Lietuvos architektūra xx a
5 (100%) 1 vote

Lietuvos architektūra xx a

Lietuvos statybos būklė buvo primityvi iki pat rusų valdymo pabaigos. Po I pasaul. karo laisva Lietuva dėjo daug pastangų, kad sutvarkytų krašto statybą. Pradžioje nebuvo nei lėšų, nei statybininkų, nei kitų priemonių, reikalingų statyboms. Pamažu šios sąlygos atsirado, ir iš XX a. mes turime didingų ir gražių statinių.

Šio laikotarpio Lietuvos architektūrai tiktų ieškojimų periodo pavadinimas. XX a. Lietuvos, kaip ir kitų šalių, architektūra susiskaidė į daugelį įvairių krypčių ir daugiau niekada nesusiliejo į vientisą stilių. Daugumos architektų darbuose reiškėsi paprastumas, saikingumas ir rimtumas. Buvo vengiama prabangos ar labai pigių ir laikinų dalykų. Tai kaip tik atitiko ekonomines ir technines galimybes, be to ir žmonių paprastą ir kuklų skonį. Paprastumas ir racionalumas taip pat vyravo ir to meto Vakarų architektūroje: šis stilius vadinosi funkcionalizmas ir susiformavo V.Europoje XX a. pr. Lietuvoje jis buvo ryškiausias 3-4 dešimtmečiais.

Gyvenamieji namai pasižymėjo primityviu planavimu ir įrengimu. Dauguma jų turėjo tik gyvenamąją erdvę, apsaugotą nuo išorinių veiksnių, tačiau ir tokių buvo jaučiama didelė stoka. Tai ir tapo priežastimi, paskatinusia anksčiausia pradėti gyvenamųjų namų statybą. Čia pasireiškė daug Lietuvos architektų: pradžioje gyvenamieji namai buvo statomi kuo pigesni ir negalėjo būti aukštos kokybės, bet ilgainiui buvo pasiekta gražių rezultatų tiek statyboje, tiek įrengime. Namai statomi ne po daug, o dažniausia buvo privatūs, individualiai projektuoti – tai buvo palanki aplinkybė pasireikšti įvairumui. Tokia pažanga skatino miestiečių norą gyventi gražiuose, tvarkinguose ir higieniškuose butuose. Keletas didelių gyvenamųjų namų su nuomuojamais butais, pastatytų Kaune, buvo iš nedegių medžiagų ir labai modernūs. Statyti namus iš nedegių medžiagų pasidarė aktualu, kai miškų atsargos ėmė sparčiai mažėti.

Įvairiose vietose buvo pastatyta ir naujų bažnyčių. 1930 m. pagal V.Dubeneckio projektą pastatyta bažnyčia Betygaloje, taip pat jis projektavo Karmėlavos medinę bažnytėlę, kurioje naudojami senųjų lietuvos bažnyčių ir varpinių fragmentai: priešakiniame fasade dominavo du aukšti bokštai, kurie kiek nustelbė pačią bažnytėlę ir nelabai buvo sujungti su jos architektūra. Fasade panaudotos klasicistinės ir barokinės kilmės formos, kaip tai buvo įprasta tokiose bažnytėlėse. Galbūt todėl ši bažnytėlė laikoma sava, lietuviška.

1927 m. pagal V.Žemkalnio projektą pastatyta mūrinė Kybartų bažnyčia dvelkia romantinės architektūros dvasia, autorius suteikė jai lieknumo, lengvumo, ko nėra romantinio laikotarpio architektūros pastatuose. Tą lengvumą V.Žemkalnis išgavo lieknu ir aukštu bokštu, viduriniosios navos iškėlimu aukščiau už šonines, siauromis angomis sienose ir bokšte. Bažnyčios bokštas neįjungtas į korpusą – tik prie jo priglaustas.

Taip pat pagal V.Žemkalnio projektą 1936 m. pastatyta žymiai mažesnė mūrinė Mažeikių bažnyčia. Ji turėjo daug žemesnį su bažnyčia su jungtą bokštą, bet taip pat atrodė grakšti ir liekna: čia priešakinėje bokšto sienoje virš durų iki pat viršaus palikta siaura anga, kuri pabrėžė bokšto vertikalią ašį. Aukštumo įspūdis išgautas šonines navas perdengiant plokščiais stogais.

Panevėžio katedra pradėta statyti dar prieš I pasaul. karą turėjo 10 m. aukščio sienas (tada ji dar vadinosi šv. Stanislovo bažnyčia). Per karą jos statyba buvo sustojusi, bet 1930 m. užbaigta pagal J.Steikūno projektą. Autorius suprojektavo barokiškus fasadus ir bokštą, kurie giminingi su Vilniaus bažnyčių baroku.

Didelės paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Kaune projektui padaryti konkursą laimėjo architektas K.Reisonas. Bažnyčios rūsyje buvo numatytas panteonas, kuriame turėjo būti laidojami žymiausieji Lietuvos žmonės, o bokšto viršuje – šv. Kazimiero koplytėlė. Bandyta sukurti kilimo į viršų įspūdį. Vidaus erdvė – ilga, siaura ir aukšta; aukštos angos ir liekni piliastrai sienose tik pabrėžė tą kilimą į viršų. Savo aukščiu jie simbolizavo tautos prisikėlimą.

1934 m. pagal N.Mačiulskio projektą pastatyta nedidelė, nesiveržianti į aukštį Petrašiūnų bažnyčia. Ji apipavidalinta tuo metu buvusiomis aktualiomis formomis, turėjusiomis bendrą horizontalumo tendenciją. Bažnyčios fasaduose matyti naujos formos pajautimas.

Neaukšta ir Šančių bažnyčia, suprojektuota A.Šalkauskio. Jis numatė du bokštus, kurie nebuvo nei labai platūs, nei labai aukšti ir taip išlaikė bendro pavidalo vienalytiškumą. Vidaus erdvė taip pat kompaktiška.

S.Kudoko projektuota Pliviškių bažnyčia pradėta statyti 1942 m., bet dėl karo sąlygų nebaigta. Šią bažnyčią bandyta padaryti labai modernia.

Naujų teatrų nebuvo statyta, išskyrus Šaulių namus ir kelis kino teatrus, kurių keletas buvo tikrai gerai pavykę (pvz.: “Romuva” ir “Daina” Kaune).

Pirmąjį Valstybės Teatro Kaune projektą paruošė V.Dubeneckis ir M.Songaila. Priešakiniame fasade buvo panaudoti vilnietiško baroko elementai, tačiau ir po pirmojo perstatymo Valstybės Teatras netapo vertingu architektūros kūriniu – labai vykęs buvo tik teatro interjeras.

V.Dubeneckio paruoštame puikiame M.K.Čiurlionio galerijos projekte buvo sukomponuotas sienas
užbaigiantis karnizas, vainikuojantis paaukštintą viduriniąją pastato dalį. Deja ši idėja neįgyvendinta ir didelės galerijos vietoje “išdygo” paprastas, kuklus pastatėlis.

V.Dubeneckio kūryba vis tobulėjo – Vytauto Didžiojo Muziejus buvo labai modernus ir tai reiškė, kad pagaliau nugalėta eklektika. Šį projektą architektas kūrė kartu su K.Reisonu ir K.Kriščiukaičiu.

Nepriklausomai Lietuvai, kuri sparčiai kėlė savo krašto švietimą, buvo reikalinga daug naujų pastatų mokslo įstaigoms, mokykloms. Deja lėšų ribotumas neleido mokyklų architektūroje reikštis prabangai.

Kauno priemiestyje Aleksote 1931 m. pagal M.Songailos projektą pastatyti Fizikos ir Chemijos instituto rūmai, kurie labiau būtų tikę stovėti tarp namų, negu atvirame lauke. Tai buvo didžiulis pastatas, kurio langų frontonai vos išsiteko ilguose fasaduose, tačiau langų skaičiaus nebuvo galima sumažinti, nes viduje turėjo būti daug šviesos. Šie “rūmai” buvo sugriauti II pasaul. karo metu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1019 žodžiai iš 3190 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.