ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS
Lietuvos ežerai ir jų raida
Darbus atliko: FI-4 grupės studentas
Šiauliai
2006
Ežeru vadinamas vandens plotas, tiesiogiai nesusisiekiantis su jūra arba vandenynu. Palankesnės sąlygos ežerams susidaryti yra drėgno klimato srityse, tačiau jei ežerus maitina daug upių arba jie susisiekia su požeminiais vandenimis, gali susidaryti ir labai sausringose srityse.
Ežerą sudaro dvi pagrindinės dalys – duburys ir vandens masė. Vandens užpildyto ežero duburio seklioji dalis, kurią veikia srovės ir bangos, vadinama litorale (vandens užpildyto ežero duburio seklioji dalis, kurią veikia srovės ir bangos). Gilesnioji, bangų nepasiekiama duburio dalis vadinama guoliu. Aplink ežerą plyti sausoji duburio dalis, sudaryta iš lėkštesnių ar statesnių šlaitų. Šlaite yra krantas – sausumos dalis, tiesiogiai veikiama bangų, ir terasos – anksčiau buvusių atabradų liekanos. Kranto dalis, užliejama tik esant aukštam vandens lygiui, vadinama paplūdimiu.
Lietuvoje yra apie 6000 gamtinės kilmės ežerų. Apie 3000 ežerų – didesni kaip 0,5 ha ir yra maždaug tiek pat mažesnių kaip 0,5 ha ežerų. Visi ežerai drauge užima apie 914 km2. Šalies vidutinis ežeringumas – 1,4 %. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos, kurios tęsiasi nuo Vištyčio iki Drūkšių ežero. Daugiausia ežerų telkšo Aukštaičių aukštumoje, šiaurės rytų ežeryne. Ten išsiskiria mažesni – Zarasų, Dubingių, Molėtų, Ignalinos-Kaltanėnų – ežerynai. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose susidarę palyginti nedideli Trakų, Daugų, Veisiejų ežerynai. Antra pagal ežeringumą yra Žemaičių aukštuma, trečia – Pietryčių lyguma su nedideliais ežerais. Daug mažiau ežerų yra Vidurio ir Pajūrio žemumose.
Lietuvoje yra 13 ežerų, kurių kiekvieno plotas didesnis kaip 10 km2. Pietvakarinėje šalies dalyje telkšantis Vištyčio ežeras yra 18 km2 ploto, tačiau Lietuvai priklauso tik maža jo dalis.
Didžiausias šalyje yra Drūkšių ežeras. Jis telkšo ežeringiausioje šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, prie sienos su Latvija ir Baltarusija. 1973 atliktų matavimų duomenimis, jis užima 44,8 km2. Iki 1953 Drūkšių ežero vandens lygis buvo natūralus, bet ant Prorvos upės (Baltarusijoje) pastačius hidroelektrinę, o vėliau – 1983 – ir Ignalinos atominę elektrinę, šio ežero vandens lygis pakilo apie metrą. Nuo 1984 Drūkšių ežero vanduo naudojamas atominės elektrinės reaktoriams aušinti. Aušinimui naudojamas vandens kiekis 9 kartus didesnis už ežero vandens tūrį (367,6 mln. m2). Iš aušinimo sistemos išleidžiamas vanduo 3–4 °C šiltesnis už įprastą ežero vandens temperatūrą, todėl dabar didelė akvatorijos dalis žiemą neužšąla. Šiltas vanduo smarkiai veikia Drūkšių ežero augaliją ir gyvūniją bei lemia visą ežero raidą.
Ilgiausias Lietuvoje yra Asvejos (dar vadinamas Dubingių) ežeras, ištįsęs 21,9 km, o su atšakomis – 29,7 km. Jis gana siauras – didžiausias plotis yra 0,9 km. Asvejos ežerą sudaro trys šakos: Žalktynės, Vyriogalos ir Dubingių, kurios neretai vadinamos įlankomis.
Giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas. Jo gylis 60,5 m, plotas 5,1 km2, ilgis 9,5 km, didžiausias plotis 1,1 km. Gilesni kaip 40 m yra Vištyčio, Platelių, Alaušo ežerai, taip pat mažytis (20 ha) Malkėstaičio ežeras (Molėtų r.), kurio gylis 57 m.
Didžiausių Lietuvos ežerų duomenys
Eil. nr. Ežeras Ežero plotas (km2) Didžiausias gylis (m) Ežero baseino plotas (km2)
1. Drūkšiai 44,8 33,3 620,9
2. Dysnai 24,39 6,0 231,0
3. Dusia 23,34 31,7 107,8
4. Sartai 13,31 20,9 1362,6
5. Luodis 13,02 18,4 113,8
6. Metelys 12,86 15,0 55,6
7. Avilys 12,58 13,5 73,7
8. Plateliai 12,04 46,0 52,0
9. Rėkyva 11,84 4,5 19,4
10. Alaušas 10,54 42,0 51,7
11. Žuvintas 10,27 3,4 344,9
12. Lūkstas 10,18 7,0 76,3
13. Asveja 9,83 50,2 230,1
Lietuvos ežerų kilmė
Pagal duburių kilmę ežerai skirstomi į keletą grupių. Dauguma Lietuvos ežerų yra ledyninės kilmės, jų duburius suformavo pleistoceno ledynai bei jų tirpsmo vandenys. Lietuvoje vyrauja dubakloniniai, arba rininiai, ežerai. Jiems būdingas siauras, ilgas, vingiuotas duburys stačiais šlaitais. Šiuos ežerus suformavo nuo ledyno pakraščio sruvę vandenys. Dubakloninių ežerų grupei priklauso giliausi Lietuvos ežerai – Tauragnas, Asveja, Sartai, Baltieji ir Juodieji Lakajai. Didžiausi yra patvenktiniai ežerai, telkšantys ledyno išgulėtuose ir galinių morenų patvenktuose duburiuose. Iš tokių galima paminėti Alaušą, Luodį, Vištytį, Platelius. Daugelis ežerų yra ir dubakloniniai, ir patvenktiniai (Drūkšių, Daugų, Galvės). Gana dažni ledo luistų guoliniai, arba termokarstiniai, ežerai, kurių duburiai susidarė ištirpus po nuosėdomis palaidotiems ledyno gabalams (Dusia, Metelys, Obelija). Dideli ir seklūs Rėkyvos, Žuvinto, Amalvo ežerai yra ledyno pakraštyje telkšojusių didelių ežerų liekanos. Dideli jų pakraščių plotai ilgainiui užpelkėjo, o ežerų duburiuose susikaupė daug dumblo.