) ir pan. Konstitucinė priežiūra ir konstitucinė justicija skiriasi ir objektais. Pirmuoju atveju yra tikrinami visi teisės aktai, antruoju – tik įstatymo leidėjo išleisti aktai. Tokia konstitucinės justicijos institucija yra Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Literatūroje skiriami du konstitucinės justicijos modeliai – amerikietiškasis ir europietiškasis. Pirmuoju atveju konstitucinę priežiūrą vykdo bendrosios kompetencijos teismai, antruoju – specializuotos institucijos. Abu modeliai turi tiek trūkumų, tiek ir privalumų, todėl aiškaus pranašumo neturi nė vienas. Lietuvos Respublikos konstitucinės justicijos institucija – Konstitucinis Teismas — priklauso europietiškajam modeliui.

Konstitucinės justicijos ištakos Lietuvoje

a) Konstitucinės justicijos raida tarpukariu

Kalbant apie Konstitucinio Teismo įsteigimą, būtina apžvelgti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucingumo raidą tarp dviejų pasaulinių karų.

Visose tarpukario Lietuvos Respublikos konstitucijose buvo nustatyta Konstitucijos viršenybė prieš įstatymą. Štai 1922 m. konstitucijos 3 str. skelbia: „Lietuvos valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai“. Tą pačią nuostatą, tais pačiais žodžiais pakartoja ir 1928 m. Konstitucija. 1938 m. Konstitucijoje tai suformuluota skyriuje „Įstatymai“, 106 straipsnyje:„Įstatymai, kurie yra priešingi Konstitucijai, neturi galios“. Turiniu nuo tarpukario laikotarpio konstitucijoje suformuluotų nuostatų nesiskiria ir dabartinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata: „Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai“. Tai suformuluota pirmajame skirsnyje „Lietuvos valstybė“ 7 staripsnyje.

Galima daryti išvadą, kad
konstitucinės prielaidos konstitucinei priežiūrai atsirasti buvo.

Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad nei laikinos, nei nuolatinės tarpukario Konstitucijos tokios funkcijos teismams neskyrė. Tarpukaro Lietuvoje vyravo nuostata, kad teismai privalo tik taikyti įstatymus, o ne tikrinti jų konstitucingumą. Štai 1922 m. Konstitucijoje buvo nustatyta: „Teismas sprendžia eidamas įstatymais Respublikos vardu“. Panaši nuostata buvo ir 1928 m. Konstitucijoje.

Įstatymų konstitucingumo problema tuomet Lietuvoje nebuvo visai pamiršta. Svarstant konstitucingumo priežiūros problemą Lietuvoje buvo nuveikta išties nemažai. Į šias problemas gilinosi ir konstitucinės justicijos teorijos bendriesiems klausimams darbų buvo paskyrę tokie autoritetingi to meto teisininkai, kaip P.Leonas, M.Riomeris. Dar ir dabar aktualūs ir plačiai negrinėjami M.Riomerio parengti ir išleisti veikalai: “Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“ (1931 m.), “Administracinis teismas” (1928 m.) ir kiti. Konstitucinės justicijos institucijos teisingumas tapo praktiškai neįmanomas dėl tam tikros valdžių konstrukcijos, kuri įsitvirtino po 1926 m. perversmo.

Konstitucinio teismo idėja buvo vis dažniau prisimenama lietuvių emigracijoje. Tuomet buvo daug diskutuojama apie Konstitucinio Teismo įkūrimą. Antai K. Šidlauskas rašė: „Mums, lietuviams, turėjusiems partijų nuteriotą seimokratinį režimą, toks įstatymų teisminės kontrolės įvedimas turėtų sudaryti trečią svarbų Lietuvos naujosios Konstitucijos dėsnį”. Net 1948 metais vykusio žmonių, prijaučiančių tautininkų idėjoms, suvažiavimo deklaracijoje teigiama: „Demokratinė valstybė yra tobuliausia visuomeninio gyvenimo teisinė Konstitucija. […] įstatymų leidimo ir administracijos veiksmų teisėtumą prižiūri Konstitucinis ir Administracinis teismai“.

Įstatymo pagrindu įkurta Valstybės Taryba veikė 1928 – 1940 m. Manyta, kad būtent Valstybės Tarybos veikloje brendo Lietuvos konstitucinės priežiūros pradai. Kita svarbi teisminė institucija – Statutinis Teismas. Įstatymas, reglamentuojantis jo teisinį statusą, buvo priimtas 1935 m. Pagrindinė Statutinio Teismo paskirtis buvo tikrinti ir priimti sprendimus, ar Klaipėdos krašto įstatymai, administraciniai teisės aktai neprieštarauja Klaipėdos krašto statutui. Galima teigti, jog būtent Statutinio Teismo funkcijos buvo labiausiai priartėjusios prie Konstitucinės justicijos sampratos.

b) Konstitucinio Teismo formavimosi procesas Lietuvoje

Dabar veikiančio Konstitucinio Teismo statuso užuomazgos pradėtos formuoti Atgimimo laikotarpiu. Tuo metu veikiančioje Mokslų Akademijoje, Matematikos ir Kibernetikos Institute, įvairiose kūrybinėse sąjungose pradėta reikalauti įkurti Konstitucinį Teismą.Mokslų Akademijos pateiktame Konstitucijos projekte jau buvo numatytos teisinės prielaidos Konstituciniam Teismui įkurti: “įstatymų ir kitų įstatyminių aktų konstitucingumo priežiūrą vykdo Konstitucinis Teismas […], Konstitucinio Teismo pripažintas nekonstituciniu įstatymas bei įstatyminis aktas (įsakas,nutarimas,sprendimas ir kt.) skelbiamas negaliojančiu”.

Šiame dokumente pirmą kartą bandyta formuoti konstitucinės jusricijos koncepciją. Dėl šios priežasties jis yra svarbus nagrinėjant Konstitucinio Teismo formavimosi prielaidas.Tačiau svarbiausias dokumentas, paskatinęs tokio pobūdžio institucijos steigimą Lietuvoje buvo 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 1988 m. priimta rezoliucija “Dėl Konstitucinio Teismo įsteigimo”.Čia buvo apibrėžta šios institucijos kompetencija: “ […] įstatymų ir įstatyminių aktų konstitucinė priežiūra, šiuo klausimu gautų skundų sprendimas”.1990 m. pradžioje besiformuojanti nuostata dėl konstitucinio teisėtumo žinybos įsteigimo tapo priemone priešintis TSRS konstitucinės justicijos jurisdikcijai.

Jau 1990 sausio 31d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sudarė darbo grupę Konstitucinio Teismo projektui paruošti.Buvo parengti keli tokio įstatymo variantai, bet nė vienas nebuvo priimtas. Aukščiausiajai Tarybai svarstyti teikė Vyriausybė, Aukščiausiosios Tarybos kairiųjų bei centro frakcijos. Kilo gana gyva visuomenės diskusija dėl šios musų šaliai naujos konstitucinės justicijos institucijos įkūrimo ir funkcijų. Diskusijos dėl Konstitucinio Teismo įkūrimo atsinaujino 1990 lapkričio 7 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui sudarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupę.

Konstitucinės justicijos problema buvo nagrinėjama E. Kūrio, A. Smailio, S. Stačioko, prof. V. Vitkevičiaus, Š. Vilčinsko ir kitų.

Apskritai, 1990 – 1992m. buvo įvairių pasiūlymų dėl konstitucinės justicijos Lietuvoje. Tai atsispindėjo ir konstitucijų projektuose. Buvo siūloma steigti Konstitucinį Teismą ar Konstitucinę Tarybą. Liberalų Sąjungos valdybos parengtame Konstitucijos projekte tokia funkcija buvo suteikta Aukščiausiajam Teismui, kuris tai darytų pagal žemesniųjų teismų kreipimąsi.Siekiant išvengti politinės krizės, Aukščiausiojoje Taryboje buvo siūloma sudaryti Laikinąją teisės aktu konstitucingumo komisiją.

1992 m.spalio 25 d. priėmus Konstituciją reikėjo suformuoti joje numatytas valstybės institucijas, tarp jų ir Konstitucinį Teisma. Jo sudarymą dar sąlygojo ir įstatymo „Dėl Lietuvos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ nuostata, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų – pirmininkas turi būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo.

Respublikos Prezidento rinkimai buvo paskirti 1993 m. vasario 14 d.Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos aktą pagal Konstituciją turėjo pasirašyti Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų. Taigi, 1993 m. vasario 3 d. priėmus Konstitucinio Teismo įstatymą, Seimas paskyrė pirmąjį Konstitucinio Teismo teisėją. Kovo 16 d. teisėjais buvo paskirti Kęstutis Lapinskas, Vladas Pavilonis, Stasys Šedbaras, kovo 18 d. – Algirdas Gailiūnas, Zigmas Levickis, Pranas Vytautas Rasimavičius, Stasys Stačiokas ir Teodora Staugaitienė, o Kovo 23-iąją Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys.

1993 m. rugpjūčio 2 d. Konstitucinis Teismas paskelbė pranešimą, kad nuo rugpjūčio 2 d. pradedami oficialiai registruoti pranešimai ištirti, ar teisės aktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pirmasis viešas Konstitucinio Teismo posėdis įvyko 1995 m. rugsėjo 15 d. Jame buvo nagrinėjama byla dėl Seimo narių grupės prasymo istirti, ar 1993 m. balandžio 15 d. Seimo nutarimas „Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėse pagerinti“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Sprendimas byloje buvo paskelbtas rugsėjo 17 d. Taigi,palyginti greitai.

Dabar netyla kalbos, kad reikėtų spartinti Konstitucinio Teismo darbo greitį, nes kol tiriama, ar aktas yra konstitucingas, jis ir toliau galioja, o nuo jo pateikimo svarstyti iki sprendimo pateikimo Konstitucinis Teismas gali išlaukti ištisus metus ar ilgiau. Beto, per ilgą laika išnagrinėjama ne tiek jau ir daug aktu, apie 20 – 30 per metus. Tokios pozicijos priešininkai teigia, kad svarbiausia ne kiekybė, o kokybė.Svarbiausia teisingas Konstitucinio Teismo darbas, o ne skubotas ar paviršutinis.Aš taip pat palaikau pastarąją nuomonę.

Reikia pasakyti, kad specializuotos teisminės institucijos įsteigimas patvirtino, kad visuomenėje tvirčiau įsigali etatistinės sampratos neigimas, ir pereinama prie pilietinės teisės suvokimo.Teisė, kaip socialinė vertybė žmonėms tampa svarbesnė nei teisės norma. Įsigali Vakarų teisėje visuotinai pripažintas nusistatymas, kad teisės, kaip visuomeninio reiškinio, negalima tapatinti su įstatymais, teisės norma jau vien dėl to, kad teisės aktais galima šiurkščiausiai pažeisti žmogaus teises ir laisves.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl buvo pasirinkta būtent tokia konstitucinės priežiūros institucija ir kodėl būtent tokio statuso.Iš nemažo skaičiaus žinomų konstitucinės priežiūros formų Konstitucinis Teismas buvo pasirinktas dėl visuomenės įsitikinimo, kad būtent represyvi, griežta kontrolė bus efektyvesnė nei bendrosios kompetencijos teismų įgyvendinama abstrakti įstatymų teisėtumo kontrolė. Pasak Žylio: „nėra vieningos nuomonės, kuri konstitucinės justicijos forma gersnė – abstrakti ar konkreti. Tiek vienai, tiek kitai nuomonei pagrįsti yra neigiančių ir teigiančių argumentų“.1 Beto, buvo siekiame per daug neapkrauti bendrosios kompetencijos teismų.

Konstitucinės justicijos institucijų statusas priklauso nuo konkrečios visuomenės bendrųjų kultūros, politinių bei teisinių tradicijų. Demokratijos vyksmas buvusiose okupuotose Baltijos valstybėse, lėmė būtinumą ir čia atsirasti konstitucinei justicijai.

„Konstitucinės priežiūros institucija Lietuvoje įsitvirtino kaip būdas ir priemonė siekint užtikrinti įstatymų atitikimą Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra ir pačios Konstitucijos stabilumo prielaida“.2 Kiti teismai Lietuvoje taip pat turėtų būti aktyvūs nagrinėdami bylas, kai ginant žmogaus teises ir laisves iškyla teisės aktų atitikimo Konstitucijai klausimai.

Konstitucinis Teismas valstybės valdžios institucijų sistemoje

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valdžių padalijimo samprata. Pagal Konstitucijos 5 str. 1 d. „Valstybės valžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyiausybė, Teismas“.5 str. 2 d. skelbia, kad „Valdžios galias riboja Konstitucija“. Pastaroji norma įtvirtina konstitucinės valdžios galių ribojimo prielaidas bei yra vienas iš Konstitucijos principų. Tai reiškia, kad valstybės institucijų galios yra tik tokios, kiek jų suteikia Konstitucija – Pagrindinis Įstatymas.

Svarbi dar viena norma, suformuluota Konstitucijos 7 straipsnio 1-e dalyje. Joje skelbiama:„Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai“. Ši norma taip pat yra bendresnio pobūdžio ir gali būti formuluojama, kaip teisėtumo principas.

Taigi, apibendrinant 5 bei 7 Konstitucijos straipsnius, galima daryti išvadą, kad „ valdžios galių ribojimo konstitucinės prielaidos ir teisėtumo principo įtvirtinimas Konstitucijoje yra būtent tos konstitucinės prielaidos, kurios suponuoja konstitucinės justicijos institucijos – Konstitucinio Teismo – galias vertinti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės teisės aktų konstitucingumą“.3

Konstitucinės justicijos institucinė forma įtvirtinta Konstitucijos VIII skirsnyje „Konstitucinis Teismas“.Šiame Konstitucijos skirsnyje įtvirtinta Kostitucinio Teismo sudarymo tvarka (103 str.), kompetencija (102, 105
teisėjų konstitucinis statusas (104 str.), Konstitucinio Teismo aktų teisinė galia, taip pat kai kurios procesinės taisyklės.„Konstitucijoje yra įtvirtintos tasyklės, kurių visuma apibūdintina kaip konstitucinės justicijos oficiali doktrina“4.Šios doktrinos turinį papildo bei konkretizuoja 1993 m. vasario 3 d. Seimo priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str. 2 dalis sako:„Konstitucinio Teismo statusą bei jo įgaliojimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“.

Kai kam gali iškilti klausimas, ar Konstitucinis Teismas yra Teismas tikrąja šio žodžio prasme, ar tik nepretenzingai apibrėžia šio konstitucinio reiškinio forma. Valstybėse, kurių teisinėse sistemose yra įtvirtinta centralizuota konstitucinių konfliktų sprendimo institucija, Konstitucinių Teismų vieta valstybės institucijų sistemoje sprendžiama nevienodai. Vienose konstitucijose šie teismai yra sudedamąja bendrosios teismų sistemos dalimi, kitose – atskirti nuo šios sistemos.Šiuo požiūriu skiriamos trys valstybių grupės:

1. valstybės,kuriose veikia savarankiški Konstituciniai Teismai. (pvz. Italija, Bulgarija, Austrija);

2. valstybės, kuriose Konstituciniai Teismai yra bendrosios teismų sistemos sudėtinė dalis ( pvz. Vokietija);

3. valstybės,kuriose konstitucinės justicijos institucijų kompetencijai labiau būdinga išankstinė konstitucinės kontrolės forma (pvz. Prancūzija). Tai reiškia, kad šis teismas yra valstybės valdžios institucija, kuriai būdingas politinis teisinis pobūdis.

Neatsitiktinai čia buvo paminėtos Europos valstybių konstitucinių teismų koncepcijos, nes Lietuvos Konstitucinio Teismo doktrinai būdingas akivaizdus prieraišumas būtent šiai konstitucingumo tradicijai. Prof. I. Sabaliūnas teigia: „[…] Lietuva, priimdama Europos pripažintą priežiūros procedūrą, prisitaikė šablonus, vyraujančius kontinente. Ji nusikratė komunizmo primestos sistemos, kuri nepritariamai žiūrėjo į Teismo aktyvumą ir nepriklausomybę, įkurdama tokį, kuris siekia tai skatinti […]“.

Vienas iš Konstitucinio Teismo statusą apibrėžiančių požymių yra tie objektai, į kuriuos nukreipiamas teismo atliekamas tyrimas. Pagrindiniai objektai nurodyti Konstitucijos 102 str. 1 d.: „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“, todėl bendąja prasme didesnių problemų nėra. Tačiau, Konstitucinio Teismo praktinėje veikloje, tiriant teisės normų konstitucingumą, galiiškilti tam tikrų klausimų.

Konstitucinio Teismo įstatymo norma nurodo, jog Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas Teismas, kuris teisinę valdžią įgyvendina Konstitucijos ir įstatymo numatyta tvarka. Šia norma įstatymų leidėjas išreiškia nedviprasmišką poziciją. Konstitucinis Teismas laikomas teisminės valdžios dalimi. Toks Teismo statuso apibrėžimas, akcentuojantis šiuos institucijos savarankiškumą ir nepriklausomumą, iš tiesų artina jį prie teismo valdžios sampratos, nes nė vienai kitai valstybės institucijai išskyrus teismus, toks apibrėžimas netaikomas.

Reikėtų plačiau paanalizuoti savarankiškumo ir nepriklausomumo principus bei atskleisti jų turinį. Šį turinį sudaro tokios Konstitucinio Teismo įstaymo nuostatos: (1) Konstitucinio Teismo ir teisėjų nepriklausomumas nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos (17 str. I dalis); (2) Konstitucinis Teismas klauso tik Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų (17 str. II dalis); (3) Draudimas valstybės valdžios institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms bei piliečiams kištis į teisėjo ar teismo veiklą (17 str. III dalis); (4) Konstitucinio Teismo darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomiškumas (Teismas tvirtina reglamentą); (5) įstatyme laiduojamos finansinės, materialinės – techninės garantijos (Teismas tvirtina išlaidų sąmatą, savarankiškai disponuoja jam paskirtomis lėšomis, be teismo sutikimo jam priklausančio turto negalima paimti, perduoti); (6) savarankiškai ir nepriklausomai vykdo informacinį bei organizacinį veiklos aprūpinimą; (7) draudimas riboti teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines – technines ir kitas teismo veiklos sąlygas.

Konstitucinio teismo teisminį pobūdį atspindi teisėjų konstitucinis statusas. Kosntitucijos 108 str. yra apibrėžta, kada nutrūksta teisėjo įgaliojimai.Teisėjų statuso klausimai konkrečiau reglamentuojami Konstitucinio Teismo įstatyme. Čia nustatyta speciali teisėjų skyrimo tvarka, teisėjų priesaika, asmens neliečiamumas.

Kosntitucinis Teismas įgyvendindamas konstitucinį teisingumą remiasi įstatyme įtvirtintomis proceso taisyklėmis. Čia apibrėžta išankstinės bylos tyrimas, bylos rengimas posėdžiui, tvarkomoji stadija, dalyvaujančiųjų byloje asmenų teisinis statusas, rungtyniškumo ir teisminių ginčų principai. Bendrų požymių yra ir daugiau, pavyzdžiui — Konstitucinio Teismo valdžios simboliai, teisėjo mantijos.

Kalbant apie požymius, kurie Konstitucinį Teismą artina prie teisminės valdžios reikia paminėti apie skirtingą konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų prigimtį. Bendrosios
kompetencijos teismų nagrinėjamos bylos esmė yra ginčas dėl individualaus teisės pažeidimo, taikant teisės normą. O Konstitucinio Teismo nagrinėjamas konfliktas dėl teisės normos konstitucingumo, t.y. santykiai ne dėl juridinių faktų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2870 žodžiai iš 5687 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.