Lietuvos bankininkyste
5 (100%) 1 vote

Lietuvos bankininkyste

Turinys

ĮVADAS 3

ŠIO SAVARANKIŠKO DARBO PAGRINDINIAI TIKSLAI 3

LIETUVOS BANKININKYSTĖ 4

BANKO SĄVOKA 5

BANKO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 6

PAGAL VEIKLOS POBŪDĮ BANKAI SKIRSTOMI Į: 7

LIETUVOS CENTRINIS BANKAS (LIETUVOS BANKAS) 8

CENTRINIS BANKAS IR JO VIETA BANKŲ SEKTORIUJE 9

TRUPUTIS ISTORIJOS 9

CENTRINIO BANKO VAIDMUO EKONOMIKOJE 11

PINIGŲ PASIŪLOS KONTROLĖ 11

PINIGŲ IR KAPITALO RINKŲ STABILIZAVIMAS 12

PASKUTINIS IŠTEKLIŲ ŠALTINIS 13

MOKĖJIMŲ MECHANIZMO PALAIKYMAS IR TOBULINIMAS 13

LIETUVOS BANKO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 14

FUNKCIJOS. LIETUVOS BANKAS, ĮGYVENDINDAMAS PAGRINDINĮ TIKSLĄ ATLIEKA ŠIAS FUNKCIJAS: 14

KOMERCINIAI BANKAI 15

LICENCINĖS BANKŲ FUNKCIJOS: 15

LIETUVOJE VEIKIA ŠIE BANKAI: 16

LIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ ISTORINĖ RAIDA: 16

LIETUVOS BANKŲ RINKOS PASIDALIJIMAS PAGAL KLIENTŲ SKAIČIŲ (2007M. II KETV.) 17

APIE LIETUVOS BANKUS 18

BAYERISCHE HYPO-UND VEREINSBANK AG VILNIAUS SKYRIUS(UNICREDIT BANK LIETUVA) 18

AB BANKAS „HANSABANKAS“ 18

AB BANKAS „SNORAS“ 19

AB DNB NORD BANKAS 20

UAB MEDICINOS BANKAS 21

NORDEA BANK FINLAND PLC LIETUVOS SKYRIUS 22

AB PAREX BANKAS 23

AB SAMPO BANKAS 23

AB SEB VILNIAUS BANKAS 23

AB ŠIAULIŲ BANKAS 24

AB ŪKIO BANKAS 26

BAIGIAMOSIOS IŠVADOS IR PASTEBĖJIMAI 27

LITERATŪRA 29

Įvadas

ŠIO SAVARANKIŠKO DARBO PAGRINDINIAI TIKSLAI Stengsimės trumpai apžvelgti bankų istorinę raidą, jų reikšmę, atsiradimo priežastis, kurimasi Lietuvoje. Taip pat susipažinsime su bankų funkcijomis, jų teikiamomis paslaugomis, įtaka ekonomikai. Panagrinėsim Lietuvos Centrinio banko vaidmenį šiuolaikinėje bankų rinkoje, ekonomines funkcijas. Apžvelgsime ir Lietuvos bankus, paanalizuosim jų esamą veiklą, įtaką Lietuvos visuomeniniam gyvenimui, funkcijas ir teikiamas paslaugas. Remsimės istoriniais šaltiniais, bankų pateikiamais oficialiais duomenimis, moksline literatra, įvairiais laisvai publikuojamais straipsniais ir kitais prieinamais žinių šaltiniais.

Lietuvos Bankininkystė

Šiandien nerasime nei vienos žmogaus veiklos srities, kur būtų galima apsieiti be pinigų. Pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, cirkuliacijos ir mokėjimo priemonių funkciją. Pinigai gali būti viskas, kas visuotinai imama mainais į prekes ir paslaugas. Valstybės apyvartoje naudoja kelias pinigų rūšis:

1. Grynuosius pinigus (valiuta). Valstybės išleisti banknotai ir monetos.

2. Čekius.

3. Komercinius vertybinius popierius.

4. Indėlius iki pareikalavimo.

5. Terminuotus indėlius bei taupomuosius indėlius.

Kas dieną naudojami ir geriasiai mums pažystami grynieji pinigai (litai ir centai) yra legali teisėta mokėjimo priemonė Lietuvoje. Tai reiškia, kad pagal įstatymus jie turi būti priimami, kai mokame už prekes ir paslaugas bei grąžiname skolas.

Verslo srityje daugiausiai mokėjimų yra atliekama banko pinigais, kurie susideda iš banknotų, monetų bei banko depozitų. Depozitas – materialinė vertybė, atiduota valstybinei ar kitai kredito įstaigai saugoti, arba indėliai banke ar taupomojoje kasoje palūkanoms gauti, kurie tam tikromis nustatytomis sąlygomis, grąžinami juos davusiam asmeniui arba jo nurodymu perduodami kitam asmeniui.

Didesnę gyvenimo dalį mes uždirbame ir leidžiame pinigus, tačiau išlaidos retai sutampa su pajamomis. Kartais pajamos viršija išlaidas, o kartais atvirkščiai. Kai uždirbate (ar gaunate kitu būdu – išlošiate, paveldyte) daugiau nei einamosios būtinosios išlaidos, susidaro pinigų suma, kurią galima investuoti.

Kadangi pinigai gali būti panaudoti prekių bei paslaugų pirkimui bet kada, kai tik atsiranda poreikis, todėl pinigai yra patogus turto laikymo būdas.

Šeimos santaupos – tai šeimos pajamų dalis kuri lieka sumokėjus visus mokesčius ir atskaičius už prekes ir paslaugas. Santaupas galima laikyti namuose (“kojinėje”), tada po tam tikro laiko gali juos paveikti infliacija. Infliacijos metu jų perkamoji galia gali sumažėti, tai taip laikant rizikuojama. Galimos ir gaisro rizikos bei vagystės ir t.t. Tačiau galima santaupas padėti į banką, taip sumažinti riziką bei po tam tikro laiko jų suma padidės. Ekonomistai sako, kad pagrindinė santaupų atsiradimo priežastis – dabartinio vartojimo atsisakymas mainais už didesnį vartojimą ateityje. Mainų santykis tarp ateities ir dabartinio vartojimo vadinamas palūkanų norma, rodančią jūsų būsimąjį pelną.

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitejai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie užpriimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam
tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje!) ir saugi (vagysčių požiuriu) atsiskaitymo priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama šiuolaikinė bankų sistema.

Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.

Banko sąvoka

Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją ir akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžinamų lėšų paėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita įstatymams neprieštaraujančia veikla, numatyta bankų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose.

Kad įvykdytų savo užduotis, bankas turi atlikti nemažai operacijų, kurios vadinamos bankinėmis operacijomis. Šios operacijos – ne tik banko egzistavimo šaltinis, jos sudaro prielaidas žemės ūkio bei kitų ūkio šakų egzistavimui. Bankai sau kelia dvi pagrindines užduotis:

1) pritraukti fizinių asmenų pinigines santaupas bei išbarstyti kapitalą po visą šalį; 2) perduoti kapitalą fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie efektyviai jį panaudotų.

Bankų veikla yra labai plati. Paskutiniu metu, augant bankų sistemai bei plečiantis jų filialams, siūlomų paslaugų kiekis vis didėja: yra įvesta kreditinių kortelių sistema, firmoms suteikiamos buhalterinės paslaugos, faktorinės operacijos, finansinės nuomos, suteikiama galimybė dalyvauti finansinėse operacijose Europos rinkose, įkurtos abonentinės dėžutės dėl piniginių dokumentų inkasacijos ir t.t. Be to, bankai suteikia profesionalius patarimus dėl įmonių valdymo.

Banko atliekamos funkcijos

1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;

2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;

3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;

4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;

5. Koncultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę ir financinę informaciją.

Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:

1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;

2. Kooperatyvinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;

3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;

4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;

5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;

6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekoncijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Oficialus banko tikslas – skatinti TVF priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.

PAGAL VEIKLOS POBŪDĮ BANKAI SKIRSTOMI Į:

1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;

2. Komercinius bankus (KB);

2.1. Komercinius universalius bankus;

2.2. Komercinius specializuotus bankus;

– investicinius;

– taupomuosius

– inovacinius;

hipotekos.

3. Nebankinius financinius tarpininkus (NFT):

– taupymo ir paskolų asociacijas;

– kreditines sąjungas.

Šiuolaikiniai bankai – tai financiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Financinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Financinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra:

a) Financiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;

b) Financiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.

Dėl šių KB ir NFT veiklos bendrumų tolimesnėje analizėje neatsižvelgsime į jų veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsime bendru vardu – komerciniais bankais – KB.

KB, tiesiog negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus financiniais ištekliais ir organizuodami jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo. Banko pelno maksimizavimo procesą apima du etapai.

1. Būtina
žmones teikti jiems pinigus, atidarant indėlio sąskaitas. Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau veikiančiais bankais, tai jis turi sudaryti palankesnias sąlygas potencialiems indėlininkams. Pavyzdziui: naujame banke indėlininkai gali gauti šiek tiek didesnias palūkanas; nemokamą čekinį aptarnavimą ir panašiai.

Jei bankas turi kurių nors privalumų, palyginti su kitais bankais, tai jis taps patraukliu, ir žmonės noriai jame laikys savo indėlius.

2. Pelningiausių kredito suteikimų variantų paieškos. Jei banko vadovybė optimaliai pasirenka savo skolininkus, tai bankas gaus dideles pajamas.

Lietuvos Centrinis Bankas (Lietuvos Bankas)

Lietuvos Respublikos bankų sistemą sudaro centrinis bankas ir komerciniai bankai. Lietuvos bankas – centrinis Lietuvos Respublikos bankas. Jo pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo.

CENTRINIS BANKAS IR JO VIETA BANKŲ SEKTORIUJE

Truputis istorijos

1991m. buvo žengti esminiai žingsniai Lietuvos ūkį atskiriant nuo TSRS ūkio bei pereinant nuo centralizuotos ūkio valdymo sistemos prie rinkos ekonomikos, formuojant savarankišką bankų sistemą. 1990 m. antrojoje pusėje, po blokados, ledai Lietuvos bankininkystėje pajudėjo: kuriamas Lietuvos bankas, ruošiamasi rimtai bankų sistemos reformai, atitinkančiai rinkos ekonomikos dėsnius ir dėsningumus. Lietuvos bankas, kaip ir kitų laisvų savarankiškų valstybių nacionaliniai ar federaliniai bankai, turėjo tapti Lietuvos valstybės ekonominės politikos reiškėju ir garantu. Perėjimas iš nerinkos ekonomikos į rinkos ekonomiką reiškė perėjimą iš administracinio centralizmo į ekonominį centralizmą. To padaryti vienu užsimojimu nebuvo įmanoma. Todėl ekonominė reforma turėjo būti įgyvendinama etapais. Kiekviename etape turėjo būti numatytos priemonės, suderintos įvairiose ūkio ir jo veiklos pertvarkymo srityse. Daugumos Lietuvos ekonomistų nuomone, į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti ryžtingai ir greitai, todėl ir įstatymai turėjo būti priimami žiūrint į perspektyvą, o ne modeliuojant pereinamąjį laikotarpį. Bankų sistemą reikėjo kurti tokią, kokia veikė rinkos ekonomikos šalyse. Esminę reikšmę tolesnei bankininkystės raidai respublikoje turėjo ir TSRS valstybinio banko lietuviškojo padalinio likvidavimas (nuo 1992 m. sausio 1 d.).

Savaime suprantama, kad besiverčiantis komercine veikla bankas negalėjo būti laikomas šalies Centriniu banku, nes jis negalėjo būti nešališkas bankininkystės raidos stebėtojas. Mėginimas sieti komercinio ir “bankų banko” funkcijas anksčiau ar vėliau Lietuvos bankininkystę turėjo įstumti į aklavietę. 1992 m. sausio 29 d. Vyriausybė išleido nutarimą “Dėl bankininkystės reformos spartinimo”, kuriuo įpareigojo Lietuvos banką atskirti 1990 m. rudenį nacionalizuotus 4 bankus ir paversti juos komerciniais LB skyriais, kuriems pats LB neturėtų tiesioginės administracinės galios. Nepaisant visų nesklandumų per 1990-1992 metus Lietuvos bankas galutinai susiformavo ir buvo sukurta šiuolaikinė jo struktūra. Lietuvos bankas pradėjo normaliai funkcionuoti ir vykdyti Centrinio banko funkcijas. Formuojantis rinkos ekonomikai (1990-1991 m.) kilo ir komercinių bankų klausimas. Ar Lietuvai jie reikalingi? Kokia jų nauda? Kokie turėtų būti jų santykiai su Lietuvos banku? Lietuvoje stichiškai ėmė kurtis komerciniai bankai. Jie buvo tarpininkai, padedantys indėlininkams taupyti, o skolintojams – naudingai skolinti pinigus. Komerciniai bankai tapo svarbiu lėšų šaltiniu plečiant komercinę veiklą bei efektyvinant besikuriančią rinkos ekonomiką Lietuvoje. Bankininkai praktikai manė, kad Lietuvoje turi būti dvipakopė bankinė sistema, kurioje veiktų lygiaverčiai partneriai – centrinis ir komercinis bankai, kiekvienas atliktų savo funkcijas. Tai sistema, kuri, jų manymu, jau tuo metu buvo būtina respublikos ūkiui. 1992 m. liepos 7 d. buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, reglamentuojantis komercinių bankų steigimą, jų veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Komerciniai bankai buvo įpareigoti patikslinti savo statutus ir per du mėnesius persiregistruoti Lietuvos banke ir kt. Šių metų pabaigoje Lietuvoje esantys komerciniai bankai buvo perregistruoti ir vadovavosi Lietuvos įstatymais. Kartu buvo baigta kurti Lietuvos bankų sistema.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2041 žodžiai iš 6151 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.