Kova su virusais
5 (100%) 1 vote

Kova su virusais

1. Kompiuterinio viruso istorija 2

2. Kas yra kompiuteriniai virusai 3

3. Kaip apsisaugoti nuo virusu 4

4. Antivirusinė programinė įranga 5

5. Kas žinotina įsigyjant antivirusines programa 8

6. Išvados 9

7. Naudota literatūra 10

Kova su virusais

1. Kompiuterinio viruso istorija

Įsibrovus kompiuteriui į mūsų gyvenimą, jau ne vienam teko nukentėti dėl nesuprantamo duomenų praradimo. Dingo kokia mėnesio darbo ataskaita ar, besiruošiant išsaugoti dokumentą, „pakibo“ kompiuteris, nusinešdamas dienos darbą, ar dėl neaiškių priežasčių dingo svarbus elektroninis laiškas. Siekiant išvengti šių ir daugelio kitų su kompiuteriais susijusių nesklandumų, ir bus skirta ši serija straipsnių.

Iki šiol nesutariama, kada pasirodė pirmasis kompiuterių virusas. Teigiama, jog Bebidžo mašinoje jo dar nebuvo, o „Univac1108″ ir IBM-360/370 kompiuteriuose jau buvo virusų („Pervading Animal“ ir „Christmas tree“). Taigi pirmieji virusai pasirodė maždaug 60-ųjų pabaigoje ar 70-ųjų pradžioje, nors tuo metu virusais jų dar niekas nevadino. Terminas „kompiuterių virusas“ atsirado vėliau. Manoma, kad pirmasis jį pavartojo amerikietis F.Koenas 1984 metais JAV vykusioje informacijos saugumo konferencijoje.

Jei kompiuteryje ėmė dingti raidės, atsirasti neaiškių pranešimų arba kompiuteris visiškai nepasikrautų, gali būti, kad jis „pasigavo“ virusą. Jei kompiuteris lėtai veikia arba diske netikėtai ėmė stigti vietos – tai irgi gali būti viruso darbas. Ypač viso to galima tikėtis, jei jūsų antivirusinės programos data yra metų senumo arba žodį „antivirusas“ girdite pirmą kartą. Taigi simptomų, kaip ir pačių virusų, įvairovė yra labai didelė. Verta įsiminti, kad visi virusų simptomai padaro žalos. Ir pasielgsite teisingai, jei nenumatytu atveju pirmiausia imsite kaltinti virusus bei ieškoti „priešnuodžio“ antiviruso.

2. Kas yra kompiuterių virusai?

Kompiuterinis virusas, tai programinis kodas, įterptas į kitą programą ar dokumentą ar duomenų apibrėžimo sritį, vykdantis nesankcijonuotus veiksmus kompiuteryje.

Pagrindiniai kompiuterių virusų tipai:

Programiniai virusai

Pakraunami virusai

Makrovirusai

Programiniai virusai. Programiniai virusai – tai programinio kodo blokai specialiai įterpti į taikomųjų programų vidų. Vykdant šį kodą, pažeidžiama kieto disko failinė sistema arba kitų programų turinys. Pavyzdžiui virusas gali save dauginti kitų programų kūne. Po tam tikro laiko, sukūrus tam tikrą skaičių kopijų, prasideda griaunamasis procesas, pažeidžiantis programų ir operacinės sistemos darbą. Šis procesas vadinamas virusų ataka.

Pakraunami virusai. Pakraunami virusai pažeidžia magnetinių diskų (lankstaus diskelio ir kieto disko) sistemines dalis. Be to, įjungtame kompiuteryje, jie laikinai gali būti operatyvinėje atmintyje. Šiuo virusu kompiuteris užkrečiamas, bandant jį pakrauti iš magnetinio nešėjo, kurio sisteminė dalis užkrėsta.

Makrovirusai. Makrovirusai, tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus, sukurtus su taikomosiomis programomis, turinčiomis priemones vykdyti makrokomandas. Dokumentas užkrečiamas jį atidarant programos lange, jei nėra uždraustas makrokomadų vykdymas.

Pagrindinė kompiuterių virusų ypatybė – gebėjimas savaime įsiterpti į įvairius sistemos objektus. Pavyzdžiui, operacijų sistema MS-DOS turi visa tai, ko jai reikia norint savaime įsidiegti ne į DOS diskus. Tam pakaktų operacijų sistemą įkrauname diske parašyti tokią AUTOEXEC.BAT bylą:

SYS A:

COPY *.* A:SYS B:

COPY *.* B: SYS C:

COPY *.* C:…

Vadinasi, remiantis viruso apibrėžimu, taip modifikuota DOS pati tampa virusu, todėl neįmanoma pateikti vienareikšmio viruso apibrėžimo, o gal to ir visiškai nereikia.

3. Kaip apsisaugoti nuo virusų?

Kaip ir medicinoje, vienas pagrindinių kovos su virusais būdų – profilaktika.

* Programinę įrangą pirkite iš įgaliotųjų pardavėjų.

* Sukurkite sisteminį diskelį, įrašykite į jį antivirusinės programas ir apsaugokite jas nuo kitų įrašų (write protect).

* Bylas, su kuriomis dirbate, periodiškai perkelkite į išorinę laikmeną (pvz., diskelius).

* Tikrinkite visus diskelius. Neatverskite nepatikrintų bylų, ypač perduotų kompiuterių tinklais, internetu.

* Apribokite asmenų, dirbančių su konkrečiu kompiuteriu, skaičių.

* Tikrinkite kompiuterį antivirusine programa.

Daugiau informacijos apie virusus galite rasti internete: http://www.virus.com/article.html?artic-le=264 http://www.avp.ru/

Štai keletas patarimų, kaip efektyviai naudotis antivirusais bei apsisaugoti nuo virusų:

– nepakanka turėti antivirusines programas, įrašytas kietajame diske, – reikia naudotis jomis, t.y. tikrinti visus naujus failus ir diskelius;

– turėkite keletą skirtingų antivirusinių programų, nes viena programa visų galimų virusų tikrai neatpažins;

– stenkitės turėti naujausias antivirusinių programų versijas, nes kas mėnesį yra parašoma maždaug apie 350 naujų virusų;

– nepasitikėkite net ir patikimiausio žmogaus garantija apie jo diskelio „švarą“ – jis pats gali nė nežinoti, kad turi virusą;

– visuomet turėkite sisteminį diskelį, iš kurio būtų galima pakrauti kompiuterį. Jį galima pasidaryti
komanda „sys a:“;

– turėkite svarbiausių dokumentų ar darbų atsargines kopijas įrašymui uždraustame (writeprotected) diskelyje;

– atsiradus „neįprastam“ kompiuterio elgesiui, patikrinkite kompiuterio kietąjį diską su visomis turimomisantivirusinėmisprogramomis.

Su kompiuteriniais virusais yra panašiai kaip ir gamtoje. Atsiradus naujai „ekologinei nišai“ – kokiam nors trūkumui operacinėje sistemoje ar programoje, ją tuoj pat užpildo naujos kartos virusai. Ir kuo programa turi daugiau „skylių“, tuo daugiau ir jai skirtų virusų.

4. Antivirusinė programinė įranga

Kovai su virusais pasitelkiamos specialios programų sistemos, kurios dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis. Pagal veikimo būdą ir atliekamas funkcijas į antivirusinės sistemos sudėtį įeinančios programos gali būti skirstomos į tokias pagrindines grupes.

Programos – detektoriai (skeneriai). Jos suteikia galimybę rasti failus, kurie užkrėsti kokiu nors žinomu(ais) virusu(ais). Detektoriai tik aptinka virusą, bet nuo jo neišgydo. Virusas gali būti randamas pagal parašą, t.y., kaip minėjome, pagal jam būdingų baitų kombinaciją. Todėl šiose programose yra virusinių parašų bankas. Banko sudėtis apsprendžia aptinkamų virusų rūšis ir jų skaičių. Be to, kai kuriems virusams surasti gali būti pasitelkiama vadinamoji euristinė analizė. Tai rinkinio taisyklių, apibrėžiančių virusus, panaudojimas jiems lokalizuoti. Detektoriai gali tikrinti nurodytus diskus ar failus. Daugelis jų turi užkrėstų failų naikinimo priemones. Dirbant su programomis detektoriais, reikia jas reguliariai (bent kas 1-3 mėnesius) atnaujinti, t.y., dirbti su konkrečios programos paskutine versija, galinčia aptikti ir naujai pasirodžiusius virusus.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 2823 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.