Kontrolės funkcijos esmė ir taikymas organizacijoje1
5 (100%) 1 vote

Kontrolės funkcijos esmė ir taikymas organizacijoje1

TURINYSįvadas 3

1. kontrolės funkcijos esmė 4

1.1 Kontrolės esmė ir turinys 4

2. Kontrolės sistema įmonėje 9

3. Kontrolės procesas 11

4. Efektyvi kontrolė 14

5. Kontrolės apimtis 16

6. Reguliavimas- baigiamasis kontrolės etapas 17

2. Kontrolės taikymas „Kaišiadorių paukštyne“ 18

IŠVADOS 23

LITERATŪRA 24

įvadas

Vadyboje kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas ir labai svarbi

valdymo funkcija, gyvybiškai svarbi organizacijai ir skirta organizacijos

tikslams pasiekti.

Planai ne visada vykdomi taip, kaip numatyta. Ne visada žmonės

teisingai priima jiems deleguotas teises ir pareigas. Ne visada vadovams

pavyksta teisingai motyvuoti žmones, kad būtų efektyviausiai įgyvendinti

tikslai. Keičiasi išorinė aplinka, ir organizacija turi prie jos pritapti.

Todėl organizacijos vadovybei pavyksta pasiekti numatytus tikslus tik

kontroliuojant.Viena iš priežasčių, kodėl reikalinga kontrolė, yra ta, kad geriausi

planai gali būti iškraipomi. Kontrolė padeda vadovams stebėti aplinkos

pokyčius bei jų įtaką organizacijos pažangai. Kontrolė atliekama pagal tam

tikras taisykles, užduotis ir standartus, siekiant norimų rezultatų.

Kontrolės aktas yra ne kas kita, kaip ,žmogaus veiksmų vertinimas, pagal

nustatytus reikalavimus. Kuo tiksliau bus formuluojami šie reikalavimai,

tuo griežtesnė ir visapusiškesnė gali būti kontrole.( V. Navickas,2001)Organizacijos taiko kontrolės procedūras, kad užtikrintų patenkinamą

pažangą, siekdamos tikslų, ir efektyviai naudotų savo išteklius.Darbo aktualumas- šiame darbe pateikta kontrolės analizė padeda

suvokti šiuolaikinių organizacijų kontrolės proceso sudėtingumą ir

vientisumą bei įrodo jos svarbą organizacijos veikloje. Organizacijos

tikslai, planai lemia organizacijos veiklos kryptį, kontrolė yra

neatsiejamas organizacijos esmės elementas.

Darbo tikslas paanalizuoti, kas tai yra kontrolė, kokia jos esmė ir

pritaikyti ją organizacijoje.

Uždaviniai:

1. Remiantis skirtingais autoriais pateikti kontrolės funkcijos esmę,

aprašyt kontrolės lygius;

2. Apibūdinti kontrolės sistemą įmonėje;

3. Išdėstyti kontrolės procesą ir jo etapus;

4. Aprašyti efektyvios kontrolės savybes, jos apimtį bei reguliavimą.

Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje

nagrinėju kontrolės funkcijos esmę, joje pateikti 3 paveikslai, kuriuose

parodytas kontrolės rūšių savitarpio ryšys (Meskon ir kiti), kontrolės

proceso etapai, sudarytas pagal šaltinius (Stoner, J., Freeman, E. & Gibert

D.ir kiti ),taip pat darbuotojų ir galimų ryšių skaičius pagal S. Stoškų.

Praktinėje dalyje aprašau, kaip kontrolė taikoma pasirinktoje

organizacijoje “Kaišiadorių paukštynas”.

1. KONTROLĖS FUNKCIJOS ESMĖ

1. Kontrolės esmė ir turinysKontrolė yra funkcija natūraliai lydinti bet kurią žmonių veiklą. Ji

atliekama pagal tam tikras taisykles, užduotis ar standartus, siekiant

norimų rezultatų. Todėl kontrolė padeda nustatyti veiksmų teisingumą.

Kontrolės aktas yra ne kas kita, kaip žmogaus (arba jo bet kurio kito

kontrolės objekto) veiksmų vertinimas (teigiamai arba neigiamai) pagal

nustatytus bendrus reikalavimus ar taisykles. Vadinasi, kuo tiksliau bus

formuojami šie reikalavimai ar taisyklės, tuo griežtesnė arba

visapusiškesnė gali būti kontrolė (Navickas, 2001m. 74psl.).

Kontrolė galima tik esant iš anksto nustatytoms, reglamentuotoms ir

oficialiai patvirtintoms taisyklėms, bendriesiems reikalavimams, normoms,

kurių būtina nenukrypstamai ir besąlygiškai laikytis. Kontrolės įvairovei

įtakos turi ir pačių kontrolės subjektų statuso ypatumai. Todėl visiškai

natūralu, kad daugelio sričių mokslininkai- filosofai, ekonomistai

,teisininkai ir kiti – bando apibūdinti kontrolę, paaiškinti jos esmę ir

pateikti atitinkamą jos sampratą. Žodis „kontrolė“ yra kilęs iš prancūzų

kalbos žodžio „controle“ ir reiškia kaip ko nors patikrinimą, priežiūrą.

Nusistovėjusio ir vienodo apibrėžimo nėra, jų yra keletas, kiekvienas

skirtingas. Labai aiškiai ir suprantamai apie tai kas yra kontrolė savo

knygoje “Organizacijų tobulinimo vadyba” yra išdėstęs A. Seilius:Žodis “kontrolė”, kaip ir “valdžia”, paprastai kelia neigiamas

emocijas. Daugeliui žmonių tai reiškia apribojimą, prievartą,

savarankiškumo stoką ir panašiai. Tačiau kontrolė- tai organizacijos tikslų

siekimo proceso užtikrinimas”.

Jis taipogi teigia, kad “kontrolė- tai procesas, kuriuo vadovybė

nustato, ar teisingi jos sprendimai, ar nereikia jų koreguoti”. Kiek

kitokią nuomonę išdėsto A. Neverauskienė (“Kokybės vadyba. Mokymo

priemonė”,12-18p.) Ji teigia, kad: “Kontrolė yra stipriausias valdymo

elementas – tuo siekiama: fiksuoti nukrypimus bei suteikti pagalbą

darbuotojui”. Dar kitokį apibrėžimą pateikia F. Saulius Butkus

(“Organizacijos ir vadyba”, 120-126p.). Jo nuomone, kontrolė- darbų eigos

arba jų rezultatų lyginimas su numatytaisiais.

Dažniausiai kontrolė interpretuojama kaip
priimtų sprendimų arba

pareigų, valstybės ar firmos nustatytų atitinkamiems subjektams visuma.

Kontrolė realizuoja tam tikrus socialinius tikslus ir uždavinius.

Kontrolė objektyviai išplaukia iš visuomenės ir valstybinės veiklos

esmės, nes praktiškai neįmanoma užtikrint šios veiklos kryptingumo be

sprendimų vykdymo kontrolės, klaidų, pasitaikančių nukrypimų ir trūkumų

išsiaiškinimo ir jų šalinimo, be tos veiklos atitinkamo

koregavimo.(Navickas,2001m.)

Pagal S. Stoškų (Stoškus, 2002 m. 174psl.)kontrolė yra vadovo

veiksmas, kuriam pavaldiniai labiausiai priešinasi. Ją pavaldiniai dažnai

laiko nepasitikėjimo , net persekiojimo apraiška.

Tačiau iš visų šių pateiktų nuomonių galima tikrai teigti, kad

kontrolė yra labai svarbi valdymo funkcija. Todėl šią funkciją vadovybė

pradeda vykdyti, kai tik suformuluoja organizacijos tikslus ir uždavinius.

Įvardykime pagrindines vadybos funkcijas, kad geriau suvoktume

kontrolės esmę ir būtinumą bendroje vadybos funkcijų sistemoje. Taigi

pagrindiniai vadybos darbai:

• numatytų sprendimų įgyvendinimo suplanavimas;

• žmonių ir daiktų sistemos suorganizavimas, kad būtų atlikti

numatyti darbai;

• suskatinimo sistemos sukūrimas, kuri sąlygotų geranorišką

darbuotojų nusiteikimą atliekant jiems pavestus uždavinius.

Po to prasideda intensyvi vykdytojų veikla. Vadovui būtina pastovi

informacija, ar viskas daroma taip, kaip numatyta. Čia turi pasireikšti

vadybos ciklo elementas- kontrolė. Tai darbų eigos arba jų rezultatų

palyginimas su numatytaisiais. Kad realiai vyktų palyginimas, turime turėti

minimaliai du dydžius:

1. Normos konkrečių rodiklių pavidalo, tikslai, uždaviniai kurių

siekiame;

2. Darbo rezultatas, kurį gavome dirbdami.

Kad kontrolė būtų veiksminga, suprantamai abiems pusėms (vadovams ir

vykdytojams) priimtina, reikia, kad rodikliai, pagal kuriuos vertinsime

atliktą darbą, būtų:

1. tikslūs ir aiškūs;

2. apčiuopiami ir lengvai įvertinami;

3. realūs, pasiekiami.

Gautiems darbo rezultatams lyginti su nustatytomis normomis vartojami

šie būdai (S.Stoškus „Vadyba“ 2005 m.):

• Matavimo. Faktiškas reiškinys lyginamas su nustatytu etalonu. Šiuo

būdu dažniausiai nustatomos produkto kiekybės ir kokybės

charakteristikos.

• Registravimo. Registruojami tam tikri įvykiai ir nustatomos

kontrolei reikalingos proceso charakteristikos. Šis būdas

daugiausiai naudojamas vertės kontrolei bei statistinei produkcijos

kokybės kontrolei.

• Skaičiavimo. Kontrolei reikalinga informacija gaunama atlikus

specialius apskaičiavimus, pasitelkus ir matavimo , ir registravimo

būdais gautus duomenis. Šiuo būdu daugiausiai naudojamasi vertės

kontrolei. Kartais techniškai sudėtingų produktų kokybės kontrolei.

• Organoleptinis. Kontrolei naudojama žmogaus jutimų pateiktos

informacijos analizė. Šis būdas daugiausiai taikomas estetiniams

produkto kokybės rodikliams nustatyti. Tai galėtų būti maisto

produktų, alkoholinių gėrimų, parfumerijos degustacija.

• Apklausų. Reikiama informacija gaunama apklausiant su rūpimu

procesu susijusius žmones (vartotojus- apie produkto kokybę,

darbuotojus- apie darbų eigą, išteklių naudojimą ir t.t.).

• Ekspertizės. Faktiška būklė su nustatytąja lyginama grupės

kvalifikuotų tam tikros srities specialistų. Šis būdas labiausiai

tinka, kai produkto kokybė yra apibrėžta nepakankamai

apčiuopiamais, sunkiai įvertinamais rodikliais.

B. Neverauskas ir J. Rastenis („Vadybos pagrindai“) kontrolę apibūdina

kaip labai reikšmingą ir sudėtingą vadybos funkciją. Reikšmingiausia

kontrolės savybių- visa aprėpianti. Kiekvienas vadovas, nepaisant jo rango,

privalo kontroliuoti, nes tai įeina į jo pareigas net tada, kai jam to

nieks specialiai nepavedė. Kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas: ji

lydi planavimą ir organizavimą.

Kontrolės tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietas norint jas

ištaisyti ir vėliau nekartoti. Kontroliuoti reikia viską: darbuotojų veiklą

ir veiksmus, medžiagas ir įrengimus. Jei organizacijoje nebūtų kontrolės,

įsivyrautų chaosas ir apjungti visų jos dalyvių veiklą nebūtų įmanoma.

Kontrolės funkcija- tai tokia valdymo charakteristika, kuri sudaro

galimybę problemai išaiškinti ir koreguoti organizacinę veiklą, kol dar ta

problema nepavirto krize (A. Seilius,1998, 242p.).

Kontrolės funkciją sudaro ( Makštutis, 1999, 176):

• stebėjimų sistema;

• tikrinimas, kaip reali veikla atitinka suprojektuotą sistemą;

• veiklos proceso plėtojimas pagal numatytus kriterijus visose

kompleksinės valdymo ir savivaldos sistemos grandyse.

Vykdant kontrolės funkciją stebimos tokios darbų

charakteristikos(Stoškus, Beržinskienė, 2005m. 170p.):

• kiekybinės ir kokybinės;

• laiko;

• vertės.

Laiko charakteristikų kontrolė. Šiuo atveju stebima kokio nors proceso

trukmė, aktualaus įvykio momentas. Normos čia nustatomos laiko vienetais

arba atskiromis kalendorinėmis datomis.

Veiklos vertės charakteristikų kontrolė.
rodiklis yra

piniginis vienetas. Ekonomikos mokslas yra parengęs plačią vertinės

organizacijos veiklos vertinimo rodiklių įvairovę. Visa tai nagrinėja

specialiosios ekonomikos disciplinos.

Kiekybinių charakteristikų kontrolė. Vertinimas atliekamas natūriniais

vienetais arba svorio, ilgio. Tūrio, tankio ir kitais matais

Labai aktualios šiandien Lietuvoje yra kokybės vertinimo problemos.

Kuo greitesnis atotrūkio kokybės srityje pašalinimas tarp vakarietiškų ir

lietuviškų prekių garantuos Lietuvai spartesnę integraciją į užsienio

rinkas.

Kalbant apie kontrolę, yra išskiriamas ne mažas skaičius tokių dar

kontrolės rūšių kaip pvz.: eigos kontrolė, matavimo kontrolė, produkcijos

gamybos kontrolė ir kt. viena iš jų yra kokybės kontrolė, kurią norėčiau

apžvelgti plačiau.

Pradėjus analizuoti kokybės kontrolę, aš aptikau gana skirtingų ir

įvairių nuomonių.

Remiantis 2001 m. įvykusios ekonomikos ir vadybos tarptautinės

konferencijos („Kokybės ir produktyvumo vadyba”- Tarptautinės konferencijos

pranešimų medžiaga.(32-39psl). pranešimų medžiaga, galima padaryti išvadą,

kad tinkamai įdiegus ir pritaikius kokybės kontrolės sistemą, ilgainiui

sumažėja kaštai ir pasiekiama nuolat auganti pelno norma, o tai, kaip yra

žinoma, yra dar vienas svarbus organizacijos tikslas. Todėl kokybės

kontrolės teikiama nauda yra ne tik vartotojui (suprantame kaip

netiesioginę naudą), bet ir pačiai organizacijai. Kiek kitokį kokybės

kontrolės apibūdinimą pateikia Casimir C. Barczyk („Visuotinės kokybės

vadyba”., 1999, 19-25psl; 107-109psl.) ir A. Neverauskienė.

Barczyk teigimu: “Kokybės kontrolė- tai struktūros, standartų, metodų,

priemonių, susijusių su projektais, gaminiais ar paslaugomis nustatymas”.

Priešingą nuomonė buvo pareikšta I. Bučiūnienės ir P. Tiknevičius , kurie

teigia, jog kalbant apie kokybės kontrolę, jos nereikėtų sieti su jokiais

techniniais reikalavimais, priemonių nustatymais ir pan., kaip tai buvo

teigiama Casimir C. Barczyk knygoje “Visuotinė kokybės vadyba”. Jų nuomone:

“Reikia suprasti, jog daugelis prekių yra paklausios pirkėjų tarpe ir

techninių kokybės normų laikymasis jau seniai tapo natūraliu.

Mano nuomone puikus požiūris šiuo klausimu yra išreikštas jau anksčiau

minėtų autorių P. Tinkevičiaus ir L. Bučiūnienės. Jie teigia, jog apie

kokybę dar sakoma:“kokybė yra nepastebima, kai gera, ir negali būti

nepastebėta, kai bloga!“

Aptarus šias pagrindines sąvokas bei nuomonių įvairovę klasimu kas yra

kokybės kontrolė?, būtina išnagrinėti jos tikslus, funkcijas, elementus,

bei metodus.

Kaip teigia R. Stanickas (“Konkurencingo produkto kūrimas“,27p.) “

Bendrovėse plačioji kokybės kontrolė, suprantama kaip vadyba, programa

apėmusi tokius principinius elementus: naują kokybės, orientuotos į

vartotojų poreikius, supratimą; visų organizacijos funkcinių padalinių ir

visų lygių darbuotojų dalyvavimą kokybės veikloje”.

Pasak K. Lukoševičiaus ( “Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba” 74p.)

kokybės kontrolės tikslas- pasiekti aukštą organizavimo ir vadovavimo

efektyvumą, ji padeda įmonėms stebėti aplinkos pokyčius bei jų itaką

gamybinei veiklai. Tačiau jis nė žodžiu neužsimena apie orientaciją į

vartotoją, kas buvo paminėta S. Stoškaus knygoje.

Mano manymu, pagrindinis kokybės kontrolės tikslas- reguliuoti

organizacijos veiklą taip, kad ji dirbtų kuo efektyviau , kad būtų

laikomasi numatytų planų, nepamirštant ir organizacijos pelno. Be abejonės,

kontrolei skiriamos lėšos turi būti mažesnės negu, kad yra gaunamas pelnas.

Kokybei vertinti yra naudojama ištisa rodiklių sistema (S.Soškus,2002,

176p.):

• Paskirties rodikliai. Jie parodo produkto technines galimybes atlikti

funkciją, kuriai buvo sukurtas. Varikliui- galingumas, maisto

produktui- kaloringumas.

• Technologiniai rodikliai. Rodo, ar produktas iš viso tinka gaminti

(negali būti laikomas tinkamu net ir geriausias produktas, kurį labai

sunku pagaminti).

• Tvarumo rodikliai. Rodo produkto galimybes išlaikyti svarbiausius savo

bruožus laikant maisto produktus. Jie labai priklauso nuo specialaus

apdorojimo, įpakavimo.

• Tinkamumo remontuoti rodikliai. Rodo produkto tinkamumą ilgam

naudojimui, nuolat atkuriant pablogėjusiais jo charakteristikas. Tai

remonto darbų per visą produkto naudojimo laiką vertės santykis su

naujo produkto kaina.

• Ilgaamžiškumo rodikliai. Rodo produkto tarnavimo trukmę, dažniausiai

reiškiami laiko vienetais. Gali būti ir kitais vienetais.

• Ergonominiai rodikliai. Rodo produkto pritaikymo žmogaus darbui lygį.

• Standartizavimo ir unifikavimo rodikliai. Rodo unifikuotų ir

standartizuotų gaminio dalių lyginamąjį svorį.

• Estetiniai rodikliai. Rodo produkto galimybę tenkinti žmogaus grožio

poreikį.

• Transportabilumo rodikliai. Rodo produkto pritaikymą transportuoti.

• Teisiniai rodikliai. Rodo naujų teisinių sprendimų, taikomų konkrečiam

produktui, svarbą. Galimybę patentuoti produktą užsienyje ir galimybę

analizuoti produktą Lietuvoje bei užsienyje.

• Patikimumo rodikliai. Rodo produkto galimybę atlikti savo projektines

funkcijas be sutrikimų.Suprantama, kad kontrolė užtikrina firmos tikslų siekimo procesą. Ji

įeina į bet kurio lygio vadovo pareigas (B. Neverauskas, J. Rastenis)

V.Navickas išskyrė tris kontrolės lygius:

1) Operatyvinė (faktinė);

Operatyvinė kontrolė. Operatyvinė kontrolė apima individualias

užduotis ir veiksmus bei integruoja grupių darbą. Dažnai operatyvinę

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2174 žodžiai iš 7223 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.