Kritinis mąstymas
5 (100%) 1 vote

Kritinis mąstymas

1. ĮVADAS

Kritinis mąstymas – vienas svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Tai yra aktyvus ir bendravimo reikalaujantis pažinimo procesas, kūrybiškas idėjų ir informacijos panaudojimas. Kritiškai mąstyti – tai nuolat abejoti, ieškoti atsakymų į įvairius klausimus, turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti. Kurso metu studentai mokysis naudoti veiksmingų mokymosi metodų sistemą, skatinančią kritinį mąstymą ir savarankišką mokymąsi, kurti klasės aplinką, kurioje vyrautų atviras ir atsakingas bendravimas ir bendradarbiavimas, planuoti pamoką, formuluoti pamokų tikslus ir uždavinius bei juos įvertinti. Studentai mokysis naudoti tekstus per visų dalykų pamokas, siekiant ugdyti aukštesnio lygio mąstymą, gebėjimą iš įvairių pozicijų vertinti informaciją.

Mano darbo tema – įvairių straipsnių pagalba sudominti auditoriją, kuri pradėtų vertinti straipsnį, kritiškai mąstant, atsakyti arba aptarti pateiktą medžiagą.

Darbo tikslas – atskleisti žmonių kritinį mąstymą į pateiktą medžiagą.

2. TEKSTAS

2.1. Teksto pateikimas“Nešvarūs pinigai”

Buvo pateiktas auditorijai šis tekstas:

“Sakoma, kad jei, perskaičiavęs pinigus, nusiplausi rankas, niekada jų neturėsi. Liaudis, žinoma, išmintinga, tačiau kai kūrė tą išmintį, nebuvo mikroskopų ir niekas nežinojo apie audringą mikrobų gyvenimąKas užaugo iš pinigų?

Pinigai – blogis ne tik todėl, kad dėl jų pasaulyje klesti godumas ir nusikaltimai. Jie – dar ir mikrobiologinis blogis. Pinigų kupiūrose gausu visiškai konkrečių ligų sukėlėjų. Kai kurie žmonėms pavojingi.

Kokie gi mikrobai apsigyveno ant mūsų pinigų? Ir kaip rizikuojame kasdien čiupinėdami, duodami vaikams į mokyklą grynųjų? Rusijos mokslininkai padarė ekspertizę ir, tiesą sakant, pašiurpo. Jie pasirinko tris kupiūras: viena gauta atsiskaitant turguje, kita – prekybos centre, trečia iš bankomato. Užterštumui nustatyti pinigai buvo kruopščiai nuplauti, o gautas skystis atiduotas analizei. Savaitę augo pasėtos bakterijos. O kai užaugo, patys mokslininkai nustebo: ir ko tik ten nebuvo! „Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad pinigai kenkia jūsų sveikatai“ – deja, tokio užrašo ant kupiūrų nėra. O be reikalo.

Banknotų intoksikacija

Paaiškėjo, kad ant banknotų klesti milijonai ligas sukeliančių mikrobų. Ant gautojo iš bankomato labai pavojingų nebuvo, bet užteko tokių, kurie nesunkiai gali susargdinti silpnesnės imuninės sistemos žmogų, ypač infekuotą ŽIV.

Ant turguje pabuvojusio banknoto gyveno gerokai piktesni mikroorganizmai – bacilos, šios net ir sveikam, tvirtam žmogui gali sukelti ligą. Ir net sunku pasakyti kokią, kadangi, pasak mikrobiologų, jos gali daug. Bacilos labai sparčiai dauginasi žarnyne (per parą gali išaugti nuo 25 ik 40 jų kartų) ir lengvai persikelia į kitus organus – plaučius, kepenis, inkstus.

Tačiau dar pavojingesni yra jų išskiriami toksinai. Intoksikacija pasireikšti gali labai įvairiai: vėmimu, galvos skausmu, viduriavimu, odos bėrimu. Tai priklauso nuo žmogaus, „priglaudusio“ mikrobą. Bet ir tai dar, kaip sakoma, tik žiedeliai.

Kai nesilaikoma taisyklių

Per pinigus galima užsikrėsti niežais, buitiniu sifiliu, A ir E hepatitais (pastarasis kaip tik ir vadinasi nešvarių rankų liga). Daugiausia šių susirgimų būna vasarą, nes prakaitas – puiki terpė mikroorganizmams tarpti. Bet pasirodo, kad kalti gali būti ir pinigai.

Medikų nuomone, užtenka tik palaikyti kupiūrą rankoje, o vėliau paliesti ja lūpas ar suvalgyti sumuštinį ir gali pasigauti ligą. Rizika dar padidėja, jei pinigus imate drėgna ranka. Pavojus tyko ir švarioje šiuolaikinėje parduotuvėje, kur pardavėjas, atpjovęs dešros, tuoj pat ima skaičiuoti gražą. Pagal taisykles, jis gali būti ir kasininku tik tuo atveju, jei visos prekės yra įpakuotos. Bet ar visur tų taisyklių laikomasi?

Štai tau ir „baksai“

Žinoma, iš spaustuvės atkeliavusi nauja kupiūra yra nepavojinga. Popierius ir dažai atitinka tarptautines higienos normas. Bet pinigai purvinasi labai greitai. Vidutiniškai banknotas gyvena pusmetį – metus, tačiau ar įmanoma suskaičiuoti, kiek rankų jį per tą laiką čiupinėjo?

Beje, mūsų pinigai dar visai nieko. Labai atsargiems reikia būti su brangiaisiais žaliaisiais doleriais. Amerikos mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad ant jų pinigų ramiai gyvena stafilokokai, streptokokai, plaučių uždegimo sukėlėjai ir kitokia bjaurastis. Be to, prieš patekdamas lietuviui į rankas, amerikoniškas popierėlis galėjo pabuvoti kur nors Afrikoje. Ir visai nežinia, ar antibakterinis muilas pajėgs susidoroti su kokia nors mažai žinoma tropine bacila.

Anot mokslininkų, ant banknotų mikrobai jaučiasi labai patogiai. Popierius šiurkštus, turi daug plaukelių, už jų galima užsikabinti.

Monetos nėra pavojingos, bet…

Įmanoma, žinoma, visai atsisakyti popierinių pinigų. Australija dar 1996 metais perėjo prie banknotų, pagamintų iš polimerinių medžiagų. Higienos požiūriu – tai gerokai sveikiau, bet vargu ar pasieks mus greitai tos naujovės. Laimė, nors monetos kol kas yra palyginti nepavojingos. Metalas nesugeria baltymų ir riebalų, kaip kad popierius, o varis ir sidabras apskritai turi antibakterinių savybių. Jei
pamenate, iki 1961 metų Sovietų Sąjungoje buvo tik varinės monetos. Jomis net gumbus ir šviežius sumušimus gydydavo.

Bet neskubėkite keisti popierinių į metalinius – kišenės suplyš. Be to, yra paprastas ir patogus būdas apsisaugoti nuo bacilų, gyvenančių ant banknotų, – dažniau plaukite rankas. Ir negalvokite apie prietarus. “(Parengė Vida Matulionytė )

2.2. Teksto “Nešvarūs pinigai” komentarai

Manau, kad šį straipsnį galima pateikti bet kokiai auditiorijai atsipalaidavimui po sunkių mokslinių paskaitų. Visi mes nuo pat mažens pažįstame pinigus, bet nė vienas iš mūsų nesusimąstome apie pavojus ir ligas slypinčias grynuosiuose piniguose. Todė pamąstymams galima perskaityti šį straipsnį ir mokinių, ir studentų, ir mokslininkų auditorijai. Ji yra aktuali mums visiems. Galima paklausti pavyzdžių susijusių su šia tema. Galima iš auditorijos sužinoti:

3. l. Ar mes visada plauname rankas po naudojimosi pinigais?

4. Ar susimąstome, kad geriau būtų nevartoti grynųjų pinigų, o pereiti prie mokėjimo kortelių?

5. Ar informuojame vaikus aoie piniguose slypinčias ligas?

6. Kokią informaciją dar žinome apie grynųjų pinigų vartojimą?

3. TEKSTAS

3.1. Teksto pateikimas ”Korupciją sukuria valdžia”

Buvo perskaitytas auditorijai šis tekstas:

“Kai prabylama apie korupciją, daugelis žmonių šiandien numoja ranka,- nieko nepakeisi. Išbandytos visos priemonės – pradedant griežtomis bausmėmis, baigiant anoniminiu telefonu ir švarių rankų komisija – tačiau niekas iš esmės nesikeičia. Kyšius imantieji juos sėmingai ima toliau, kyšius duodantieji stebisi didėjančiomis „taksomis“. Priimami teisės aktai glumina akivaizdžiu tendencingumu ir palankumu atskiriems verslams ar asmenims. Karts nuo karto nuskambantys kyšininkavimo skandalai pribloškia kyšių dydžiais – mat jie dėl didėjančios rizikos auga kaip ant mielių.

Korupcijos faktai išaiškinami ne tik Lietuvoje – reiškinys yra globalus. Korupcijos padariniai, kuriuos visuomenė vertina tik neigiamai, vis tik skatina tų priemonių ieškoti, nes rezultatai verti kovos.

Kas yra korupcija?

Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip „pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą“. Pasipelnymo tikslai ir būdai gali būti kuo įvairiausi: nuo smulkių – maža dovanėlė sekretorei už be eilės paskirtą pasimatymą su šefu, iki akiplėšiškai plačių – išimtinių veiklos sąlygų sudarymo atskiram verslui. Tačiau svarbiausia – ne korupcijos mastai. Svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti.

Teisę spręsti, įsakyti, nurodyti, dalinti turi bet kokia valdžia: ir privačios įmonės direktorius, ir valstybės vadovas, ir pareigūnas. Tačiau bet koks pasinaudojimas tarnybine padėtimi privačioje įmonėje ar organizacijoje, kuomet, pavyzdžiui, samdomas direktorius už bendrovės pinigus brangiai remontuoja bendrovės patalpas, o šalia – nemokamai nuosavas, būtų traktuojamas kaip paprasčiausia vagystė. Įmonės savininkai mažų mažiausiai pašalintų tokį direktorių iš darbo, nerekomenduodami jo priimti darbui jokioms kitoms atsakingoms pareigoms, o greičiausiai ir pareikalautų atlyginti padarytą žalą bendrovei.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1307 žodžiai iš 4195 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.