Lietuvių tautiniai drabužiai1
5 (100%) 1 vote

Lietuvių tautiniai drabužiai1

TURINYS:

1. Tautiniai drabužiai praeityje ir dabar

2. Aukštaičių drabužiai

3. Dzūkų drabužiai

4. Suvalkiečių drabužiai

5. Žemaičių drabužiai

6. Lietuvininkų drabužiai

7. Tautinių drabužių reikšmė lietuviams

TAUTINIAI DRABUŽIAI PRAEITYJE IR DABAR

Lietuvių liaudies meną, tautos tradicijas, papročius amžiais puoselėjo ir saugojo daugiausiai sodžiaus moterys. Tyliose lopšinėse, pasakose, nuotakų verkavimuose, sutartinėse, vingriuose audinių raštuose jos atgaivino ir įkūnijo paprastų kaimo žmonių grožio supratimą, begalinį gėrio siekimą, kūrybinės minties lakumą. Daugelį liaudies sukurtų vertybių sunaikino juodi negandų metai ir negailestinga laiko tėkmė, tačiau didelė jų dalis, tapusi neatskiriama lietuviškos pasaulėjautos išraiška ir nepraradusi savo autentiškumo, išliko žmonių buityje.

Kita jų dalis buvo kruopščiai surinkta, aprašyta ir sukaupta Lietuvos muziejuose, kurių fondai nenutrūkstama gija vis pasipildo etnografų ekspedicijų renkamais eksponatais: gausūs muziejuose yra audinių rinkiniai, bylojantys apie subtilų liaudies audėjų skonį, aukštą jų vidinę kultūrą, išmonę ir darbštumą. Jų tarpe reikšmingą vietą užima lietuvių tautiniai drabužiai – žavūs savo turtinga ir sodria spalvų darna, įvairiausių komponentų deriniais, tobulu audinių raštų bangavimu, išsiliejančiu į geometrines ir stilizuotos augalijos figūras. Teigiama, jog tolimoje praeityje jos turėjo savo prasme., netgi magišką galią. Tačiau, perduodant patirtį kartų kartoms, tikroji audinių margavimo paskirtis bei raštų reikšmė pasimiršo, savaime peraugo į nacionalinio tautos rūbo dabinimo tradicijas. Tautiniai drabužiai – šventinė apranga, kuria buvo dabinamasi iki XIX a. antrosios pusės bei XX a.pradžios. Visose Lietuvos etninėse zonose (Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje bei Mažojoje Lietuvoje) jų komplektai buvo formuojami iš pagrindinių aprangos elementų: galvos papuošalų – dangos, marškinių, liemenės, sijono, prijuostės, rišamos juostos, apavo. Taip pat skaros, sermėgos ir kailinių, kuriais buvo dengiamasi šaltesniu metų laiku. Kiekvienoje minėtoje etnografinėje srityje šie

elementai skyrėsi audeklų audimo būdais, raštais bei jų komponavimais, vyraujančių spalvų deriniais, pasiuvimais. Šiandieniniame atgimstančios Lietuvos gyvenime tautiniai drabužiai įgijo simboline, nacionalinės dvasios prasmę. Jais puošiasi visi dainų ir šokių ansamblių nariai, plačia banga išaugusio folklorinio meno propaguotojai, masinių dainų švenčių dalyviai, iškilmingų Lietuvos renginių lankytojai. Jais su pasididžiavimu dabar dabinasi visi, kurių širdyje – begalinė meilė savo gimtinei.

AUKŠTAIČIŲ DRABUŽIAI

Jų skiriamasis bruožas – vyraujanti balta spalva:

balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai.

GALVOS PAPUOŠALAI, NUOMETAI

Gražiausiu jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus kaspinus. Ant galvos jos užsidėdavo rūtų ar kitų gėlių vainikus, nešiodavo sidabro, aukso spalvos galionus bei kaspinų karūnas. Nuotakos ir jų pamergės užsidėdavo kalpokus, kuriuos dabindavo gėlėmis, o prie visų tų puošmenų dar prisegdavo pluoštus liemenį siekiančių įvairiaspalvių kaspinų.

Per vestuvių apeigas jaunajai nuo galvos nuimdavo rūtų vainiką ir jį pakeisdavo nuometu – simboliniu ištekėjusios moters galvos apdangalu, kurį senu papročiu privalu būdavo ryšėti visą savo gyvenimą.

Nuometus ausdavo 3-4 m. ilgio iŠ ploniausių ir gražiausių lino gijų. Aukštaitės ryšėdavo ir mažesnius, lengvesnius nuometėlius (galvaraiščius) arba baltas kiauraraščiu siuvinėtas skareles.

MARŠKINIAI

Ši aprangos dalis visose etninėse srityse būdavo siuvama tik iš balto lininio audeklo – ilgomis rankovėmis, stačia ar atlenkiama apykakle, tunikinės formos kirpimo. Įvairiai puošiamos būdavo labiausiai matomos marškinių dalys -apykaklė, rankovių galai, krūtinės pakraščiai. Aukštaitės į šias vietas įausdavo raudonų, rečiau mėlynų medvilnės gijų. O marškinius prie kaklo susegdavo sidabrine sage ar surišdavo siaura juostele.

LIEMENĖS

Tai puošniausia tautinių rūbų dalis. Visoje Lietuvoje ji būdavo siuvama iš austų marginių, šilko, brokato, aksomo Aukštaitėms būdingos trumpos, priekyje prailgintais skverneliais arba žemiau liemens durtos, klostytos iemenės, puoštos blizgančiais karoliukais arba apsiūtais galionais, susegamos metalinėmis kabėmis ar suvarstomos juostelėmis, metalo grandinėlėmis.

SIJONAI

Aukštaitės jiems audimus ausdavo languotus ar dryžuotus, kuriuose vyraudavo raudona, žalia, violetinė, balta, geltona spalvos. Sijonų ir liemenių deriniai dažniausiai būdavo komponuojami kontrasto principu.Ypač mėgiami buvo balti, pažemiuose raudonos ar burokinės spalvos rinktiniais raštais puoSti sijonai. Po jais moterys segėdavo dar po 2-baltus ar languotus apatinius sijonus.

PRIJUOSTĖS

Be šios rūbo dalies lietuvės niekur negalėdavo viešai pasirodyti. Tai būdavo moters doros ir kuklumo simbolis. Aukštaičių prijuostės – plačios, rauktos, pažemiuose puoštos įaustom medvilninėm gijom, prisiūtais pinikais, spalvotais austais kuteliais. Daugiausiai jos būdavo audžiamos iš
balto lino.

JUOSTOS

Tai dekoratyviniai audiniai, skirti vyrų bei moterų drabužiams sujuosti, sijonų, prijuosčių juosmenims, autų, lauknešėlių ir krepšelių parišimui. Juostas ausdavo dovanoms ir įvairiems sveikinimų ceremonialams, reiškiantiems ypatingą pagarbos ženklą. Aukštaitijoje būdavo naudojamos siauros „rinktinės“, „austinės“ juostos, tačiau daugiausiai – „pintinės“. Jų raštai labai paprasti, su ritmiškai pasikartojančiais „eglučių“ bei „rombų“ motyvais. Visas grožis jose – spalvų žaismė, derinant raudonus, žalius, juodus, rudus, violetinius bei geltonus siūlus. Aukštaitės, kaip ir visos Lietuvos moterys, šaltesniu metųlaiku gobėsi vilnonėmis languotomis skaromis, vilkėdavo pilko arba rudo milo sermėgomis, puoštomis juodu aksomu, dirbtinu kailiu.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 916 žodžiai iš 2750 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.