Įvadas
Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekė 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.
Kaip ir kiekvienais metais, Europos Sąjunga (ES) užėmė svarbią vietą televizijos, radijo ir interneto informacinėse programose bei spaudoje. 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje susirinkusių valstybių ir vyriausybių vadovų pagaliau pasiektas susitarimas dėl 2007–2013 m. biudžeto, nustatytas apmąstymams skirtas laikotarpis Prancūzijos ir Nyderlandų referendumais atmetus Europos Konstituciją ir pradėtos derybos su Turkija dėl stojimo į ES buvo vieni plačiausiai visuomenės informavimo priemonėse aptarinėjamų Europos įvykių.
Šie įvykiai aiškiai parodė dinamišką ES prigimtį ir demokratinį pobūdį. Tiesą sakant, ES yra demokratinių valstybių sąjunga, kurioje sprendimus priima išrinkti arba paskirti atstovai Europos Parlamente arba Ministrų Taryboje.
Pasirinkau šitą temą, nes manau kad šiandien ji labai aktuali mūsų gyvenime. Kiekvienas išsilavinęs žmogus turi žinoti kuo verčiasi valstybė, kur eina valstybės pinigai. Šio mano darbo tikslas išanalizuoti pagrindinius Lietuvos ekonomikos pokyčius ir tendencijas.
Pagrindiniai šaltiniai rašant šį darbą yra periodinė literatūra, tokia kaip dienraštis “ Lietuvos rytas”, žurnalas “Lietuvos makroekonomikos apžvalga”. Pateikti diagramos ir lentelės, analizės 2005 metų, ir kai kurios 2006 metų.
Po Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, mūsų šalyje daug kas pasikeitė. Pasak Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko ,pristatant Vyriausybės 2005 metų veikos ataskaitą, Lietuva daug ko pasiekė tapusi ES nare :” Vyriausybė sugeba ne tik kurti strategijas ir, iškūlus reikalui jas atnaujinti, bet ir mato savo veiklos prioritetus ir nuosekliai juos įgyvendina. Svarbu yra ne tik matyti valstybės ateitį, bet gerai išdėstyti savo pajėgas, sukoncentruojant jas numatomo proveržio vietose” . Įsijungę į bendrąją europinę erdvę, įgavome daugybę privalumų, tačiau kartu perėmėme ir bendras problemas, kurie išdėstyti darbe.
ES ir Lietuvos santykiai
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos (EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB (ES pirmtakė – ES buvo įkurtos Maastricto Sutartimi 1992 metais) nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos Respublikos.
1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) (plačiau žinoma kaip Kopenhagos kriterijai): šalys, norinčios tapti ES narėmis, turėjo įvykdyti pagrindinius politinius ir ekonominius Sąjungos principus ir sugebėti perimti ES teisę („acquis communautaire“).
1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėl Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis (dar žinoma Asociacijos sutarties pavadinimu) buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje pateikiama išvada, kurioje rekomenduojama nedelsiant pradėti stojimo derybas su penkiomis asocijuotomis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybėmis: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija. Tuo tarpu likusios penkios šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva su Latvija, nebuvo įvertintos kaip pasirengusios narystei.
Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis (Lietuva, Latvija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija). Buvo atskirai derėtasi dėl 31 derybinio skyriaus, nuo žemės ūkio iki telekomunikacijų.
Stojimo derybos buvo oficialiai baigtos 2002 m. gruodžio 12-13 d. Kopenhagoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume, vykusiame 2003 m. gegužės 10-11 d. pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES balsavo 91,07 proc. balsavusių piliečių). 2004 gegužės 1 d. Lietuva tapo viena iš 25 visateisių ES valstybių narių kartu su devyniomis kitomis valstybėmis – Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Tolesni įvykiai
Nors Lietuva ir tapo visateise ES nare, ji nėra pasiekusi visiškos integracijos visose srityse: vis dar lieka keletas pereinamųjų laikotarpių, pvz., laisvo asmenų judėjimo apribojimai, apribojimai parduodant žemę užsieniečiams arba teisė išlaikyti žemesnius akcizus cigaretėms.
Tapusi ES nare, Lietuva automatiškai netapo nei euro zonos, nei Šengeno erdvės nare. Norėdama prisijungti prie šių erdvių, Lietuva privalo įvykdyti tam tikrus papildomus reikalavimus (vykdyti konvergencijos kriterijų dėl narystės euro zonoje, bei įrodyti sugebėjimą apginti išorines sienas dėl prisijungimo prie Šengeno sutarties).
Praėjusiais metais Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo vieni geriausių tarp naujųjų ES šalių narių. Džiugina tai, kad ekonomikos augimo tempai 2005 metais didėjo. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, 2005 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimas siekė 7,5 procento. Vykdyta griežta fiskalinė politika sąlygojo sėkmingą kovą su šešėline ekonomika – 2005 m. surinkta daugiau nei 1 mlrd. Lt viršplaninių pajamų.
Praėjusiais metais toliau buvo plėtojama socialinė apsauga, didinamos pensijos. 2005 m. gruodžio mėn. vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, palyginti su 2004m. pabaiga, padidėjo per 13 procentų. 2005 metais toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas, augo gyventojų pajamos. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,4 proc. 2004 metais iki 8,3 proc. 2005 metais ir buvo mažesnis negu vidutinis nedarbo lygis Europos Sąjungoje (8,7 proc.) . Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2005 metais sudarė beveik 1300 litų ir, palyginti su 2004 m., padidėjo 12 procentų. Neblogų rezultatų pasiekta plėtojant informacinę ir žinių visuomenę. Visoje Lietuvoje įsteigti 475 vieši interneto prieigos taškai labiausiai lankomose vietose. Be to, per metus interneto abonentų skaičius padidėjo 2,1 karto ir 2005 metais viršijo 1 mln.
Mūsų ekonomikos laimėjimus pripažįsta ir daugelis užsienio ekspertų. Pasaulio banko parengtoje investicinio klimato vertinimo apžvalgoje Lietuva įrašyta 6-oje vietoje tarp geriausių reformas vykdančių pasaulio šalių ir 17-oje vietoje pagal sudarytas sąlygas verslo plėtrai. Siekdama išlaikyti nuolatinę ūkio plėtrą ir per kuo trumpesnį laikotarpį priartėti prie Europos Sąjungos valstybių senbuvių gyvenimo lygio vidurkio. Vyriausybė ir ateityje turėtų ieškoti naujų verslo skatimo būdų, ypač susijusių su šiuolaikinių technologijų diegimų ir ekonomikos konkurencingumo didinimu.
Mokėjimų balansas
Praėjusiais metais visų naujųjų ES narių mokėjimų balansams suduotas stiprus smūgis. Kai kurių iš šių šalių einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis pablogėjo net kelis kartus, labiausiai dėl spartesnio importo augimo ir įmokų į ES biudžetą. Lietuva nebuvo išimtis: vien pirmąjį 2004m. pusmetį santykinis einamosios sąskaitos deficito rodiklis buvo beveik 3 proc. punktais didesnis nei analogišku 2003 m. laikotarpiu.(1 diagrama)