Kultūros vertybių išvežimo reglamentavimas lr ir užsienio teisėje
5 (100%) 1 vote

Kultūros vertybių išvežimo reglamentavimas lr ir užsienio teisėje

11213141

Įžanga…………………………………………………………………………………………………………….1

Kultūros vertybės samprata LR ir Tarptautinėje teisėje…………………………………………………………………………………………………………….2

Kultūros vertybių išvežimo tvarka…………………………………………………………………….5

Negrąžinamas kultūros vertybių išvežimas………………………………………………………….6

Laikinas kultūros vertybių išvežimas………………………………………………………………….8

Nelegalus kultūros vertybių išvežimas………………………………………………………………..8

Kultūros vertybių apsauga ir atsakomybė ginkluoto konflikto metu………………………11

Neteisėtai išvežtų kultūros vertybių grąžinimas………………………………………………….12

Išvados…………………………………………………………………………………………………………..15

Literatūra……………………………………………………………………………………………………….16

Priedas…………………………………………………………………………………………………………..17

Įžanga

Kultūros vertybės – tai vienas esminių civilizacijos ir tautų kultūros elementų. Jų tikrąją vertę įmanoma suvokti tik sukaupus žinias apie jų kilmę, istoriją ir tradicinę aplinką, Kultūros vertybių mainai tarp šalių mokslo, kultūros ir švietimo tikslais gilina žinias apie žmonijos civilizaciją, turtina visų tautų kultūrinį gyvenimą ir įkvepia jų pagarbą viena kitai bei didina tarpusavio supratimą. Kiekvienos valstybės pareiga yra apsaugoti savo teritorijoje esančias kultūros vertybes nuo vagystės, slaptų neteisėtų kasinėjimų, nelegalaus išvežimo. Neteisėtas kultūros vertybių išvežimas yra viena iš pagrindinių kultūros paveldo skurdinimo priežasčių. Kiekviena valstybė turi prisiimti vis didesnius moralinius įsipareigojimus gerbti tiek savąjį, tiek ir kitų tautų kultūros paveldą.

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos rekomenduoja suinteresuotoms valstybėms atitinkamas tarptautines konvencijas. Tai ypač svarbu, kadangi kultūros paveldo apsauga gali būti veiksminga tik tada, kai tai yra organizuojama nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu valstybėms glaudžiai bendradarbiaujant.

Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimas Lietuvoje reglamentuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar konvencijose nustatytos kitos taisyklės negu tos, kurias numato kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimą reguliuojantys teisės aktai, taikomos LR tarptautinių sutarčių ar konvencijų taisyklės.

Lietuvos Respublika, prisijungdama prie tarptautinių sutarčių ir konvencijų, reglamentuojančių kultūros vertybių išvežimą, veiksmingiau gali įgyvendinti konstitucinę pareigą – Tautos tęstinumo ir savasties užtikrinimą, įdiegdama tobulesnę, šiuolaikiškesnę kilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sistemą, pagrįstą valstybių bendradarbiavimu šioje srityje ir stiprinti savo tarptautinį autoritetą. Tai ypač svarbu siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Kultūros vertybės samprata LR ir Tarptautinėje teisėje

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymas kilnojamąsias kultūros vertybes apibrėžia kaip prieš 50 metų ir anksčiau sukurtus pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamuosius visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginius kūrinius ir daiktus, turinčius didelę kultūrinę vertę. Kilnojamąja kultūros vertybe gali būti ir vėliau nei prieš 50 metų sukurtas didelės kultūrinės vertės kūrinys.

Kilnojamosios kultūros vertybe taip pat gali būti antikvariniai daiktai ar Lietuvos kultūros paminklas. Antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų išliekamoji kultūrinė vertė. Lietuvos kultūros paminklas – kilnojamoji kultūros vertybė, įstatymo nustatyta tvarka paskelbta Lietuvos kultūros paminklu;

Kilnojamąsias kultūros vertybes sudaro:

1) archeologiniai radiniai;

2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;

3) daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu;

4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;

5) meno vertybės: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; meninės fotografijos ir kiti originalūs kūriniai; liaudies dailės kūriniai; statinių dalys ir jų fragmentai;

6) muzikos instrumentai;

7) rankraštinės knygos, kodeksai, spaudiniai ir kiti leidiniai;

8) daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, ordinai ir medaliai;

9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys daiktai;

10) archyviniai dokumentai;

11) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai, turintys meninę, istorinę ar kitokią kultūrinę vertę, kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis.

Kilnojamosiomis kultūros vertybėmis gali būti ir
kilnojamųjų kultūros vertybių atskiros dalys. Visi šie objektai, turi išliekamąją kultūrinę vertę ir saugomi valstybės.

Tarptautinėje teisėje sąvoka “kultūros vertybės” apima tiek religines, tiek ir pasaulietines vertybes, kurios kiekvienos valstybės yra laikomos reikšmingomis archeologijai, priešistorijai, istorijai, literatūrai, menui bei mokslui. 1970m. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje nurodoma, kad kultūros vertybės priklauso šioms kategorijoms:

1) retos faunos, floros, mineralų ir anatomijos kolekcijos bei pavyzdžiai ir paleontologijos mokslui įdomūs objektai;

2) istorijos, mokslo ir technologijos istorijos, karybos ir visuomenės istorijos vertybės bei vertybės susijusios su tautos vadovų, mąstytojų, mokslininkų bei menininkų gyvenimu ar nacionalinės reikšmės įvykiais;

3) archeologinių kasinėjimų medžiaga ir archeologiniai radiniai;

4) išardytų (išskaidytų) meno, istorijos paminklų ir archeologinių vietų atskiri elementai;

5) antikvarinės daugiau kaip šimto metų senumo vertybės – monetos, įrašai ir graviruoti spaudai;

6) etnologijai reikšmingi objektai;

7) meninės vertybės:

7.1) paveikslai, tapybos darbai ir piešiniai, atlikti vien tik ranka, ant bet kokio pagrindo ir bet kokia medžiaga (išskyrus pramoninį dizainą ir pramoninius dirbinius, puoštus ranka);

7.2) originalūs monumentaliosios ir molbertinės skulptūros kūriniai iš bet kokios medžiagos;

7.3) originalios graviūros, atspaudai ir litografijos;

7.4) originalūs meniški ansambliai ir montažai iš bet kokios medžiagos;

8) reti rankraščiai ir inkunabulai, senos knygos, dokumentai ir ypatingos reikšmės leidiniai (istorijos, meno, mokslo, literatūros ir pan.), pavieniai arba jų rinkiniai;

9) pašto ženklai, žyminiai ir kiti panašūs ženklai;

10) archyvai, įskaitant garso įrašų, fotografijos ir kinematografijos archyvus;

11) daugiau kaip šimto metų senumo baldų dirbiniai ir seni muzikos instrumentai.

Šios Konvencijos 4 straipsnyje apibrėžiama, kas sudaro kiekvienos valstybės kultūros paveldą:

• kultūros vertybės, sukurtos tos valstybės vieno asmens ar bendra jos piliečių kūryba, ir kultūros vertybės, reikšmingos valstybei, sukurtos jos teritorijoje užsienio piliečių arba joje gyvenančių asmenų, neturinčių jokios pilietybės;

• valstybės teritorijoje rastos kultūros vertybės;

• kultūros vertybės, įgytos archeologinių, etnologinių ar gamtos tyrinėjimo ekspedicijų, vykusių gavus tos vertybės kilmės šalies atsakingos valdžios sutikimą, metu;

• savanoriškais mainais gautos kultūros vertybės;

• kultūros vertybės, gautos kaip dovanos arba teisėtai pirktos, gavus tos vertybės kilmės šalies atsakingos valdžios sutikimą.

1954m. UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1998m. kovo 17d. 1 str. kultūros vertybes apibrėžia kaip:

I. Kilnojamąsias ir nekilnojamąsias vertybes, kurios ypač svarbios kiekvienos tautos kultūros paveldui, tokias kaip:

• religiniai ir pasaulietiniai architektūros, dailės ir istorijos paminklai;

• archeologinės vietovės;

• istorinės arba meninės vertės pastatų ansambliai;

• meno kūriniai;

• meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai, knygos, kiti objektai;

• mokslinės arba svarbios knygų, archyvinių dokumentų arba jau išvardintų vertybių reprodukcijų kolekcijos;

II. Pastatai, iš esmės skirti tinkamai saugoti ir eksportuoti kilnojamąsias vertybes, tokias kaip muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos bei slėptuvės, skirtos kilnojamosioms kultūros vertybėms saugoti ginkluoto konflikto metu;

III. Kultūros vertybių sankaupos centrai, vadinamieji “paminklų sankaupos centrai”.

Remiantis šios Konvencijos vykdymo taisyklėmis yra sudarytas Tarptautinis specialiai saugomų kultūros vertybių registras, kuriame įrašytos vertybės skirstomos į tris dalis – “slėptuves”, “paminklų sankaupos centrus” ir “kitas nekilnojamąsias kultūros vertybes”. Į Registrą įtraukiamos vertybės pagal valstybės paraišką, kurioje nurodoma vertybės vieta ir jos aprašymas.

Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo tvarka

Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė. Kilnojamosioms kultūros vertybėms ir antikvariniams daiktams, kuriems išvežti pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą reikia leidimo (žr. Priedas Nr.1), leidimą išduoda Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Išvežimo leidimas – tai kultūros ministro ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus bendru įsakymu nustatytos formos dokumentas, kuriame nurodomi duomenys apie negrąžinamai eksportuojamą arba laikinai išvežamą kultūros vertybių siuntą. Išvežimo leidimo rinkinį sudaro 3 lapai.

Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kultūrinei vertei nustatyti ir jiems įkainoti kultūros ministras sudaro kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą. Sprendimas dėl leidimo išvežti turi būti priimtas per 15 parų nuo kreipimosi dienos. Kultūros ministras turi teisę pratęsti terminą iki 30 parų. Už leidimų išdavimą imama valstybės rinkliava, kurios dydį ir mokėjimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Be leidimo gali būti išvežami šiuolaikinio vaizduojamojo meno ir taikomosios dailės kūriniai (išskyrus dirbinius su gintaru), ne senesni kaip 50 metų, įsigyti dailės galerijose arba salonuose, jeigu dailės galerija ar salonas išduoda dokumentą su nurodytais dailės kūrinio kataloginiais duomenimis (autorius, pavadinimas, medžiaga, atlikimo technika, matmenys arba svoris, sukūrimo metai) bei pirkimo-pardavimo dokumentus.

Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo tvarką Tarptautinėje teisėje reglamentuoja Tarybos reglamentas dėl kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo Šis reglamentas buvo priimtas siekiant, kad išvežant kultūros vertybes prie Bendrijos išorinių sienų būtų taikoma vienoda kontrolė. Išvežant kilnojamąsias kultūros vertybes už Bendrijos muitų teritorijos ribų yra pateikiamas išvežimo leidimas. Kurį išduoda valstybės narės kompetetinga institucija. Toks leidimas galioja visoje Bendrijoje. Išvežimo leidimas kartu su išvežimo deklaracija pateikiami atliekant išvežimo formalumus muitinėje.

Tarybos reglamento priede pateikiamas kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas, kurioms turėtų būti taikoma ypatinga apsauga prekiaujant su trečiosiomis šalimis.

Komisijos reglamentas reglamentuoja kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo įgyvendinimą. Šiuo reglamentu numatyti išvežimo leidimai turi būti vienodi. Pateikiamos blankų parengimą, išdavimą ir naudojimą reglamentuojančios taisyklės, nustatytos leidimų formos. Nurodoma, kad leidimas turi būti sudarytas viena iš oficialių Bendrijos kalbų.

Negrąžinamas kultūros vertybių išvežimas

Negrąžinamai išvežti kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš Lietuvos gali juridiniai ir fiziniai asmenys. Norintys gauti leidimą iš Kultūros vertybių apsaugos departamento turi pateikti:

1. Prašymą, kuriame nurodomi kultūros vertybės ar antikvarinio daikto kataloginiai duomenys (autorius, pavadinimas, medžiaga, atlikimo technika, matmenys arba svoris, sukūrimo metai).

2. Išvežamas kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

3. Kiekvienos vertybės ar antikvarinio daikto 2 nuotraukas (9×13 arba 13×18 centimetrų formato).

4. Negrąžinamai išvežant prieš tai įvežtas kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, Kultūros vertybių apsaugos departamentui turi būti pateikta kultūros vertybės ar antikvarinio daikto įvežimą patvirtinanti muitinės deklaracija, o negrąžinamai išvežant religinius tekstus (toras) turi būti pateikta LR Vyriausybės patvirtintoje Religinių rankraštinių tekstų (torų), perrašinėtų išimtinai apeigų paskirčiai, perdavimo žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms tvarkoje nurodyto perdavimo-priėmimo akto kopija lietuvių kalba.

Jeigu kultūros vertybę ar antikvarinį daiktą leidžiama negrąžinamai išvežti, jos savininkui išduodamas nustatytos formos leidimas. Tokio leidimo formą, spausdinimo reikalavimus, pildymo, spausdinimo reikalavimus, pildymo, įforminimo ir kultūros vertybių išvežimo kontrolės tvarką nustato Kultūros ministerija kartu su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos. Leidimą pasirašo ir patvirtina atsakingas už leidimų išdavimą pareigūnas. Tas pats antspaudas ir parašas turi būti ant išvežamų kultūros vertybių, antikvarinių daiktų sąrašų ir nuotraukų. Nustatytais atvejais antspaudas dedamas ir ant kultūros vertybės ar antikvarinio daikto, arba tokia vertybė plombuojama. Leidimas galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos. Išvežama kultūros vertybė ar antikvarinis daiktas deklaruojamas muitinei raštu.

Už leidimų negrąžinamai išvežti iš LR kultūros vertybes išdavimą imama valstybės rinkliava, kurios dydį ir ėmimo tvarką nustato LR Vyriausybė.

Valstybės rinkliava neimama už leidimus negrąžinamai išvežti:

1) kultūros vertybes, ne senesnes kaip 50 metų;

2) kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš asmenų, išvykstančių nuolat gyventi į užsienį, jeigu leidime yra žyma „Nuolat gyventi“;

3) religinius tekstus (toras), LR Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą.

Jeigu ekspertų taryba nustato, kad norimas išvežti daiktas yra kilnojamoji kultūros vertybė, kurios nebuvimas Lietuvoje nuskurdintų kultūros paveldą, leidimas negrąžinamai išvežti šią vertybę neduodamas. Šiuo atveju kilnojamoji kultūros vertybė, savininkui sutikus, gali būti įrašoma į Registrą arba valstybės išperkama. Į Registrą įrašyta arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugoma kultūros vertybė, Valstybinei paminklosaugos komisijai sutikus, iš Lietuvos negrąžinamai gali būti išvežta tik pagal tarpvalstybinius susitarimus:

• Kilnojamųjų kultūros vertybių mainų atveju, kai kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija nustato, kad mainais gaunama kilnojamoji kultūros vertybė neabejotinai reikšmingesnė Lietuvos kultūrai negu atiduodama kilnojamoji kultūros vertybė;

• Kilnojamosios kultūros vertybės grąžinimo valstybei, iš kurios buvo neteisėtai išvežta atveju.

Į Registrą įrašyti arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugomi ypatingi rankraštiniai religiniai tekstai (toros), perrašinėti išimtinai apeigų paskirčiai ir tapatinami su apeiga, gali būti negrąžinamai išvežami iš Lietuvos apeigų tikslams tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus
atitinkamą nutarimą dėl šių religinių tekstų perdavimo užsienio žydų religinėms bendruomenėms ar bendrijoms. Leidimas negrąžinamai išvežti religinius tekstus išduodamas per 3 paras nuo kreipimosi dienos.

Laikinas kultūros vertybių išvežimas

Laikinai išvežti kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus į kultūros ir meno renginius arba perdirbti (restauruoti, konservuoti, remontuoti, ryškinti) gali juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie turi renginio organizatoriaus kvietimą arba sutartį dėl parodos, renginio arba kultūros vertybės ar antikvarinio daikto perdirbimo (restauravimo, konservavimo, remonto, ryškinimo) ir kurie nustatytąja tvarka įformindami laikinojo išvežimo (laikinojo išvežimo perdirbti) muitinės procedūrą pateikia Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimą.

Taip pat leidžiama laikinai išvežti kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus į Lietuvos Respublikos diplomatines ir konsulines įstaigas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikime nurodytam laikui.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2328 žodžiai iš 4613 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.