Kritinis mąstymas
5 (100%) 1 vote

Kritinis mąstymas

11213141

1. ĮVADAS

Kritinis mąstymas – vienas svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Tai yra aktyvus ir bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, kūrybiškas idėjų ir informacijos panaudojimas. Kritiškai mąstyti – tai nuolat abejoti, ieškoti atsakymų į įvairius klausimus, turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti. Kurso metu studentai mokysis naudoti veiksmingų mokymosi metodų sistemą, skatinančią kritinį mąstymą ir savarankišką mokymąsi, kurti klasės aplinką, kurioje vyrautų atviras ir atsakingas bendravimas ir bendradarbiavimas, planuoti pamoką, formuluoti pamokų tikslus ir uždavinius bei juos įvertinti. Studentai mokysis naudoti tekstus per visų dalykų pamokas, siekiant ugdyti aukštesnio lygio mąstymą, gebėjimą iš įvairių pozicijų vertinti informaciją.

Mano darbo tema – įvairių straipsnių pagalba sudominti auditoriją, kuri pradėtų vertinti straipsnį, kritiškai mąstant, atsakyti arba aptarti pateiktą medžiagą.

Darbo tikslas – atskleisti žmonių kritinį mąstymą į pateiktą medžiagą.

2. TEKSTAS

2.1. Teksto pateikimas“Nešvarūs pinigai”

Buvo pateiktas auditorijai šis tekstas:

“Sakoma, kad jei, perskaičiavęs pinigus, nusiplausi rankas, niekada jų neturėsi. Liaudis, žinoma, išmintinga, tačiau kai kūrė tą išmintį, nebuvo mikroskopų ir niekas nežinojo apie audringą mikrobų gyvenimąKas užaugo iš pinigų?

Pinigai – blogis ne tik todėl, kad dėl jų pasaulyje klesti godumas ir nusikaltimai. Jie – dar ir mikrobiologinis blogis. Pinigų kupiūrose gausu visiškai konkrečių ligų sukėlėjų. Kai kurie žmonėms pavojingi.

Kokie gi mikrobai apsigyveno ant mūsų pinigų? Ir kaip rizikuojame kasdien čiupinėdami, duodami vaikams į mokyklą grynųjų? Rusijos mokslininkai padarė ekspertizę ir, tiesą sakant, pašiurpo. Jie pasirinko tris kupiūras: viena gauta atsiskaitant turguje, kita – prekybos centre, trečia iš bankomato. Užterštumui nustatyti pinigai buvo kruopščiai nuplauti, o gautas skystis atiduotas analizei. Savaitę augo pasėtos bakterijos. O kai užaugo, patys mokslininkai nustebo: ir ko tik ten nebuvo! „Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad pinigai kenkia jūsų sveikatai“ – deja, tokio užrašo ant kupiūrų nėra. O be reikalo.

Banknotų intoksikacija

Paaiškėjo, kad ant banknotų klesti milijonai ligas sukeliančių mikrobų. Ant gautojo iš bankomato labai pavojingų nebuvo, bet užteko tokių, kurie nesunkiai gali susargdinti silpnesnės imuninės sistemos žmogų, ypač infekuotą ŽIV.

Ant turguje pabuvojusio banknoto gyveno gerokai piktesni mikroorganizmai – bacilos, šios net ir sveikam, tvirtam žmogui gali sukelti ligą. Ir net sunku pasakyti kokią, kadangi, pasak mikrobiologų, jos gali daug. Bacilos labai sparčiai dauginasi žarnyne (per parą gali išaugti nuo 25 ik 40 jų kartų) ir lengvai persikelia į kitus organus – plaučius, kepenis, inkstus.

Tačiau dar pavojingesni yra jų išskiriami toksinai. Intoksikacija pasireikšti gali labai įvairiai: vėmimu, galvos skausmu, viduriavimu, odos bėrimu. Tai priklauso nuo žmogaus, „priglaudusio“ mikrobą. Bet ir tai dar, kaip sakoma, tik žiedeliai.

Kai nesilaikoma taisyklių

Per pinigus galima užsikrėsti niežais, buitiniu sifiliu, A ir E hepatitais (pastarasis kaip tik ir vadinasi nešvarių rankų liga). Daugiausia šių susirgimų būna vasarą, nes prakaitas – puiki terpė mikroorganizmams tarpti. Bet pasirodo, kad kalti gali būti ir pinigai.

Medikų nuomone, užtenka tik palaikyti kupiūrą rankoje, o vėliau paliesti ja lūpas ar suvalgyti sumuštinį ir gali pasigauti ligą. Rizika dar padidėja, jei pinigus imate drėgna ranka. Pavojus tyko ir švarioje šiuolaikinėje parduotuvėje, kur pardavėjas, atpjovęs dešros, tuoj pat ima skaičiuoti gražą. Pagal taisykles, jis gali būti ir kasininku tik tuo atveju, jei visos prekės yra įpakuotos. Bet ar visur tų taisyklių laikomasi?

Štai tau ir „baksai“

Žinoma, iš spaustuvės atkeliavusi nauja kupiūra yra nepavojinga. Popierius ir dažai atitinka tarptautines higienos normas. Bet pinigai purvinasi labai greitai. Vidutiniškai banknotas gyvena pusmetį – metus, tačiau ar įmanoma suskaičiuoti, kiek rankų jį per tą laiką čiupinėjo?

Beje, mūsų pinigai dar visai nieko. Labai atsargiems reikia būti su brangiaisiais žaliaisiais doleriais. Amerikos mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad ant jų pinigų ramiai gyvena stafilokokai, streptokokai, plaučių uždegimo sukėlėjai ir kitokia bjaurastis. Be to, prieš patekdamas lietuviui į rankas, amerikoniškas popierėlis galėjo pabuvoti kur nors Afrikoje. Ir visai nežinia, ar antibakterinis muilas pajėgs susidoroti su kokia nors mažai žinoma tropine bacila.

Anot mokslininkų, ant banknotų mikrobai jaučiasi labai patogiai. Popierius šiurkštus, turi daug plaukelių, už jų galima užsikabinti.

Monetos nėra pavojingos, bet…

Įmanoma, žinoma, visai atsisakyti popierinių pinigų. Australija dar 1996 metais perėjo prie banknotų, pagamintų iš polimerinių medžiagų. Higienos požiūriu – tai gerokai sveikiau, bet vargu ar pasieks mus greitai tos naujovės. Laimė, nors monetos kol kas yra palyginti nepavojingos. Metalas nesugeria baltymų ir riebalų, kaip kad popierius, o varis ir sidabras apskritai turi antibakterinių savybių. Jei
pamenate, iki 1961 metų Sovietų Sąjungoje buvo tik varinės monetos. Jomis net gumbus ir šviežius sumušimus gydydavo.

Bet neskubėkite keisti popierinių į metalinius – kišenės suplyš. Be to, yra paprastas ir patogus būdas apsisaugoti nuo bacilų, gyvenančių ant banknotų, – dažniau plaukite rankas. Ir negalvokite apie prietarus. “(Parengė Vida Matulionytė )

2.2. Teksto “Nešvarūs pinigai” komentarai

Manau, kad šį straipsnį galima pateikti bet kokiai auditiorijai atsipalaidavimui po sunkių mokslinių paskaitų. Visi mes nuo pat mažens pažįstame pinigus, bet nė vienas iš mūsų nesusimąstome apie pavojus ir ligas slypinčias grynuosiuose piniguose. Todė pamąstymams galima perskaityti šį straipsnį ir mokinių, ir studentų, ir mokslininkų auditorijai. Ji yra aktuali mums visiems. Galima paklausti pavyzdžių susijusių su šia tema. Galima iš auditorijos sužinoti:

3. l. Ar mes visada plauname rankas po naudojimosi pinigais?

4. Ar susimąstome, kad geriau būtų nevartoti grynųjų pinigų, o pereiti prie mokėjimo kortelių?

5. Ar informuojame vaikus aoie piniguose slypinčias ligas?

6. Kokią informaciją dar žinome apie grynųjų pinigų vartojimą?

3. TEKSTAS

3.1. Teksto pateikimas ”Korupciją sukuria valdžia”

Buvo perskaitytas auditorijai šis tekstas:

“Kai prabylama apie korupciją, daugelis žmonių šiandien numoja ranka,- nieko nepakeisi. Išbandytos visos priemonės – pradedant griežtomis bausmėmis, baigiant anoniminiu telefonu ir švarių rankų komisija – tačiau niekas iš esmės nesikeičia. Kyšius imantieji juos sėmingai ima toliau, kyšius duodantieji stebisi didėjančiomis „taksomis“. Priimami teisės aktai glumina akivaizdžiu tendencingumu ir palankumu atskiriems verslams ar asmenims. Karts nuo karto nuskambantys kyšininkavimo skandalai pribloškia kyšių dydžiais – mat jie dėl didėjančios rizikos auga kaip ant mielių.

Korupcijos faktai išaiškinami ne tik Lietuvoje – reiškinys yra globalus. Korupcijos padariniai, kuriuos visuomenė vertina tik neigiamai, vis tik skatina tų priemonių ieškoti, nes rezultatai verti kovos.

Kas yra korupcija?

Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip „pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą“. Pasipelnymo tikslai ir būdai gali būti kuo įvairiausi: nuo smulkių – maža dovanėlė sekretorei už be eilės paskirtą pasimatymą su šefu, iki akiplėšiškai plačių – išimtinių veiklos sąlygų sudarymo atskiram verslui. Tačiau svarbiausia – ne korupcijos mastai. Svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti.

Teisę spręsti, įsakyti, nurodyti, dalinti turi bet kokia valdžia: ir privačios įmonės direktorius, ir valstybės vadovas, ir pareigūnas. Tačiau bet koks pasinaudojimas tarnybine padėtimi privačioje įmonėje ar organizacijoje, kuomet, pavyzdžiui, samdomas direktorius už bendrovės pinigus brangiai remontuoja bendrovės patalpas, o šalia – nemokamai nuosavas, būtų traktuojamas kaip paprasčiausia vagystė. Įmonės savininkai mažų mažiausiai pašalintų tokį direktorių iš darbo, nerekomenduodami jo priimti darbui jokioms kitoms atsakingoms pareigoms, o greičiausiai ir pareikalautų atlyginti padarytą žalą bendrovei.

Kalbant apie valstybinių institucijų pareigūnus ir darbuotojus, turinčius arba vykdančius valstybinę valdžią nusikaltimas, naudojantis tarnybine padėtimi, atrodo kitaip. Būtent valstybinės valdžios pareigūnų naudojimasis tarnybine padėtimi ir vadinamas korupcija. Kalbant apie jos prielaidas, būtina įvardinti visas pagrindines valdžios sudedamąsias dalis: sprendimus priimančią ir vykdomąją valdžią, (kartais deja – ir teismus, ir net ketvirtąją valdžią – spaudą, tačiau apie juos kita kalba). Būtent šios srities atstovams yra suteikiamos išimtinės teisės valdyti kitus tiesiogine ir netiesiogine prasme, lemti jų likimus. Būtent šios srities atstovai neturi „savininko“, kuris akylai prižiūrėtų ir sektų, ar elgiamasi teisingai. Būtent šie asmenys padaro žalą visai visuomenei, tačiau dažniausiai tiesiogiai ir asmeniškai niekas dėl jų veiksmų nenukenčia. Dėl tokio didelio, bet „nuasmeninto“ padarytos žalos pobūdžio nėra asmenų, kurie galėtų pareikšti ir vadovaujantis netobulais Lietuvos įstatymais įrodyti žalos buvimą ir dydį. Vienoks ar kitoks valdžios sprendimas tiesiog vadinamas „verslo sąlygomis“ ar „valstybės politika“, nepaisant akivaizdžių interesų tenkinimo, nepaisant vienų klestėjimo kitų sužlugdyto verslo ar kitų žmonių sąskaita. Korupcija gali atsirasti tik ten, kur yra valdžia: jos mastai priklausys nuo valdžios funkcijų platumo, nuo jai suteiktų (arba pasisavintų) įgaliojimų. Korupcija – valdžios ir jos veiklos produktas.

Teisė rinktis

Visuomenei vis dar bandoma primesti nuomonę, kad kovoti su korupcija galima tik tokiais būdais, kaip antai: politikos lyderių įsipareigojimai, valdžios atvirumas. Prie jų pridėjus bausmių griežtinimą, pareigūnų algų didinimą, verslininkų auklėjimą – gausime „klasikinių“ kovos su korupcija priemonių paketą. Šie būdai taikomi daugelyje kraštų,
vienas iš jų kol kas negali pasigirti įveikęs korupciją. “(LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO LEIDINYS)

3.2. Teksto “Korupciją sukuria valdžia” komentarai

Mes užduotume klausiančiąjai auditorijai šiuos klausimus:

1. Ar korupcija išnyktų, jei bausmės už kyšius būtų didelės?

Pagal elito Apklausų rezultus matyti, kad elitas bausmių svarbą vertina 6.5 balais iš 10 galimų. Ši priemonė pagal efektyvumą yra trečioje vietoje po biurokratizmo ir valstybės kišimosi į ekonomiką mažinimo. Vertinant bausmių poveikį, sutariama, kad bausmė veikia dvejopai. Ji iš tiesų gali sustabdyti asmenis, kurie abejoja: pasinaudoti galimybe ar ne. Tačiau, kita vertus, apsisprendusius imti kyšį gresiančios bausmės veikia tik vienaip – verčia didinti paslaugos kainą. Rinka veikia ir čia – rizika turi apsimokėti. Tikėtis, kad didelė bausmė gali priversti žmones ko nors nedaryti yra utopiška. Mirties bausmė nesumažina žiaurių nusikaltimų skaičiaus, nėra tokios baudos, kuri priverstų nebenusikalsti. Todėl baudos – kosmetinė, o ne esminė priemonė mažinant kyšininkavimą kaip vieną iš korupcijos formų.

2. Ar galima kovoti su korupciją didinant pareigūnų atlyginimus ir jų socialines garantijas?

Viena vertus, didelis atlyginimas, kaip ir labai griežta bausmė, gali padidinti „neimančiųjų“ gretas. Kita vertus, sunkiai įrodoma korupcija algų kėlimą susieja ne su korupcijos mažėjimu, bet su „tarifų“ didėjimu. Elito apklausos rezultatai byloja, kad algų didinimo efektyvumui elitas skiria ketvirtąją vietą ir vertina 6.2 balais iš dešimties galimų. Įdomu, kad tiek politikai apskritai, tiek valdančios konservatorių partijos simpatikai šios priemonės reikšmingumą vertina geriau nei vidutiniškai. Tai pateisina vyriausybės vykdomą algų kėlimą valdininkams. Tačiau ir konservatorių simpatikai, ir kiti, mano, kad reikšmingiausia ir efektyviausia kovos su korupcija priemonė yra biurokratizmo mažinimas, valstybės kišimosi į ekonomiką ribojimas ir valstybės turto privatizavimas.

Iš to galime padaryti išvadas, ar „klasikinės“ priemonės yra efektyvesnės už valdžios įgaliojimų mažinimą? Tačiau plaukimas pasroviui, ignoruojant efektyvias, nors ir nepopuliarias tarp valdžios atstovų priemones, brangiai kainuoja. Palikdami valdžiai teisę kištis, spręsti, skirstyti, užsikrauname sunkią korupcijos naštą.

4. TEKSTAS

4.1. Teksto “Apie nereikalingą MMA” pateikimas

Buvo perskaitytas auditorijai šis tekstas:

“Pasitikdama artėjančią narystę Europos Sąjungoje, Lietuva dailinasi kaip beišmanydama. Prikepė naujų įstatymų ir dar planuoja. Tarsi šampano taurę už nuveiktus šaunius darbus pakėlė minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Ir šį darbą rengiasi pakartoti – jungtuvėms priartėjus.

Visuotiniam ir beveik džiaugsmingam šurmuly kartais galima nugirsti balsų, raginančių susilaikyti nuo lengvapėdiškų žingsnių. Ne metas dar šampaną gerti, per anksti dar MMA didinti, jie sako. Tačiau šitų balsų niekam nesinori girdėti. Kaip ir sakančiųjų, kad MMA apskritai nereikia didinti, nes tas dalykas nieko gero neduoda.

Tačiau niekam neįdomu, ką sako kviečiantys susilaikyti (kitaip – abstinentai). Nes MMA (kaip ir MGL, BMA ar kitokios simbolių kombinacijos) yra mistinis dalykas – niekas tiksliai nežino, kaip jis apskaičiuojamas ir koks jis turi būti. Niekas nežino, todėl niekam ir nekliudo. Išeina taip: pakėlei MMA, ir lyg geriau pasidarė. Bent jau tiems, kurie jį suvartojo. Ir tiems, žinoma, kurie leido jį vartoti. Reikšmingesni ir didesni visi jaučiasi. Ir į statistikos metraštį yra ką įrašyti. O tuos, kurie kartu su jais nesidžiaugia, veidmainiais arba kietaširdžiais vadina. Nors ko čia džiaugtis, kai dirbtinai svaiginamasi?

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2152 žodžiai iš 4195 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.