Kuršių nerijos gamta
5 (100%) 1 vote

Kuršių nerijos gamta

TURINYS

Turinys 1

Įvadas 2

Kuršių nerijos istorija 3

Kuršių nerijos gamta 5

Gamtiniai ištekliai. 5

Kuršių nerijos augalija bei gyvūnija. 6

Kuršių nerijos materialinis ir dvasinis paveldas. 8

Rekreacinė infrastruktūra. 10

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

ĮVADAS

Kuršių nerija – 98 km sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, susiformavusi daugiau kaip prieš 5000 metų. Joje dominuoja amžini konkurentai – smėlis, jūra, miškas. Bėgant amžiams ši kova buvo labai permaininga, smarkiai varginusi čia gyvenusius žmones, tačiau būtent pustomo smėlio ir augmenijos priešprieša ilgainiui suformavo unikaliu gamtos grožiu pasižyminčią neriją, kuri istoriniuose šaltiniuose vadinama Kuršių nerija (neria curoniensis). Susiformavęs pusiasalis pietuose jungiasi su kontinentu, o šiaurėje nuo jo atskirtas siauru Klaipėdos sąsiauriu. Kuršių nerijoje yra šešios gyvenvietes: Smiltinė, Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida. Juose gyvena apie 2800 vietos gyventojų.

Kuršių nerija yra plačiai išgarsėjusi ne tik visoje Europoje, bet ir už jos ribų. Jos gamta yra išskirtinė – apsuptas vandens mažas sausumos ruožas turi ir kopas, ir miškus, ir miestus, kurie pripažinti vieni iš geriausių kurortų. Kuršių nerijos kraštovaizdis unikalus – pustomo smėlio kopos, apaugusios įvairaus tipo augalija. Vyraujantys vakarų krypties vėjai aukštų kopų grandinę suformavo rytinėje nerijos dalyje, tuo tarpu palei jūrą driekiasi daug žemesnės smėlio kopos. Kuršių nerijos apsauga susirūpinta 1960 m. Kad būtų išsaugotas savito grožio jūros, vėjų ir žmogaus sukurtas kraštovaizdis, pasižymintis aukščiausiomis šiaurės Europoje smėlio kopomis, gyvūnija ir retieji augalai Lietuvos Ministrų taryba nutarė įsteigti Kuršių nerijos landšaftinį draustinį. O 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Įrašius ją į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą, ji tapo pavyzdžiu tikslingos žmogaus veiklos stabilizuojant ir saugant kraštovaizdį – šis darbas nėra baigtas iki šiol. Lietuvos žmonių tikslas – išsaugoti Nerijos gamtos ir kultūros vertybes.

DARBO OBJEKTAS: Kuršių nerija

DARBO TIKSLAS: : Pateikti informaciją apie Kuršių nerijos gamtos unikalumą.

DARBO UŽDAVINIAI:

o Aptarti Kuršių nerijos atsiradimo istoriją;

o Paanalizuoti Kuršių nerijos gyvąją ir negyvąją gamtą;

o Pateikti informacijos apie nerijos materialinį ir dvasinį paveldą;

KURŠIŲ NERIJOS ISTORIJA

Pirmieji žmonės į Kuršių neriją galėjo atklysti jau senajame akmens amžiuje (paleolite) VIII tūkstantmetyje pr. Kr. Tai buvo paskui šiaurinius elnius ir briedžius klajojantys nedideli medžiotojų būreliai. Pastovios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje įsikūrė tik viduriniojo akmens amžiaus (mezolito) pradžioje IV tūkstantmetyje pr. Kr.. III tūkstantmetyje pr. Kr. (vidurinio akmens amžiaus pabaigoje) nerijoje išplito Pamario kultūra. Ji sugėrė ateivių iš vidurio Europos virvelinės bei vietinės Narvos kultūrų elementus. Jų pagrindu vėliau formavosi vakarų baltai (prūsų, jotvingių, kuršių protėviai). Keitėsi ūkio formos, šeimos struktūra, pasaulėžiūra. Nerijos gyventojai ištobulino keramiką, gintaro apdirbimą, ėmė auginti ožkas ir naudoti arklius. Nerijoje pirmą kartą pradėta dirbti žemė, auginti miežiai, kviečiai. Nauju verslu tapo druskos gavyba garinant jūros vandenį. [9]

o 1253m. Kalavijuočių ordinas pastatė Klaipėdos (Memelio) pilį. Nerijos šiaurė tapo Klaipėdos (Memelio) komturijos dalimi. Klaipėdos ir šiaurinės nerijos istorija susipynė.

o 1328m. Klaipėdos (Memelio) komturija buvo perleista Prūsijos Ordinui. Tuo metu nustatyta Klaipėdos (Memelio) – Sambijos komturijų riba galutinai padalijo Kuršių nerijos pusiasalį į pietų bei šiaurės dalis. Beveik nepakitusi ši siena išliko iki dabar.

o 1525m. – 1701m. nerija buvo Prūsijos hercogystės, o 1701m. – 1871m. Prūsijos karalystės dalis.

o 1629 – 1635m. ji okupuota švedų, o 1757 – 1762m. – rusų. 1871 – 1918m. nerija valdoma Vokietijos imperijos. 1918m. – 1923m. Klaipėdos kraštas su šiaurine nerija tapo prancūzų protektoratu. [9]

1923 – 1939m. Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos. 1939 – 1945m. Klaipėdos kraštas vėl Vokietijos imperijos sudėtyje. 1945m. Klaipėdos kraštas ir šiaurinė nerija teko sovietų okupuotai Lietuvai. 1990m. jis tapo nedaloma Lietuvos respublikos dalimi.

XIV – XXa. vid. Kuršių nerijos gyventojų versluose dominavo žvejyba. Jos reikšmė ypač išaugo

XVII – XIXa., kai dirbamos žemės liko labai nedaug. Specifinės gyvenimo sąlygos suformavo

unikalią gyvenseną ir išskirtinį vietos žmonių charakterį.

XIXa. vid. nerijos gyventojai atrado naują verslą – poilsinį turizmą. Gintaro kasimo bendrovės W. Stantien & M. Becker veikla 1860 – 1890m. skatino kurorto vystymą Juodkrantėje. Nuo 1840m. čia vykstama poilsiauti. Po 1880m. dailininkai ir poilsiautojai atrado Nidą. XIX – XXa. sankirtoje susiformavo klaipėdiečių poilsinė zona Smiltynėje – Kopgalyje. XXa. 3-iame dešimtmetyje dailininkai bei nuošalumo ieškantys poilsiautojai susidomėjo Preila, Pervalka. Nerijos gyvenvietėse yra išlikę nemažai išraiškingų XIX – XXa.pr. kurortinių pastatų, vilų. Poilsiautojų priėmimui buvo
pritaikyta daug žvejų gyvenamųjų namų. Žvejyba ir poilsiautojų priėmimas iki šiol lieka pagrindiniais nerijos gyventojų užsiėmimais

KURŠIŲ NERIJOS GAMTA

GAMTINIAI IŠTEKLIAI.

Nuo Kuršių nerijos atsiradimo jau praslinko daugiau kaip penki tūkstančiai metų. Bangos ir vėjai priėmė iš motinos gamtos šį gležną kūdikį – sausumos rėžį tarp dviejų vandenų ir uoliai jį augino praeityje ji buvo tikra dykuma. Atsiradus paplūdimio kopų gūbryje pro jas vėjas ėmė ginti smėlį gilyn į neriją. Taip susidarė kopos. Visa nerija tarsi keliavo iš lėto stūmėsi rytų kryptimi. Taigi ilgainiui atsirado savitų, vien mūsų nerijai būdingų bruožų, išryškėjusių jos gamtovaizdyje ir poskyriuose kraštovaizdžiuose. Praėjus keliems šimtmečiams joje jau atsirado gyvybės daigų, iš pradžių žolių, o vėliau krūmokšnių ir medžių. Vėliau Kuršių nerija sužaliavo. [2]

Kuršių nerijos reljefas ir gamtovaizdis iš esmės mažai tepakitęs išliko iki XVI-XVII a. Naujas kraštovaizdžio raidos etapas prasidėjo, kai į gamtą aktyviai ėmė skverbtis žmogus, kirsdamas nerijos miškus. Iškirtus miškus, vėjai praardę ploną dirvožemio sluoksnį, ėmė pustyti senųjų kopų smėlį. Nauji smėlio kalnai ėmė slinkti, pasiglemždami žvejų kaimelius. Nuo XIX a. vid. prasidėjo planingas slenkančiųjų kopų tvirtinimas ir apželdinimas. Ši kova su pustomo smėlio stichija sukūrė naują Kuršių nerijos gamtovaizdį. [2]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1051 žodžiai iš 3477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.