Lietuva prie europos slenkščio
5 (100%) 1 vote

Lietuva prie europos slenkščio

Galvosūkis dėl draudimo

Apsisprendimui laiko vis mažiau, nes būtent kovo pabaigoje daug kam nustoja galioti metiniai privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisai, o dar po mėnesio, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įsigalios Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo papildymai. Natūralu, kad kyla klausimas, ar draustis įprastu draudimu, ar nereikės po gegužės 1-osios perrašyti taip pasirašytų polisų, ar draustis pagal naujus, europinius, reikalavimus. Iki paskutinės kovo mėnesio savaitės vairuotojai šią dilemą turėjo spręsti pasikliaudami vien nekonkrečiais specialistų speliojimais ir savo nuojauta. Tačiau dabar šioks toks aiškumas jau yra – Lietuvos finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame sakoma, kad gyventojai, kurie važinėja tik Lietuvoje ir po gegužės 1 dienos neplanuoja vykti į užsienį savo automobiliu, iki gegužės 1d. dar gali apdrausti civilinę atsakomybę pagal šiuo metu galiojantį Transporto priemonių savinikų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.

Pasirinkimo teisę, kokiai sumai draustis pratęsiant privalomojo draudimo polisus, vairuotojams suteikia Seime priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas.

Drausdamiesi jau didesnėmis draudimo sumomis (500 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 100 000 eurų dėl žalos turtui), jie mokės tuo pačiu įstatymu reglamentuojamas draudimo įmokas. Pavyzdžiui, įstatyme nustatyta, kad bazinės draudimo įmokos didys lengviesiems automobiliams negali viršyti 220 litų, numatyta įvairių lengvatų.

“Taigi, iki gegužės 1 d. sumokėjus draudimo įmoką dabar galiojančiomis sąlygomis, atsitykus draudiminiam įvykiui, žala bus atlyginama pagal didesnes drudimo sumas. Šia įstatymų leidėjo suteikta galimybe verta pasinaudoti gyventojams, kurie važinės tik Lietuvoje”, – aiškina Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento direktorė Audrutė Dziskienė.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija, suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais. Visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės turės būti apdraustos draudimo sutartimis, atitinkančiomis naujuosius reikalavimus.

“Pagal šiuos reikalavimus sudarytas draudimo liudijimas galios visoje Europos Sąjungos teritorijoje, visos draudimo sutartys turės būti sudarytos ne mažesnėms kaip 500 000 eurų asmeniui ir 100 000 eurų turtui draudimo sumoms, bus paprasčiau tvarkyti nuostolius nukentėjusiems asmenims, kurie žalą patyrė ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje”, – sako A. Dziskienė.

Ji dar kartą pabrėžia, kad jei gyventojas sudarys draudimo sutartį tokiomis draudimo sumomis pagal dabar galiojančiame įstatyme nustatytus bazinės draudimo įmokos dydžius, ši sutartis galios ir po gegužės 1d., tačiau su ja nebus galima vykti į užsienį.

Sudariusieji draudimo sutartis pagal dabar galiojantį įstatyma, kuriame numatytos draudimo sumos 30 000 litų asmeniui ir 30 000litų turtui, po gegužės 1 dienos turės šias sutartis pakeisti, kad jos atitiktų naujuosius reikalavimus. Sumokėta draudimo įmoka už nepanaudotą laikotarpį bus įskaitoma į naujos draudimo sutarties kainą.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, draudimo įmokų nustatymo principai naujojoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijoje nereglamentuojami, t.y. draudimo įmokas nustatys pačios draudimo įmonės. A. Dziskienės nuomone, draudimo sumų didėjimas, be abejo, atsilieps draudimo įmokų dydžiui, tačiau jos neturėtų labai padidėti dėl didelės draudimo įmonių konkurencijos.

Įstojus į ES, Klaipėdoje gali gausėti užsieniečių

Jau kitą mėnesį tapę visateisiais Europos Sąjungos piliečiais galėsime laisvai važinėti į kitas „sąjungines“ valstybes. Ar į Lietuvą neplūstelės Azijos šalių žmonės, kol kas tik spėliojama. Valstybės saugumo bei migracijos tarnybos nelegalų antplūdžio nesibaimina ir tiki, jog Lietuvos siena saugoma budriai. Tačiau įvairių interesų turinčių emigrantų iš Rytų mūsų šalyje gausės. Klaipėdoje net buvo svarstoma, ar neteks ateityje įkurti specialios mokyklos atvykėlių vaikams.

Slėpė kabinoje

Apie Lietuvą, kaip migrantų tranzito į Vakarus šalį, pasauliui žinoma jau seniai. Daugybė migrantų čia buvo sulaikyta prie Lenkijos sienos, aptikta laivų triumuose, Lietuvos kaimuose, besislapstant daržinėse. Pamelavę, kad tai Vokietija ar Švedija, apsukrūs nusikaltėliai ne kartą palikdavo bėglius iš Rytų mūsų šalyje. Pastaruoju metu nelegalių migrantų sulaikoma vis mažiau, tačiau niekas negali atsakyti, ar taip yra dėl geresnės sienos apsaugos, ar nelegalų vedliai tapo gudresni. Pirmadienio vakarą Lenkijos pasieniečiai sulaikė vilkiko vairuotoją iš Lietuvos, kuris savo sunkvežimio kabinoje per sieną mėgino į Lenkiją įvežti tris nelegalius migrantus. Tikrindami vilkiko kabiną, pasieniečiai po gultu aptiko Ukrainos gyventojus. Jie turėjo suklastotus asmens dokumentus su perklijuotomis nuotraukomis. Buvo padirbti ir pasienio kontrolės antspaudai.
Terorizmas keisis

Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys mano, kad Lietuva masinio svetimšalių antplūdžio nesulauks. Esame pernelyg neturtinga valstybė, kad Rytų šalių žmonės svajotų čia gyventi. Tikriausiai, kaip ir anksčiau, liksime tik tranzito valstybė keliaujantiems į labiau išsivysčiusias šalis. Pasak A.Grublio, nelegalų turėtume išvengti sustiprinę savo valstybės sieną. Jau keletą metų nelegalų migracija iš Rytų per Lietuvą yra sustabdyta. Dar geresnei sienos kontrolei užtikrinti tikimasi nemažų investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Valstybės saugumo darbuotojų teigimu, svetimšalių judėjimas yra prognozuojamas ir stebimas reiškinys. Kaip sakė A.Grublys, siekdami užkirsti kelią terorizmui, tarnybos darbuotojai mokosi ir jau ne vienerius metus dirba. Spėjama, kad Lietuvoje terorizmas gali įgauti naujų formų. Čia teroristais gali tapti ir mūsų valstybės piliečiai, pasamdyti už rytiečių pinigus.

Įstatymai švelnėjo

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Arvydo Daugėlos teigimu, pastaraisiais metais nebeliko baudžiamųjų bylų dėl kaltinimo gabenus nelegalus. Vargu ar tai lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso priėmimas. Naujieji įstatymai numato gerokai švelnesnes bausmes už neteisėtą žmonių gabenimą. Anksčiau vien už nelegalų slėpimą buvo baudžiama nuo 5 iki 10 metų, o dabar ir už slėpimą bei gabenimą baudžiama iki 6 metų. Tokio nusikaltimo organizavimas anksčiau grėsdavo įkalinimu iki 15 metų, o naujasis įstatymas numato bausmę iki 10 metų.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1000 žodžiai iš 1869 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.