Lietuvos integracijos į europos sąjungą raida integracijos privalumai ir trūkumai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos integracijos į europos sąjungą raida integracijos privalumai ir trūkumai

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos integracijos į ES raida 4

1.1. Trumpa ES įvykių chronologija 4

1.2. Lietuvos integracijos proceso įvykių chronologija 7

1.3. Šalys kandidatės 12

1.4. Priėmimo strategija 14

1.5. Transformacija ir integracija 15

1.6. Europos Sąjungos plėtra 16

2. Lietuvos integracijos privalumai ir trūkumai 17

2.1. Privalumai 17

2.1.1. ES priima Lietuvą 17

2.1.2. ES nauda Lietuvai 18

2.1.3. ES pinigai Lietuvai 19

2.1.4. Ką gausim mes? 20

2.2. Trūkumai 24

2.2.1. Nepageidautinos Lietuvos integracijos į ES pasekmės 24

2.2.2. Valstybės saugumas 25

2.2.3. Ekonominiai ES rinkos mechanizmai 25

2.2.4. Žemės pardavimo užsieniečiams įteisinimas 26

2.2.5. Gamtosauga 26

2.2.6. Žemės ūkio problemos 27

Išvados 28

Literatūros sąrašas 29

Įvadas

1991 m. Rugpjūčio 27 d. Tuometinės dvylikos valstybių Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrai Lietuvos Respubliką (taip pat Latviją ir Estiją) pripažino tokiu pareiškimu: „Bendrija ir jos valstybės narės šiltai sveikina Baltijos valstybių suvereniteto ir nepriklausomybės, kurią prarado 1940 metais, atkūrimą. […] Praslinkus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų atėjo laikas šioms valstybėms susigrąžinti savo teisėtą vietą tarp Europos tautų. Dėl to bendrija ir jos valstybės narės patvirtina sprendimą neatidėliojant užmegzti su jomis diplomatinius santykius.“ Galima sakyti, kad taip prasidėjo mūsų kelias Europos Sąjungos link.

Integracija – procesas, kai pavieniai autonomiški socialiniai junginiai nustato ir plėtoja tarpusavio sąryšius taip, kad palaipsniui kiekvieno jų autonomija mažėja ir kiekvienas tampa didesnio bei sudėtingesnio junginio sudedamąja dalimi. Nuo XX a. vidurio, ypač pradėjus veikti Europos Bendrijoms, šis terminas plačiai taikomas ir politikos moksle.

Kuo yra ypatinga valstybių, arba tarptautinė, integracija? Šio proceso esmė ta, kad valstybės savanoriškai keičia įprastinį tarptautinės teisės principais grindžiamą tarpusavio santykių pobūdį. Šiuo atveju yra susitariama ne tik dėl to, kokie bus valstybių tarpusavio santykiai, bet ir dėl to, kad kai kurie valstybių vidaus gyvenimo klausimai ir reikalai bus tvarkomi bendrai. Tam tikslui valstybės steigia ir bendras institucijas, kurioms paveda tvarkyti tuos reikalus, susitaria ir pačios tiesiogiai arba per bendras institucijas leidžia bendrus teisės aktus, kurie galioja iš karto visose dalyvaujančiose valstybėse.

Europos Sąjunga (angl. European Union, pranc. Union europeene, vok. Europaische Union) – Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominė bei politinės joje dalyvaujančių valstybių integracijos. ES struktūrą sudaro trys vadinamieji ramsčiai: Europos bendrijos, bendra užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Europos bendrijų kompetencijai iš esmės priklauso beveik visi bendrosios rinkos, bendros žemės ūkio politikos ir kiti ekonomines integracijos reikalai, kurie tvarkomi viršvalstybinio reguliavimo priemonėmis. Tai reiškia, kad balsų dauguma priimti sprendimai privalomi visoms valstybėms narėms. Tuo tarpu absoliuti dauguma antrojo ramsčio (bendra užsienio ir saugumo politika) ir trečiojo ramsčio (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse) klausimų priskiriami tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir reguliavimo sričiai, taigi sprendimai čia gali būti priimti tik bendru visų ES valstybių narių sutikimu.

Taigi šio mano kursinio darbo tikslas ir yra apžvelgti visą Lietuvos integracijos i ES procesą, išanalizuoti jos raidą, išnagrinėti pagrindinius privalumus ir trūkumus, kuriuos patirs Lietuvos valstybė (ir jos žmonės) įstojusi i Europos Sąjungą. Savo darbe daugiausiai remsiuosi pranešimais apie Lietuvos integraciją į ES, moksline literatūra ir straipsniais.

1. Lietuvos integracijos į ES raida

(Teorinė dalis)

1.1. Trumpa ES įvykių chronologija

Integracija, prasidėjusi, kai šešetas valstybių įkūrė Bendriją, kuri peraugo į devyneto valstybių Bendriją (1973), paskui – dešimties (1981), dvylikos (1986), penkiolikos (1995) ir kuri per ateinantį dešimtmetį turėtų išaugti iki dvidešimt penkių valstybių Bendrijos, tebėra gyvybinga jėga. Reikėjo išspręsti pokario uždavinį – pasistengti sutaikyti tautas ir atkurti Vakarų Europos ekonomiką. Po pusės šimtmečio Europa vėl susidūrė su ne mažiau reikšmingais išbandymais. Ant komunistinio bloko griuvėsių augančios naujos demokratinės valstybės tikisi kaimynių paramos ir noro kartu kurti bendrą likimą. Senojo žemyno istorija ir geografija pagaliau susilauks susitaikymo.

Todėl ES nori, kad jos durys būtų atviros visai Europai. Tai reiškia, kad esamos ir būsimosios narės turės spręsti dvi problemas. Pirma, kaip Sąjunga, kurios institucijos buvo sukurtos tik grupelei narių, turės plėstis, kad nepažeistų savo sprendimų priėmimo ar savo politinio tapatumo? Antra, kaip tokių nepanašių kultūrų žmonės, turintys skirtingą išsilavinimą ir pažiūras, įstengs gyventi kartu ir pasirengs perduoti dalį savo suvereniteto.

Svarbiausios Europos vienijimosi istorijos datos

1950 m.

Gegužės 9 d.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Scumenas kalboje, įkvėptoje Jeano Monnet, pasiūlo, kad Prancūzija, VFR ir bet kuri kita norinti prie
jų prisidėti Europos valstybė sujungtų savo anglių ir plieno išteklius.

1951 m.

Balandžio 18 d.

Šešios valstybės Paryžiuje pasirašo sutartį ir įkuria Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB).

1952 m.

Gegužės 27 d.

Paryžiuje pasirašoma Europos gynybos bendrijos steigimo sutartis.

1954 m.

Rugpjūčio 30 d.

Prancūzijos parlamentas atmeta Europos gynybos bendrijos sutartį.

Spalio 20 – 23 d.

Po Londono konferencijos Paryžiuje pasirašomi susitarimai dėl Briuselio sutarties pakeitimo ir įsteigiama Vakarų Europos Sąjunga (VES).

1955 m.

Birželio 1 – 2 d.

Šešių valstybių narių užsienio reikalų ministrai, susitikę Mesinoje, nusprendžia plėsti Europos integraciją visose ekonomikos srityse.

1957 m.

Kovo 25 d.

Romoje pasirašomas Europos ekonominės bendrijos (EEB) ir Europos atominės energetikos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartys.

1958 m.

Sausio 1 d.

Įsigalioja Romos sutartys, ir Briuselyje įkuriamos EEB ir Euratomo komisijos.

1960 m.

Sausio 4 d.

Didžiosios Britanijos iniciatyva pasirašoma Stokholmo konvencija ir įkuriama Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA).

1962 m.

Liepos 30 d.

Pradedama diegti bendra žemės ūkio politika.

1963 m.

Sausio 14 d.

Spaudos konferencijoje generolas de Gaulle‘is pareiškia, kad Prancūzija vetuos Didžiosios Britanijos stojimą į bendriją.

Liepos 20 d.

Jaundėje pasirašoma Bendrijos ir 18 Afrikos valstybių asociacijos sutartis.

1965 m.

Balandžio 18 d.

Briuselyje pasirašoma visų trijų Bendrijų administracijas sujungianti sutartis. Ji įsigalioja 1967 m. Liepos 1 d.

1966 m.

Sausio 29 d.

Susitariama dėl Liuksemburgo kompromiso: Prancūzija atgauna vietą Ministrų Taryboje, bet pasižada laikytis vieningo balsavimo reikalavimo sprendžiant ypač svarbius klausimus.

1968 m.

Liepos 1 d.

Aštuoniolika mėnesių anksčiau negu numatyta bendrijos vidaus prekyboje panaikinami muito mokesčiai pramonės prekėms ir įvedamas bendrasis išorės muitų tarifas.

1969 m.

Gruodžio 1 – 2 d.

Hagos aukščiausiojo lygio susitikime Bendrijos valstybių ar vyriausybių vadovai, priėmę galutiniu susitarimus dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir principinius sprendimus suteikti bendrijai nuosavų išteklių, nutaria baigti pereinamąjį laikotarpį.

1972 m.

Sausio 22 d.

Briuselyje pasirašoma Airijos, Danijos, D. Britanijos ir Norvegijos stojimo sutartis.

1975 m.

Vasario 28 d.

Lomėje pasirašoma pirmoji Bendrijos ir 46 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių konvencija.

Liepos 22 d.

Pasirašoma sutartis, suteikianti Europos Parlamentui platesniu įgaliojimus biudžeto srityje ir numatanti steigti Audito Rūmus. Sutartis įsigalioja 1977 m. birželio 1 d.

1979 m.

Kovo 13 d.

Pradeda veikti Europos piniginė sistema.

Gegužės 28 d.

Pasirašoma Graikijos stojimo sutartis

Birželio 7 ir 10 d.

Surengti pirmieji tiesioginiai 410 vietų Europos Parlamento rinkimai.

1990 m.

Gegužės 29 d.

Paryžiuje pasirašoma sutartis dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įkūrimo.

1992 m.

Vasario 7 d.

Mastrichte pasirašoma Europos Sąjungos sutartis.

1993 m.

Sausio 1 d.

Įvedama bendroji rinka.

Lapkričio 1 d.

Įsigalioja Mastrichto sutartis.

1995 m.

Birželio 12 d.

Europos sutartys su Estija, Latvija ir Lietuva.

Spalio 27 d.

Latvija įteikia paraišką įstoti į Bendriją.

Lapkričio 24 d.

Estija įteikia paraišką įstoti į Bendriją.

Gruodžio 8 d.

Lietuva įteikia paraišką įstoti į Bendriją.

1998 m.

Kovo 30 d.

Prasideda 10 būsimųjų valstybių narių iš Vidurio ir Rytų Europos bei Kipro pasirengimo narystei procesas, po kurio įvyksta dvišalės tarpvalstybinės konferencijos, iš pradžių su Kipru, Vengrija, Lenkija, Estija, Čekija ir Slovėnija.

2002 m.

Sausio 1 d.

Į apyvartą paleidžiami euro monetos ir banknotai.

Liepos 1 d.

Nacionalinių pinigų monetos ir banknotai išimami iš apyvartos.

2003 m.

Gegužės 10 – 11 d.

Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės ES. Referendumas įvyksta ( Taip – 91,07%, Ne – 8,93%).

1.2. Lietuvos integracijos proceso įvykių chronologija

Priešreferenduminė ir poreferenduminė karštinė jau seniai baigėsi. Gal tai apskritai paskutinis referendumas Lietuvoje. Jau apsispręsta nuo ko atsiskirti, kieno kariuomenę išvesti, priimta Konstitucija ir nutarta su kuo bus siejama ateitis. Kiti sprendimai savo mastu ir istorine reikšme neprilygsta šiems, kurių nebuvo įmanoma priimti be visos tautos. Lietuvos atstovai jau dalyvauja ES ateities kūrime, tiksliau, reformuojant ją.

Tačiau prieš pasiekiant tarptautinį pripažinimą, Lietuvai teko nueiti tikrai nelengvą ir ilgą kelią: išsivaduoti iš Tarybų Sąjungos, atkurti savo nepriklausomybę ir stoti greta kitų Europos valstybių kaip lygiavertei tautai.

Svarbiausios datos

1990 m.

Kovo 24 d.

EB paskelbė pareiškimą, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jos santykiai su SSRS prastėja, todėl Maskva ir Vilnius yra raginami pradėti „pagarbų, atvirą ir teisingą dialogą“.

Gegužės 10 d..

LR AT – AS Pirmininkas V. Landsbergis kreipėsi į EB Komisijos Pirmininką J. Delors‘ą su prašymu, kad Vakarų Europos valstybės – Europos Tarybos narės ir EB Komisija pasmerktų Sovietų Sąjungos priešiškus Lietuvai veiksmus.

Gruodžio 14 d.

Baltijos šalių vyriausybių vadovai kreipėsi į Europos viršūnių tarybą Romoje su prašymu
šalims politinę, ekonominę ir kultūrinę paramą teikti ne per SSRS.

1991 m.

Sausio 10 d.

LR AT –AS Pirmininkas V. Landsbergis kreipėsi į EP Pirmininką E. Baron-Crespo su prašymu imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų nutraukta sovietų agresija Lietuvoje.

Sausio 11 – 14 d.

EB užsienio reikalų ministrai pareiškimuose griežtai pasmerkė jėgos vartojimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Sausio 13 d. EB pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministras įteikė SSRS pasiuntiniui protesto laišką, adresuotą SSRS užsienio reikalų ministrui E. Ševardnadzei. Jame buvo reiškiamas protestas dėl žmonių aukų Lietuvoje ir teigiama, kad kyla rimtas pavojus tolesniam SSRS ir EB bendradarbiavimui.

Sausio 29 d.

Reaguodami į SSRS agresiją Baltijos šalyse EB įšaldė ekonominę pagalbą Sovietų Sąjungai.

Rugpjūčio 27 d.

EB užsienio reikalų ministrai neeiliniame posėdyje Briuselyje priėmė pareiškimą dėl Baltijos valstybių. Jame teigiama, kad Bendrija ir jos valstybės narės sveikina Baltijos valstybių suvereniteto ir nepriklausomybės, prarastų 1940 m., atkūrimą. EB ir jos valstybės narės patvirtino savo sprendimą nedelsiant užmegzti diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis.

Gruodžio 21 d.

Vilniuje pasirašyta LR Vyriausybės EB techninės pagalbos sutartis, pagal kurią Lietuva pradėjo dalyvauti PHARE programoje. Sutartis ratifikuota 1995 m. Birželio 27 d. Galiojimo laikotarpis neribotas.

1992 m.

Sausio 1 d.

Vienašaliu EB Komisijos sprendimu Lietuvai nuo 1992 m. Nustatytas bekvotis lietuviškos kilmės prekių prekybos režimas – Lietuva pradėjo naudotis EB bendrųjų preferencijų sistema.

Gegužės 11 d.

Briuselyje tarp EB bei jos valstybių narių ir LR pasirašyta Ekonominio, komercinio ir prekybos bendradarbiavimo sutartis. Sutarties pasirašymo proga priimta bendra deklaracija dėl politinio dialogo tarp EB bei jos valstybių narių ir LR.

Rugsėjo 8 d.

Lietuvoje lankėsi EB Komisijos Delegacijos Baltijos valstybėms vadovas I. Dubois. Jis susipažino su vidaus politine padėtimi. Jo teigimu, valstybė, norinti įstoti į EB, turi tenkinti 3 sąlygas: pirma, joje turi būti sukurta veikianti rinkos ekonomika; antra, privalu turėti veikiančią demokratiją, t. y. Lietuva turi būti suvereni valstybė, turinti savo valdžios struktūras ir galinti pati nuspręsti, ko ji nori; trečia, tai turi būti Europos valstybė.

1993 m.

Rugsėjo 1 d.

EB paskelbė pareiškimą dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Labai teigiamai įvertinusi Rusijos ir Lietuvos pastangas sėkmingai įgyvendinti 1992 m. ESBO Helsinkio dokumento 15 paragrafą, EB teigė, kad „Rusija ir Lietuva galės pradėti naują savo dvišalių santykių etapą“. EB pareiškė esanti įsitikinusi, kad Rusijos „kariuomenės išvedimas iš Lietuvos prisidės prie Šiaurės Europos stabilumo ir saugumo didinimo.

Gruodžio 23 d.

LR Seimo priimtoje rezoliucijoje pabrėžiamas siekis stengtis kaip galima greičiau tapt ES nare.

1994 m.

Spalio 4 d.

Briuselyje pasirašyta LR Vyriausybės ir ES finansinis memorandumas, pagal kurį Lietuva iki 1997 m. gruodžio 31 d. Dalyvaus visa apimančios techninės pagalbos lengvatų programoje. Memorandumas ratifikuotas 1995 m. birželio 27 d.

Spalio 26 d.

Europos Komisija priėmė dokumentą dėl derybų su Baltijos valstybėmis. Jame teigiama, kad su Baltijos valstybėmis turi būti pradėtos derybos dėl Europos (asociacijos) sutarčių. Europos (asociacijos) sutartys yra atsparos taškas atveriant kelią į ES kito šimtmečio pradžioje, tačiau santykiai su Baltijos valstybėmis dėk jų ypatingos strateginės padėties Rusijos atžvilgiu turėtų būti plėtojami gerokai atsargiau.

Lapkričio 28 d.

Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai nutarė suteikti Europos Komisijai mandatą deryboms su trimis Baltijos valstybėmis dėl Europos (asociacijos) sutarties.

Gruodžio 9 – 10 d.

Per Europos viršūnių tarybos susitikimą Esene patvirtinta „Vidurio ir Rytų Europos valstybių pasirengimo narystei strategija“,kurią sudaro Baltoji knyga, skirta šalių teisės suderinimui su ES teise, visų pirma su vidaus rinkos taisyklėmis, ir struktūrinis dialogas, numatantis reguliarius ES ir asocijuotųjų valstybių bei jų vyriausybių vadovų, ministrų, ekspertų susitikimus.

Gruodžio 16 d.

Briuselyje pradėtos derybos dėl Europos (asociacijos) sutarties tarp ES ir LR. LR delegacijos vadovas – URM sekretorius A. Januška.

1995 m.

Sausio 1 d.

Įsigaliojo LR ir EB laisvosios prekybos sutartis.

Kovo 8 d.

Lietuvos turto vertintojų asociacija tapo Europos vertintojų asociacijos grupės nare.

Gegužės 4 d.

LR Seimas paskelbė pareiškimą dėl LR ir ES Europos (asociacijos) sutarties. Pareiškime pabrėžta, kad Lietuvai integruojantis į ES Seimas yra pasiryžęs suderinti LR teisės aktų sistemą su ES teisės principais bei normomis.

Liepos 14 d.

EP ataskaitoje pritariama Baltijos valstybių priėmimui į ES ir raginama įtraukti 3 Baltijos valstybes į Europos saugumo struktūras.

Spalio 19 d.

Pareiškime LR Seimas teigė, kad LR integracija š Europos ir pasaulio demokratines struktūras yra neatsiejama nuo Lietuvos ekonominio, politinio ir socialinio saugumo.

Gruodžio 7 d.

LR Seimas 76 balsais „už“, 2 „prieš“, 1 susilaikius ir 3 nebalsavus priėmė pareiškimą „Dėl LR paraiškos tapti ES nare“, kuriame pritariama, kad LR Prezidentas ir
Ministras Pirmininkas pateiktų oficialią LR paraišką tapti ES nare ir siektų, kad prasidėtų derybos dėl narystės šioje Sąjungoje.

Gruodžio 12 d.

Suomija ratifikavo ES ir LR Europos (asociacijos) sutartį.

1996 m.

Liepos 5 d.

Vokietija ratifikavo ES ir LR Europos (asociacijos) sutartį. Europos komisija skyrė 6 mln. ECU trijų Baltijos valstybių rytinės sienos kontrolės stiprinimui.

Lapkričio 15 – 20 d.

Nyderlandai ir Ispanija ratifikavo ES ir LR Europos (asociacijos) sutartį.

Gruodžio 12 d.

Įkurta Europos reikalų ministerija, kuriai patikėta rūpintis kai kuriais pasirengimo narystei ES darbais. Šiai ministerijai priskirti privatizavimo bei užsienio investicijų skatinimo reikalai. 1996 m. gruodžio 19 d. Europos reikalų ministre paskirta L. Andrikienė. 1997 m. kovo 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 282 patvirtinti Europos reikalų ministerijos nuostatai.

Gruodžio 19 d.

Naujos kadencijos LR Seimas sudarė Seimo delegaciją ryšiams su EP. Pirmininku išrinktas A. Račas.

1997 m.

Kovo 26 d.

Europos Komisija pakvietė Lietuvą dalyvauti ES programose. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 290 patvirtino Lietuvos dalyvavimą šiose ES programose: „Socrates“, „Leonardo da Vinci“, „Framework IV“, „Media II“, „Kaleidoscope“, „Raphael“, „Save“, „Youth for Europe“.

Balandžio 14 d.

Lietuvos centro sąjunga ir Liberalų sąjunga tapo Europos liberalų, demokratų ir reformų partijos asocijuotomis narėmis.

Gegužės 8 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 435 sudarytos reikiamos sąlygos LR teisės aktus derinti su ES teise.

Rugpjūčio 26 d.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LIJOT) tapo Europos jaunimo forumo nare.

Rugsėjo 27 d.

LR Europos reikalų ministerijos iniciatyva Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Lietuva – į Europos Sąjungą“, kurioje dalyvavo ES valstybių parlamentarai ir visuomenės atstovai. Šio renginio pagrindinis tikslas – atviros diskusijos pagal formulę 15 + 1. Konferencijoje buvo kalbama apie Lietuvos pasirengimą jau 1998 m. pradžioje pradėti realia derybas dėl stojimo į šią organizaciją.

Gruodžio 4 d.

Briuselyje EP priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad visoms narystės ES siekiančioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, turėtų būti bendras derybų startas. Į derybas dėl narystės ES siūloma pakviesti valstybes, kurios atitinka Kopenhagos konferencijos reikalavimus demokratijos, žmogaus ir tautinių mažumų teisių srityse.

1998 m.

Kovo 27 d.

Briuselyje Lietuva pradėjo daugiašalę nacionalinės teisės atitikties ES teisei analitinę peržiūrą.

Balandžio 28 d.

LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos integracijos į ES reikalų vieningo koordinavimo.

Gegužės 3 d.

Lietuvos žurnalistų sąjunga tapo Europos žurnalistų federacijos nare.

Rugsėjo 1 d.

Lietuva išsiuntė Europos Komisijai šalies pasirengimo narystei ES ataskaitą.

Lapkričio 11 d.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos reguliariąją ataskaitą apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES, LR Vyriausybė įpareigojo ministerijas ir kitas įstaigas pateikti Europos Komisijai ataskaitos analizę ir prioritetinių priemonių planą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2731 žodžiai iš 9054 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.