Kritinis mastymas
5 (100%) 1 vote

Kritinis mastymas

Įvadas

Kritinis mąstymas. Kas tai? Mados klyksmas šiuolaikiniame ugdymo procese ar naudinga naujovė, padedanti mokytojams pasiekti užsibrėžtą tikslą?

Kritinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Jaunimui labiau negu bet kada reikia mokėti spręsti sudėtingas problemas, kritiškai vertinti aplinkybes, pasverti alternatyvias nuomones ir priimti apgalvotus, nuoseklius sprendimus. Lietuvos bendrojo išsilavinimo standartuose, bendrosiose ugdymo programose taip pat pabrėžiamas gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai naudoti ir praktiškai taikyti informaciją.

Aš savo darbe bandysiu atskleisti kas iš tiesų yra tas kritinis mąstymas, kokie jo tikslai ir uždaviniai. Ką gero jis duoda mokymosi procesui?

Viena aišku, kad reformos padeda tobulėti. Taigi ar kritinis mąstymas yra tas rodiklis, kuris verčia kelti mokymosi rezultatus?

Mano tikslas – atskleisti kritinio mąstymo aktualumą ir svarbą šiuolaikinio mokymosi proceso eigoje. Parodyti, kad kritinis mąstymas nesunkiai integruojamas į bendrojo lavinimo mokyklas. Ir, kad jis pakeičia mokinį, jo mąstymą bei suvokimą apie patį mokymąsi ir tobulėjimą.

Kritinis mąstymas yra laikomas procesu, į kurį yra įtraukti moksleiviai aktyviai svarsto informaciją bei manipuliuoja ja, kad galėtų praktiškai pasinaudoti, kauptų naujas žinias ir sąvokas, kad jiems atsivertų naujos perspektyvos ir galimybės bei būtų sprendžiami konfliktai. Mokiniai siekia atsakingai ir tiksliai analizuoti ir (arba) integruoti informaciją. Pabrėžiamas aktyvus mokymasis, o ne pasyvus informacijos priėmimas.

Šiuolaikinės pedagogikos tikslas – sukurti situacijas ir taip organizuoti veiklą, kad mokinys mokytųsi pats. Kuriamos programos, skatinančios kritinio mąstymo ugdymą.

Kritinio mąstymo pagrindą sudaro gebėjimas analizuoti. Analitinis mąstymas padeda lengviau susigaudyti įvairiose situacijose, o sintezės įgūdžiai – surasti įvairių reiškinių ryšius. Kritinis mąstymas padeda mokiniams kurti naujas idėjas, daryti išvadas, jas apibendrinti. Norint mokiniams įdiegti kritinio mąstymo komponentus siūloma remtis V. Bajorienės, L. Kasiulynienės ir J. Mandravickienės pasiūlytais būdais:

1) Ugdoma mokinių ir mokytojų tarpusavio pagarba.

2) Per pamokas naudojamasi mokinių patirtimi.

3) Mokomasis turinys atitinka mokinių poreikius.

4) Sprendžiant problemas, naudojamasi mokomuoju turiniu.

5) Integruojami įvairūs požiūriai ir dalykai

6) Priimamos ir patikrinamos prielaidos

7) Mokymasis paverčiamas bendromis mokinių bei mokytojų pastangomis.

8) Mokiniams suteikiama galimybė mokytis savarankiškai.

Norint sudominti mokinius mokomuoju dalyku, vedamos integruotos pamokos. Įvairių dalykų integracija padeda suformuoti nedalomą pasaulio vaizdą. Taip dirbdami mokiniai atranda naujų mąstymo būdų, įgyja naujos patirties, tampa atsakingesni. Kritinio mąstymo ugdymo sėkmę lemia moksleivio interesai vienai ar kitai veiklai, objektui, reiškiniui. Turėti kam nors interesą, vadinasi, laikyti ką nors svarbiu, reikšmingu dalyku. Ir kuo daugiau mokytojas sugebės sudominto moksleivius pasirinkta ir dėstoma tema tuo labiau gali tikėtis gerų rezultatų. Jei pamokos tema yra aktuali mokiniui, jis žymiai labiau ja domėsis ir bandys įsisavinti. O tai ir lemia sėkmingą kritinį mąstymą.

Ugdant kritinį mąstymą efektyvu taikyti mokymąsi bendradarbiaujant, nes šiuolaikiniame pasaulyje būtina savo mąstymą derinti su kitų mąstymu, savo veiklos įgūdžius – su kitų veiklos įgūdžiais . Problemas reikėtų spręsti ne individualiai, o komandomis.

Mokymasis bendradarbiaujant sudaro sąlygas visiems mokiniams patirti sėkmę, kūrybiškai spręsti problemas, dirbti komandomis, toleruoti kitus ir teigiamai vertinti save. Kai mokiniai vienas su kitu bendradarbiauja, tarp jų sumažėja įvairių prieštaravimų, priešiškumų. Jie pasidalija darbus, padeda vieni kitiems (ypač tiems, kuriems sunkiau sekasi), vertina savo ir kitų veiklą, pastangas. Be to ir mokiniams grupinė veikla viena smagiausių mokymosi formų.

Taikant mokymą bendradarbiaujant labai ryški ir mokytojo vaidmens kaita. Ji aiškiai matyti iš mokymosi bendradarbiaujant modelio, kurį pateikia R. I. Arends (A. Kiseliovas, 2001)

Fazės Mokytojo elgesys

1. Tikslų išdėstymas ir parengties sužadinimas Mokytojas peržvelgia tikslus ir parengia mokinius mokytis

2. Informacijos pateikimas Mokytojas išdėsto mokiniams informaciją žodžiu arba duoda tekstą

3. Mokinių komandų, kuriose jie mokysis, organizavimas Mokytojas paaiškina mokiniams, kaip sudaryti komandas, padeda grupėms veiksmingai persiformuoti.

4. Pagalba komandoms dirbti ir mokytis Mokytojas padeda komandoms.

5. Tikrinimas Mokytojas patikrina, kaip mokiniai išmoko, arba grupės pateikia savo rezultatus.

6. Laimėjimų pripažinimas Mokytojas įvertina pastangas, laimėjimus.

Kaip matome iš lentelės mokytojo vaidmuo mokymosi procese labai svarbus. Tačiau dingsta sovietinė nuostata, kad mokytojas turi būti ir prižiūrėtojas, ir bausmių skyrėjas, ir privaląs nuolat kontroliuoti mokymosi procesą. Dabar mokymosi procesas demokratiškėja, kinta orientacija į savarankišką mokymąsi, nuimama milžiniška atsakomybė nuo mokytojo pečių. Mokytojas tampa gidu. Jo užduotis – paskatinti vaikus daugiau sužinoti apie tai, kas
labiausiai pravers jų patirčiai. Įvairių reformų ir permainų laikotarpiais dažnai keičiasi mokinių ir mokytojų vaidmuo ugdymo procese. Šiandien mokytojai atlieka ypač svarbų vaidmenį- padeda mokiniams pamėgti mokymąsi, pajusti vidinį ryšį su mokomaisiais dalykais, ieško naujų būdų ir galimybių, kaip padėti mokiniams įgyti naujų žinių, leidžiančių prasmingai tyrinėti pasaulį, paaiškinti ir interpretuoti vykstančius reiškinius, priimti vienokius ar atmesti kitokius sprendimus. Šiandien nebeužtenka, kad mokiniai gebėtų pakartoti mokytojų pateiktas mintis, tekstus ar veiksmus, kad išmoktų svarbiausių sąvokų, faktų, įgytų įgūdžių ir gebėjimų. Mokymas turi peržengti šias ribas. Svarbu, kad mokymas būtų grindžiamas mokinių kritinio mąstymo ugdymu.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 889 žodžiai iš 2583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.