Konstitucines teises
5 (100%) 1 vote

Konstitucines teises

Įvadas

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pats svarbiausias šaltinis visų įstatymų hierarchijoje,joje įtvirtintos teisės normos yra aukščiausios galios.Konstitucijos aiškinimas yra Konstitucinio Teismo nagrinėtose bylose tam tikrais aspektais aiškinama Konstitucija.Būtent Konstitucinio Teismo paskirtis yra užtikrinti konstitucijos viršenybę teisės sistemoje,garantuoti normų bei institutų apsaugą.Konstitucinis teismas šiuos uždavinius įgyvendina tirdamas ir vertindamas,ar teisės aktas,jo normos neprieštarauja Konstitucijai.Žinodama,kad Konstitucinis Teimas aiškina Konstituciją šiame darbe stengiuosi apžvelgti Konstitucinio Teismo veiklos principus,kompetenciją,Konstitucinio Teismo leidžiamus aktus,jų rūšis,bei aptarti kokie asmenys turi teisę kreiptis į Teismą.Nagrinėjami klausimai darbe iliustruojami pavyzdžiais,t.y. remiamasi konkrečiomis Konstitucinio Teismo bylomis,priimtais jose nutarimais,sprendimais,išvadomis.

1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pagrindiniai bruožai

Konstitucija-pagrindinis ir svarbiausias,aukščiausios galios teisės normų aktas.Ji nustato valstybės valdžios organizavimo ir veiklos,taip pat asmens ir valstybės santykių pagrindus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta,kad Konstitucinis Teismas sprendžia,ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai,o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai ar neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.( LR Konstitucija 8 skirsnis, 102 str.)Konstitucijoje bei Konstitucinio teismo įstatyme nurodoma teismo sudarymo tvarka ir kas turi teisę kreiptis į teismą.Konstitucinis teismas užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje,nustatyta tvarka spręsdamas,ar teisės aktai yra teisėti,ar jie atitinka Konstituciją.Be paminėtų Konstitucinio teismo funkcijų būtų galima paminėti ir kitas atliekamas funkcijas:

1)konstitucinių teisinių vertybių įvertinimas

2) taikdarystės socialiniame politiniame gyvenime

3) teisinis politinių konfliktų sprendimas

4) pilitinio proceso nepertraukiamumo arba politinės kaitos užtikrinimas

5) pedagoginė

6) žmogaus teisių apsauga

7) demokratijos užtikrinimas ir visuomenės demokratinės kultūros ugdymas

8) konstitucijos evoliucijos užtikrinimas

9) teisminės praktikos standartų tarptautinė sklaida

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str.,kurio pavadinime įtvirtinta,kad Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija,galima daryti išvada,jog Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas,kuris teisminę valdžią įgyvendina Konstitucijos ir įstatymo nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo veiklos principai

Galima būtų paminėti šiuos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principus:

1) Nepriklausomumas

2) Viešumas

3) Kolegialumas

4) Žodiškumas

5) Teisminio posėdžio nepertraukiamumas

6) Rungtyniškumas ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas.

7) Teismo kalba

Nepriklausomumas- tai vienas svarbiausių Konstitucinio tesimo veiklos principų.Jis reiškia,kad Konstitucinis Teismas,taip pat jo teisėjai,eidami savo pareigas,yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos respublikos Konstitucija.Teimas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.Valtybės ir valdymo institucijų ,Seimo narių ir kitų pareigūnų,politinių partijų,politinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Teismo ir teisėjų nepriklausomumą laiduoja įvairios kitos garantijos. Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas.Konstitucinio Teismo reglamentą tvirtina ir keičia Konstitucinis Teismas sprendimu, kuris priimamas ne mažiau kaip 2/3 visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma.

Įstatyme numatytos finansinės,materialinės-techninės garantijos,t.y. teismas tvirtina išlaidų sąmatą ,savarankiškai disponuoja jam paskirtomis lėšomis,be Teismo sutikimo jam priklausančio turto negalima paimti,perduoti.Teismo nepriklausomumą reiškia ir įstatymo norma,kad draudžiama riboti teisines,organizacines,finansines,informacines,materialine-technines ir kitas Teismo veiklos sąlygas.

Kišimasis į teisėjo arba Teismo veiklą taip pat yra mitingai,piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato,taip pat Teisme,jei jais siekiama paveikti teisėją arba Teismą.

Viešumas-taip pat labai svarbus Konstitucinio Teismo veiklos principas.Šis principas numatytas Konstitucinio teismo įstatymo 18 str. Šiame straipsnyje numatyta,kad Konstitucinio Teismo teisminius posėdžius paskelbiama Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama visuomenės informavimo priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti pilnamečiai asmenys bei spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam Teismui
leidus.Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei garantuoti.Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo pirmininkas gali duoti nurodymą policijai ar kitiems valstybinės apsaugos darbuotojams tikrinti įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis, kliudančius normaliam Teismo darbui.

Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų kambaryje gali būti tik Teismo teisėjai.Kai pasitarimas baigtas,Teismas į pasitarimų kambarį gali pakviesti Teismo tarnautoją,kad šis užrašytų jam diktuojamą Teismo nutarimą ar išvadą.Nei Konstitucinio Teismo teisėjai,nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių,pareikštų pasitarimų kambaryje,nei kas kaip balsavo.Konstitucinio Teismo teisėjui nenumatyta nei konstitucinė,nei įstatyminė galimybė pareikšti savo atskirą nuomonę dėl priimto Teismo akto.

Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posėdžių salėje viešai.Nutarimai ir svarbiausieji sprendimai skelbiami ‚Valstybės žiniose“ ir kituose leidiniuose,pvz. Konstitucinio Teismo nutarimus,sprendimus,išvadas galima rasti ir Konstitucinio Teismo internetiniame tinklapyje adresu http://www.lrkt.lt Su Teismo priimtais aktais visuomenė supažindinama įvairiais būdais,apie juos paprastai plačiai diskutuojame spaudoje,televizijoje ir radijo laidose.Geriausias pavyzdys būtų nesenai praėjusių įvykių dėl LR prezidento Rolando Pakso veiksmų priimta Konstitucinio Teismo išvada.

Kolegialumas.Šio principo turinio pagrindiniai bruožai įtvirtinti Konstitucinio Teismo įstatyme ir reiškia,kad iš esmės visi pagrindiniai Teismo veiklos klausimai sprendžiami kolegialiai dalyvaujant teisėjams.Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 19 str. Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo teisėjų.Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Dalyvavimas teismo posėdžiuose yra ne tik teisėjo teisė,bet ir pareiga.Šios teisėjų pareigos esmė yra būtent siekimas užtikrinti maksimalų kolegialumą priimant visus teismo aktus.Išimtys yra numatytos įstatyme.Pavyzdžiui teisėjas gali nušalinti ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo,jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis ar yra viešai pareiškęs,kaip tai turi būti išspręsta teisme nagrinėjama byla.(Konstitucinio Teismo įstatymo 48 str.)Teisėjas gali nedalyvauti Teismo posėdžiuose ir dėl kitų priežasčių,pvz., dėl ligos,įvairių asmeninių aplinkybių ir pan. Konstituciniame teisminiame procese egzistuoja ir dar viena taisužyklė,tai yra jeigu teisėjas dėl įvairių priežasčių nedalyvavo parengiamojoje teisminio posėdžio dalyje,jis nebegali dalyvauti ir tolimesniame teisminiame bylos nagrinėjime.

Žodiškumas.Šio principo laikomasi konstituciniame teisminiame procese.Įrodymų tyrimas bei teisminiai ginčai remiasi žodiškumu.Parengiamojoje teisminio posėdžio dalyje Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus.Bylą pradedama nagrinėti iš esmės nuo teisėjo pranešėjo pasisakymo.Jis išdėsto bylos esmę,jos nagrinėjimo vadą ir pagrindą,turimos medžiagos turinį.Po to išklausoma dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.Jie turi teisę užduoti vienas kitam klausimų,pasakyti savo nuomonę.Posėdžio pirmininkas privalo garsiai perskaityti rašytinius paaiškinimus tų dalyvaujančių byloje asmenų,kurie neatvyko į posėdį.Liudytojai savo parodymus išdėsto žodžiu,o jeigu jie posėdyje nedalyvauja,jų rašytiniai parodymai garsiai perskaitomi.Tokia pačia tvarka yra išklausomi ir ekspertų bei specialistų išvados ar nuomonės.

Visi dokumentai,kuriuos pateikė Teismui byloj pareiškėjas ar jo atstovai,suinteresuotas asmuo ar jo atstovai,taip pat dokumentai,kurie buvo gauti išankstinio bylos tyrimo metu turi būti perskaitomi.Jie gali būti perskaitomi tik tada,kaikai byloje dalyvaujantys asmenys yra susipažinę su šiais dokumentais ir sutinka,kad jie būtų perskaitomi.

Žodiškumo principo gali būti nesilaikoma tik keliais atvejais.Vienas iš jų tai,kai yra skelbiamas uždaras posėdis,ar posėdžio uždara dalis.Kitu atveju dokumentų,esančių byloje liudytojų parodymų,ekspertizės aktų,specialistų išvadų galima garsiai neperskaityti,kai į teisminį posėdį neatvyko byloje dalyvaujantys asmenys-pareiškėjas,suinteresuotas asmuo ir jų atstovai.

Teisminio posėdžio nepertraukiamumas.Šio principo esmę galime pamatyti Konstitucinio teismo įstatymo 44 str. Jame nurodyta,kad kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas,Teismas neturi teisės nagrinėti kitų
procesinių sprendimų dėl kitos bylos skyrimo nagrinėti teisminiame posėdyje ar dėl bylos nagrinėjimo termino pratęsimo prėmimą.šiuo principo laikymosi stengiamasi užtikrinti kokybišką visų įrodymų ištyrimą ir įvertinimą bei Teismo akto priėmimą.Konstitucinio teismo įstatyme taip pat yra nurodyti terminai reikalingi bylos išankstiniam tyrimui ,ir teisminiam nagrinėjimui.Yra nustatyta,kad Konstitucinis Teismas,gavęs žinybingą prašymą ar paklausimą,turi ne vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą.t.t. pavesti konkrečiam Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.(Konstitucinio įstatymo 29 str.) Konstitucinio Teismo pirmininkas, pavesdamas vienam arba keliems teisėjams atlikti išankstinį kreipimosi tyrimą, nustato šio darbo terminą, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip 10 darbo dienų. Atlikęs išankstinį tyrimą teisėjas surašo pažymą.(LR Konstitucinio teismo reglamento 3 skirsnis) Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnėsius nuo prašymo ar paklausimo gavimo Teisme dienos,tačiau nuo pradėtų rengti bylų gausumo ,beveik visose byolse priimami sprendimai pratęsti bylos nagrinėjimo terminą.

Įstatyme nėra nustatyta,kokia turi būti teisminio posėdžio,kuriame pradėta nagrinėti konkreti byla,trukmė.Tai priklauso nuo bylos sudėtingumo,dalyvaujančių byloje asmenų skaičiaus bei kitų aplinkybių.Tačiau pradėjus teisminį nagrinėjimą,negali būti daromos nemotyvuotos pertraukos.Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas dėl įvairių priežasčių,tačiau svarbiausios yra tokios,kai pvz. klausimas nepakankamai parengtas ir reikia papildomo tyrimo arba būtina išreikalauti naujus įrodymus.Nagrinėjiams gali būti atidėtas tiek teismo iniciatyva tiek ir dalyvaujančių asmenų prašymu.

Teisminio posėdžio metu daromos pertraukos pasibaigus darbo dienai,periodinės poilsio pertraukos,pietų pertrauka.Pertrauka taip pat adroma pasibaigus teisminiams ginčams iki teismo nutarimo ar išvados paskebimo.įstatyme yra nurodyta,kad nutarimas turi būti priimtas ve vėliau kaip per 1 mėnėsį baigus nagrinėti bylą.Įstatyme yra nurodyta,kad nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėėnsį baigus nagrinėti bylą.paklausimas dėl rinkimų pažeidimo turi būti išnagrinėtas konstituciniame Teisme ne vėlaiu kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Teismui.(Konstitucinio Teismo įstatymo 77 str.)

Rungtyniškumas ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas.Konstitucijos 29 str. nustato,kad įstatymui,teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi įstatymai lygūs.Būtent šiuo konstituciniu principu remiamasi Konstituciniame Teisme nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.Konstitucinio teismo įstatymo 31 str. skelbia ,kad „Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises. Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams.“Teismas negali nustatyti kuriems nors asmenims išimčių nepasisant to,kokiai valstybės institucijai jie atstovauja.Teisminiame procese jie visi turi lygias teises ir pareigas prieš Konstitucinį Teismą.Šis lygiateisiškumo principas privalomas ir kitiems proceso dalyviams,t.y. liudytojams,ekspertams ir t.t.

Rungtyniškumo turinį sudaro ne tik byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas tačiau ir kitos svarbios teisinės aplinkybės,kurios susijusios su valstybės valdžios padalijimo principu.teismo procesinės funkcijos yra atskiros nuo tų funkcijų,kurias įgyvendina institucijos,besikreipiančios i Teismą: Seimo,Respublikos Prezidento,Seimo narių grupės,Vyriausybės,bendrosios jurisdikcijos teismų.Konstitucinis Teismas bei Konstitucinio Teismo teisėjai neturi teisės iniciajuoti bylos ir tik užtikrina visų klausimų,kuriuos iškėlė byloje dalyvaujantys asmenys,tinkamą išnagrinėjimą ir išsprendimą.Toks Konstitucinio Teismo preocesinių funkcijų atskyrimas nuo tų funkcijų,kurias pagal konstotuciją įgyvendina Seimas,Respublikos Prezidentas,Vyriausybė ir bendrosios jurisdikcijos teismai,sudaro prielaidas objektyviam ir visapusiam konstitucinio ginčo išsprendimui.

Teismo kalba.Konstitucinio įstatymo 20 str. nustato,kad teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir notaro patvirtinti.Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.Kalbos principas remiasi Konstitucijos nuostatomis,kad valstybinė kalba-lietuvių kalba (LR Konstitucija 14str.) ir kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba(LR Konstitucija 117 str.)

3.Konstitucinio teismo sudarymas ir Konstitucinio Teismo teisėjų statusas.

Skirtingose šalyse Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka skiriasi.Lietuvoje Konstitucinio teismo įstatymo 4 str. Numato,kad Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.Konstitucinis Teismas
treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.

Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu toks teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus, tai jis po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2497 žodžiai iš 8158 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.