1.
________________________________________ESMINĖS PROBLEMOS, TIES KURIOMIS SUKONCENTRUOTAS SCENARIJAUS SIUŽETAS
1. Rinkų, gamybos, ekonomikos bei valdymo globalizacija ir valstybės valdymo galių mažėjimas.
2. Etninė ir socialinė visuomenės fragmentacija, įvairius interesus atstovaujančių organizacijų gausėjimas bei jų įtakos valstybės valdymui didėjimas.
3. Valstybinio sektoriaus finansinių ir valdymo problemų aštrėjimas. SVARBIAUSIOS VAROMOSIOS JĖGOS BEI FAKTORIAI, KURIE LEMS LIETUVOS VISUOMENĖS ARBA VALSTYBĖS RAIDĄ
Svarbiausios varomosios jėgos ir faktoriai galintys lemti ateities pokyčius:
.
Socialiniai, demografiniai:
Gyventojų skaičiaus kitimas ir visuomenės “senėjimas” (neigiamas natūralus gyventojų prieaugis; emigracijos šuolis vidutinės trukmės perspektyvoje, gyvenimo trukmės augimo ir “baby boom” (gimstamumo ciklų) sąlygotas visuomenės senėjimas);
Kartų konfliktai; urbanizacija;
Auganti visuomenės fragmentacija (interesų, etninės, ekonominės-socialinės grupės; kitataučių imigracija, kultūrų maišymasis) ir individualizacija (poreikių, paslaugų, kita);
Materialinių ir dvasinių vertybių skalės ir orientacijos pokyčiai.
Technologiniai:
Informacinių technologijų vystymasis; biotechnologiniai išradimai; robotizacija, miniatiūrizacija; kiti nenumatomi išradimai.
Ekonominiai, politiniai:
Privatizavimas; asmeninės atsakomybės ir pasirinkimo laisvės augimas;
Ekonominės ir socialinės veiklos sričių kapitalizavimas (pavyzdžiui sveikatos ar socialiniame sektoriuje, pritraukiant pinigus iš bankų, draudimo bendrovių, farmacinių ir kitų įmonių ar įstaigų);
Globalizacija (rinkų, valiutų sistemų, valdymo, kultūros, pilietybės, žiniasklaidos ir kitų informacinių sistemų. Valstybių, kaip institucijų su aiškiomis sienomis ir geografiškai apibrėžtu kapitalu, įvaizdžio mažėjimas.). Ekonomikos augimas;
Galimas ekonomikos nuosmukis dėl karo, terorizmo, netikėtų klimato pokyčių ir epidemijų globalizacijos grėsmės;
Žmogiškųjų išteklių (įgūdžių) – intelektualaus kapitalo tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje svarbos augimas; nevalstybinių institucijų, organizacijų – socialinio kapitalo – reikšmės augimas. Valstybės galių decentralizacija (dekoncentravimas, delegavimas);
Biurokratinių-industrinių valdymo modelių tiek valstybiniame tiek privačiame sektoriuje, nykimas (viduriniosios grandies vadybininkų funkcijų nykimas pereinant prie sutartimis paremtų lanksčių, į vartotojų poreikius orientuotų struktūrų, tradicinių valstybinio sektoriaus sričių – sveikatos apsauga, globa, švietimas – privatizavimas). SVARBIAUSIOS VAROMOSIOS JĖGOS IR FAKTORIAI
1. Globalizacija (rinkų, valiutų sistemų, valdymo, kultūros, pilietybės, žiniasklaidos ir kitų informacinių sistemų ir pan. Valstybių, kaip institucijų su aiškiomis sienomis ir geografiškai apibrėžtu kapitalu įvaizdžio mažėjimas. Ekonomikos augimas.
2. Žmogiškųjų išteklių (įgūdžių) tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje svarbos augimas. Valstybės galių decentralizacija (dekoncentravimas, delegavimas).
3. Galimas ekonomikos nuosmukis dėl karo, terorizmo, netikėtų klimato pokyčių ir epidemijų globalizacijos grėsmės.
4. Technologijų vystymasis. LIETUVOS ATEITĮ 10-20 TOLESNIŲ METŲ LEMS DU PAGRINDINIAI NEAPIBRĖŽTUMAI:
1. Ekonomikos būvis – ekonomikos augimas ar smukimas?
2. Valstybinio valdymo galios būvis – valstybės galios stiprės ar silps? SIŪLOMI 4 SKIRTINGI SCENARIJAI, sukurti remiantis mintimi, kad vyraus aukščiau nurodyti du pagrindiniai neapibrėžtumai ir varomosios jėgos bei veiksniai:
1. Laipsniškos evoliucijos pasaulis;
2. Diktatūros pasaulis;
3. Chaoso pasaulis;
4. Transformacijų pasaulis.
„Lietuvos ateities scenarijus.
.2010-2020 metai“ Visas scenarijus (pdf): zip, 163 KB
Santrauka
Scenarijų engė: Demokratinės politikos instituto darbo grupė;
Grupės vadovas: Andrius Kubilius – LR Seimo narys, ekspremjeras;
Kiti grupės nariai: Doc. dr. Kestutis Masiulis – Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas, Prof. Vygantas Paulikas – Vilniaus teisės universiteto, Valstybinio valdymo fakulteto Politologijos katedros vedėjas, Arvydas Sekmokas – bendrovės “Baltic Navision Software” direktorius, buvęs Ekonomikos viceministras, Dalius Stancikas – žurnalistas, Kęstutis Škiudas – LR Seimo nario A.Kubiliaus padėjėjas, Vytautas Umbrasas – LR Krašto apsaugos ministro patarėjas, Rimantas Žylius – LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos patarėjas________________________________________
Pagrindiniai šalies raidą lemiantys veiksniai gali būti suskirstyti į išorinius ir vidinius:
Išoriniai veiksniai, kuriems Lietuva neturi įtakos arba ta įtaka labai menka, yra tokie:
Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos raida;
JAV ir NATO raida;
Europos Sąjungos raida;
Baltijos kaimynų raida;
Globalizacijos, naujų technologijų įtaka. Vidiniai veiksniai, priklausantys nuo veiksmų, kuriems Lietuvos piliečiai gali daryti esminę įtaką, yra tokie:
Valstybės valdymas, tolimesnė Lietuvos politinė raida;
Ūkio plėtra;
Visuomenės būklė, visuomenės vertybės;
Demografija
ir migracija;
Mokslo, švietimo, žinių ekonomikos raida;
Kaimo plėtra.
Visi minėti veiksniai tarpusavyje gana tampriai susiję, tačiau tarp jų yra du labai stiprūs veiksniai, kurių įtaką sunkiausia numatyti. Būtent jie gali labai paveikti kitus lengviau prognozuojamus veiksnius ir tolesnę Lietuvos raidą. Tai tolesnė Rusijos raida (išorinis veiksnys) ir Lietuvos Vyriausybės administraciniai gebėjimai (vidinis veiksnys). Todėl būtent šiems veiksniams skiriame didžiausią dėmesį. Šių išskirtųjų bei kitų paminėtų veiksnių samplaika ir lems Lietuvos ateitį per artimiausius 10-20 metų.Projekto išvados:
1. Lietuvos raidai per artimiausius 10-20 metų didžiausią įtaką darys išoriniai veiksniai: Europos Sąjungos, NATO plėtra ir raida bei Lietuvos narystė šiose organizacijose, Rusijos raida, Baltijos regiono vystymasis ir bendri globalizacijos procesai. Šie veiksniai lems ir Lietuvos vidaus veiksnių, tokių kaip politinės padėties raida, valstybės institucinės sanklodos stiprėjimas, žinių visuomenės plėtra ir permainos ūkyje, raidą. Išskirtinės svarbos veiksniais reikia pripažinti Rusijos raidą, kuri gali pasukti tiek autoritarinės, tiek ir atviros valstybės kryptimi, bei Lietuvos sugebėjimą susitvarkyti valstybės valdymą, kad jo efektyvumas atitiktų globalizacijos iššūkius.