Kritinis mąstymas ir jo ugdymas pasaulio pažinimo pamokose
5 (100%) 1 vote

Kritinis mąstymas ir jo ugdymas pasaulio pažinimo pamokose

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

UGDYMO METODIKŲ KATEDRA

III k. Vaikystes pedagogikos ir etikos spec.( 3 gr.) studentės

pasaulio pažinimo mokymo projektas:

KRITINIS MĄSTYMAS IR JO UGDYMAS PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE

Darbo vadovas:

Doc. dr. A. Rauckienė

Klaipėda, 2005

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

KRITINIO MĄSTYMO SAMPRATA 4

KRITINIS MĄSTYMAS TARP KITŲ MĄSTYMO ĮGŪDŽIŲ 5

KRITINIO MĄSTYMO POŽYMIAI 6

KRITINIO MĄSTYMO UGDYMO SCHEMA 7

PAMOKOS PLANAVIMAS IR MOKYMO METODŲ DERINIMAS 9

KRITINIS MĄSTYMAS PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE 15

IŠVADOS 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS 19

PRIEDAI 20

ĮVADAS

Visuose svarbiausiuose Lietuvos švietimo dokumentuose: Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose, Švietimo koncepcijoje akcentuojamas kūrybiškas mokymo ir mokymosi efektyvinimas, taikant naujus mąstymo ir veiklos būdus, kurių pagrindinis bruožas – kritinio mąstymo ugdymas. Šalies mokyklos reformuojamos, dalyvauja kritinio mąstymo ugdymo projektuose, taikomi įvairūs mokymosi bendradarbiaujant metodai. Ne išimtis ir pasaulio pažinimo pamokos. Tai viena iš geriausių pradinių klasių moksleivių pamokų, ugdyti kritiniam mąstymui nuo pat pirmųjų pamokų. Todėl šiame projekte stengsimės aptarti, kas yra kritinis mąstymas ir kodėl verta jį ugdyti. Prieduose pateiktas kritinio mąstymo ugdymo pasaulio pažinimo pamokos pavyzdys.

Darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius kritinio mąstymo ypatumus ir panagrinėti kritinio mąstymo ugdymo metodus bendrojo lavinimo mokykloje bei pasaulio pažinimo pamokose.

Uždaviniai:

a) išnagrinėti literatūrą kritinio mąstymo tema;

b) atskleisti kritinio mąstymo vietą tarp kitų mąstymo įgūdžių;

c) apibrėžti kritinio mąstymo sąvokas ir svarbą ugdyme;

d) susipažinti su kritinio mąstymo ugdymo schema;

e) atskliesti kritinio mąstymo ypatumus pasaulio pažinimo pamokose.

KRITINIO MĄSTYMO SAMPRATA

Literatūroje galime rasti daugybę kritinio mąstymo apibrėžimų, net gi vienas kitam prieštaraujančių. Apibendrinant dažniausius užsienio ir Lietuvos edukologų kritinio mąstymo apibrėžimus, skiriamos trys pagrindinės jų grupės (Nauckūnaitė, 2002 ):

1. Kritinis mąstymas – tai aukštesnio lygmens mąstymas:

a) pagal B.Bloom pažintinių galių taksonomijos (žinojimas – supratimas – taikymas – analizė – sintezė – vertinimas) aukštesnę pakopą kaip loginis mąstymas ieškant sprendimo išsamios ir pakankamai gilios analizės būdu;

b) „tai gebėjimas įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti situaciją bei mintis, kad būtų pasirenkama protinga ir pagrįsta pozicija“ ;

c) kaip „individo gebėjimas ieškoti ir svarstyti naujus įrodymus, remtis įrodymais, kurie pagrįsti teiginiais, atmetant nepagrįstą nuomonę; uždavinius, problemas, idėjas nagrinėti remiantis keliais požiūriais, siekant išbandyti viską, kas gali būti išbandyta“;

d) kaip gebėjimas skirti pateiktus faktus ir nuomones, nustatyti informacijos šaltinio patikimumą, apibrėžimo tikslumą, pažiūrų ir sprendimų objektyvumą ;

e) kritiškai mąstyti „reiškia aktyviai stengtis suprasti, analizuoti ir įvertinti informaciją“ .

2. Kritinis mąstymas – tai holistinis mąstymas:

a) tai specifinė intelektualinės veiklos rūšis, kuriai būdinga ,,intelektualinė integracija, intelektualinis kuklumas, sąžiningumas, intelektualinė empatija, intelektualinė drąsa ir naujas mąstymo lygis, t.y. intelektualinė laisvė“ ;

b) tai naujas jausminių ir pažintinių struktūrų rinkinys ;

c) terminas „kritinis mąstymas“ reiškia „daugiau nei esančios tvarkos paneigimas; jis parodo teigimą ir tvirtinimą, amžinas intelekto pastangas, skirtas atrasti tiesai, nesistengiant įpiršti vienos, absoliučios tiesos sąvokos“ .

3. Kritinis mąstymas – tai kryptingas mąstymas:

a) tai procesas, „į kurį įtraukti moksleiviai aktyviai svarsto informaciją bei manipuliuoja ja, kad galėtų praktiškai pasinaudoti, kaupdami žinias ir sąvokas, kad jiems atsivertų naujos perspektyvos ir galimybės bei sprendžiami konfliktai“ (Penkauskienė, 2001);

b) tai mąstymas, pasižymintis „tikslingumu, priežastingumu ir kryptingumu“, kurio imamasi „sprendžiant uždavinius, formuluojant išvadas, vertinant ir priimant sprendimus“ ;

Nors ir vieningo atsakymo nėra, tačiau dėl pagrindinės nuostatos sutariama: kritinis mąstymas – tai įgūdis, būtina atviros, demokratinės visuomenės sąlyga.

KRITINIS MĄSTYMAS TARP KITŲ MĄSTYMO ĮGŪDŽIŲ

Kritinis mąstymas – tai naujas, Lietuvoje, sistemiškai mažai tyrinėtas edukologijos reiškinys. Nors žodis kritinis turi semantinį vertinimo komponentą, kritinis mąstymas nėra tapatus kritiškumui ar kritikavimui, jis nereiškia negatyvaus vertinimo ar kritikos. Pats terminas europinėje edukologijoje vartojamas jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje – daugiau nuo 1997 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Atviros Lietuvos fondo švietimo programa Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant (Nauckūnaitė, 2002), bet iki šiol vieningos sampratos, ką derėtų vadinti kritiniu mąstymu, nėra. Tiek lietuviškoje, tiek užsienio edukologų literatūroje egzistuoja ne vienas kritinio mąstymo apibrėžimas, bet rasti
jį universalų – tinkantį ir vidurinių mokyklų mokytojams, ir aukštųjų mokyklų dėstytojams, painu. Prieš mėginimą apibūdinti kritinio mąstymo sąvoką, neprošal paanalizuoti kai kurias kitas mąstymo rūšis, kurios nėra kritinis mąstymas.

a) Faktų įsiminimas. Tai svarbus protinis gebėjimas, vienas iš tų, kurio reikia visiems mokiniams, bet visiškai kitoks įgūdis, negu kritinis mąstymas. Kartais mokiniai, nors ir turintys puikią atmintį, nesugeba mąstyti.

b) Gebėjimas suprasti sąvokas. Suvokimas, ypač sunkių dalykų, yra sudėtingas protinis veiksmas ir šis gebėjimas mokiniams labai svarbus. Tačiau pirmosios mokinio pastangos suvokti dalyką dar nėra kritinis mąstymas. Teigiama, kad kritinis mąstymas prasideda tik tada, kai tos naujai suvoktos idėjos tikrinamos, vertinamos, plėtojamos ir pritaikomos (Klooster, 2001).

c) Kūrybinis, arba intuityvusis, mąstymas.Tai sudėtingi proto veiksmai, kurie nėra visiškai sąmoningi ir apgalvoti. Šis intuityvus mąstymas labai vertinamas, tačiau nėra kritinis.

KRITINIO MĄSTYMO POŽYMIAI

Su išvardintomis mąstymo rūšimis kritinis mąstymas, kaip tam tikras mąstymo pobūdis, yra tampriai susijęs, tačiau kuo ypatingas pats kritinis mąstymas?

Viename iš apibrėžimų (Klooster, 2001) sakoma:

1. Svarbiausia kritinio mąstymo ypatybė yra nepriklausomas mąstymas savos nuomonės formavimas. Tačiau nebūtinai kritinis mąstymas yra originalus: kartais žmogus, perimdamas iš kito asmens kokią idėją arba teiginį, gali jausti, lyg visa tai būtų jo paties.

2. Antra, informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo taškas. Faktai, idėjos, kūriniai, teorijos, duomenys ir sąvokos – jų nepakanka vien tik įsiminti, tai tik žaliava minčių plėtojimui.

3. Kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų, nuo problemų, kurias reikia išspręsti. Geresnių mokymosi rezultatų mokiniai pasiekia tada, kai jų pačių įgyta patirtis leidžia atpažinti bendrąsias – ekonomikos, socialines, politinės valdžios – problemas ir spręsti jas pasitelkiant klasės bei mokyklos išteklius.

4. Kritiškai mąstant reikia pagrįstų argumentų. Argumentavimas susideda iš keturių pagrindinių punktų. Pirmasis – tvirtinimas. Kitaip – tezė, pagrindinė idėja, pozicija. Tai argumentavimo esmė. Tvirtinimą remia tam tikri faktai, o kiekvienas jų grindžiamas įrodymu (statistikos duomenys, teksto elementai, asmeninė patirtis ir kt.). Tvirtinimo, faktų ir įrodymo pagrindimas – ketvirtasis argumentavimo punktas. Tai svarbiausias įsitikinimas ar prielaida, su kuria kalbėtojas ar rašytojas nori supažindinti auditoriją, prielaida, paremianti visą argumentavimą.

5. Galiausiai, kritinis mąstymas yra socialinis mąstymas. Tik skaitant, diskutuojant, ginčijantis, mėgaujantis pateiktomis ir suvoktomis idėjomis įsitraukiama į savo pozicijos gryninimą ir tobulinimą. Šiame procese sprendžiamos platesnės, ne vien tik savikūros, užduotys.

KRITINIO MĄSTYMO UGDYMO SCHEMA

Projekto Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant tyrimų rodymais, geriausiai mokiniai mokosi tada, kai jie a) gauna galimybę pasinaudoti anksčiau įgytomis žiniomis ir susieti su jomis naują informaciją, b) aktyviai dalyvauti mokymosi procese, ieškoti naujų ryšių ir sąvokų, c) mokosi savarankiškai, apgalvoja naujas žinias bei informaciją ir prasmingai panaudoja tai savo kalboje. (Penkauskienė, 2001). Buvo parengta mokymo sistema, pabrėžiant aktyvų mokymąsi, o ne pasyvų informacijos priėmimą.

Aptarsime kritinio mąstymo ugdymo schemą (Penkauskienė, 2001). Joje mokytojas gali būti lyginamas su geru gidu kartais vedančiu, kartais „atsiduriančiu eilės gale, kad įsitikintų, ar nėra atsilikėlių“.

Yra išskiriamos trys mokytojo darbo pakopos:

1. Pirmoji, parengiamoji pakopa yra žadinimas ir į(si)traukimas. Šioje pakopoje pateikiama užduotis ir padedama mokiniams pasitikrinti jau turimas žinias ir įsitikinimus būsimos temos atžvilgiu, skatinama kelti klausimus, orientuotus į žinių spragas arba tiesiog į naują informaciją. Tai išjudinimo ir susidomėjimo tema, ribojant subjektyvų požiūrį į naujas žinias, pakopa. Galimi veiklos variantai:

Išankstinis išdėstymas trumpas pokalbis ar kitoks smalsumą žadinantis supažindinimas su tema.

Kryptingi klausimai, į kuriuos bus atsakyta supažindinant su tema arba skaitant.

„Proto šturmas“. Individualiai ar poromis sudaromas sąrašas tos temos dalykų, kurie mokiniams jau žinomi.

„Tinklo nėrimas“. „Proto šturmo“ metodu mokinių pasiūlytos idėjos grafiškai išdėstomos pagal vienos su kita sąsajas.

Kryptingas skaitymas ir mąstymas. Tekstas suskaidomas į dalis, ir mokinių prašoma nuspėti, kas kūrinyje nutiks toliau arba ko jie išmoks (jeigu tekstas informatyvus).

Iš anksto pateikiami terminai. Mokiniai gauna trumpą teksto terminų sąrašą ir pamėgina nuspėti, kaip tie terminai galėtų tarpusavyje sietis.

„Žinau ir noriu sužinoti…“. Mažos mokinių grupės ar visa klasė kartu išsako, ką jau žino kalbama tema, ir kelia klausimus, į kuriuos ieškos atsakymo nagrinėdami tekstą.

Laisvas rašymas. Prieš įsitraukdami į pamoką, mokiniai laisvai rašo, ką jau žino, jaučia ar norėtų sužinoti nagrinėsima tema.

Žadinimo ir į(si)traukimo pakopoje svarbios aplinkos kūrimo sąlygos:

– laikas suvokti, ką mokinys jau žino ar mano
žinąs norima tema, laikas išreikšti mintis savais žodžiais ir išgirstų, kaip jos skamba, laikas pasidalyti mintimis;

– iniciatyvos skatinimas;

– laisvė ir tolerancija. Stengimasis apriboti jų nuomones, tolygus norui apriboti jų mąstymą.

2. Prasmės suvokimas. Čia svarbiausia yra tai, kaip mokytojas pateikia informaciją. Kritinį mąstymą vertinantis mokytojas papildys tradicinį mokymą metodais, kurie skatina vaikus aktyviau dalyvauti mokymosi procese. Kitas esminis pedagogo uždavinys – paremti mokinio pastangas kontroliuoti savo suvokimą. Mokytojo darbas – užtikrinti, kad mokiniai būtų supažindinti su įvairiais mokymosi būdais. Paminėsiu jų keletą:

a) Žymėtis tekstą ir veiksmingai juo naudotis.

b) Užrašyti prieš skaitant tekstą tai, ką ta tema jau žino, ir numatyti klausimus, kurie gali iškilti.

c) Draugiška diskusija prieš pradedant pokalbį.

d) Darbas poromis arba mažomis grupelėmis.

Svarbiausias kritiškai mąstančių žmonių bruožas yra tas, kad jiems pasaulis yra įdomus ir kad jie moka užduoti gerus klausimus. Mokytojai turėtų įvairiausiai skatinti smalsumą: patys keldami kritinius klausimus; pagirdami tokius klausimus užduodančius mokinius; pažymėdami, kad geras klausimas yra ne tas, į kurį lengva atsakyti. Mokytojų rūpestis – pasiekti, kad klausimų kėlimas taptų įprasta mokymo dalimi.

Nekyla abejonių, kad klasėje turi vyrauti ypatinga atmosfera. Vaikas turi nebijoti reikšti savo minčių ir žinoti, kad nebus kritikuojamas, jeigu nuomonė skirtis nuo daugumos. Taip pat turi žinoti, kad kartais protinga ir netgi pageidautina savo požiūrį pakeisti.

Mokiniai skatinami išklausyti vieni kitus tokioje aplinkoje, kokia susidaro mokytojui pateikus klausimą, į kurį nelengva atsakyti, kai reikia remtis vieni kitų mintimis, kai pats mokytojas diskutuoja, paisydamas įvairių nuomonių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1833 žodžiai iš 6096 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.