Lietuvos diplomatinės tarnybos formavimas ir veikla
5 (100%) 1 vote

Lietuvos diplomatinės tarnybos formavimas ir veikla

LIETUVOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS FORMAVIMAS IR VEIKLA

Diplomatinės veiklos sąvoka ir Lietuvos diplomatinė tarnyba

Diplomatijos terminas kilęs iš graikiško žodžio diploma, kuriuo Senovės Graikijoje buvo vadinamos lentelės su užrašais, duodamos į užsienį siunčiamiems valstybės atstovams. Šiuo metu diplomatijos sąvoka nusakoma kaip valstybės institucijų ir oficialių asmenų veikla, vykdant užsienio politiką bei ginant jos interesus užsienyje. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3str. teigiama kad, diplomatas yra diplomatinį rangą turintis Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

LR diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. LR diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro Užsienio reikalų ministerijoje bei Užsienio reikalų ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose, Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, kitose ministerijose ar Vyriausybės įstaigose bei derybų grupėse ir derybų delegacijose dirbantys diplomatai. LR diplomatinei tarnybai vadovauja užsienio reikalų ministras pagal įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.

Reikalavimai asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą

Asmenys, į LR diplomatinę tarnybą priimami viešo konkurso būdu. Konkurso nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingo elgesio, mokantis valstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro patvirtintoje tarnybinėje instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys, teisti už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus valstybės tarnybai.

Su asmeniu, atitinkančiu nurodytas sąlygas ir laimėjusiu konkursą, sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai įvertinama, ar asmuo tinka LR diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras nusprendžia asmenį priimti ar nepriimti į diplomatinę tarnybą.

Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai: 1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį rangą 2)pasako priesaiką 3) sudaro diplomato tarnybos sutartį.

Diplomatui draudžiama:

1) dirbti kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti jų valdymo organų nariu (jeigu įstatymai nenumato kitaip), patarėju, ekspertu ar konsultantu bei gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, atlyginimą už darbą Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės sudaromose komisijose ir darbo grupėse bei atlyginimą už pedagoginį darbą; 2) naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams; 3) atstovauti kitų šalies ar užsienio valstybių įmonių, įstaigų, organizacijų interesams, jei tai nesusiję su tarnybinėmis pareigomis; 4)streikuoti.

Diplomatiniai rangai

Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai: 1)Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius; 2)Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras; 3) ministras patarėjas; 4)patarėjas; 5) pirmasis sekretorius; 6) antrasis sekretorius; 7) trečiasis sekretorius; 8) atašė.

Svarbiausios diplomatinės veiklos formos: tiesioginiai valstybės arba vyriausybės vadovų susitikimai valstybių tarptautinių santykių problemoms aptarti ir spręsti, nuolatinis atstovavimas valstybės interesams užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, derybos, pasitarimai, konferencijos, susirašinėjimas bei bendravimas šiuolaikinėmis telekomunikacijų priemonėmis. Ją vykdo valstybių bei vyriausybių vadovai ir aukščiausios valdžios institucijos, atsakingos už užsienio politikos formavimą ir jos įgyvendinimą. Tam panaudojant tiek valstybės viduje, tiek ir užsienį dirbančios atitinkamos struktūros.

Užsienio politiką formuoja ir įgyvendina įvairios institucijos. Daugelyje valstybių užsienio politiką formuoja parlamentai. Pagal LR Konstituciją pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas, o ją vykdyti padeda Vyriausybė. Kaip ir daugelyje kitų šalių pagrindinė atsakomybė už užsienio politikos įgyvendinimą tenka Užsienio reikalų ministerijai.

Užsienyje veikiančios diplomatinės struktūros gali būti nuolatinės ir laikinosios. Pirmosios priklauso diplomatinio atstovavimo kitose valstybėse arba tarptautinėse organizacijose institucijos (ambasados, misijos) ir konsulinės įstaigos.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 675 žodžiai iš 2249 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.