Lietuvos ir ES derybinis procesas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos ir ES derybinis procesas

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

EKONOMIKOS IR VERSLO PAGRINDAI

Lietuvos ir ES derybinis procesas

REFERATAS

Atliko:

Aira Baltonytė

Justas Skaržauskas

Darbo vadovas:

R. Dužinskas

Vilnius

2005

Turinys

Įvadas 3

Pradinis derybų etapas (2000 m.) 5

Derybos dėl ES taisyklių įvedimo (2001 m.) 6

Galutinis derybų etapas (2002 m.) 9

Derybos dėl ES reguliavimo normų įgyvendinimo 13

Derybos dėl ribojimų prekiauti žeme panaikinimo 15

Derybos dėl perskirstymo: finansinės ir biudžeto nuostatos 17

Derybos dėl perskirstymo: derybos žemės ūkio srityje 19

Derybos dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 24

Derybos dėl Kaliningrado tranzito 29

Lietuvos derybų skyrių apžvalga, 2000-2002 m. 30

Išvados 38

Literatūros sąrašas 40

Įvadas

Derybų dėl ES procedūros formavosi plečiantis Sąjungai. Penktajame šios organizacijos plėtros etape, kuriame dalyvavo ir Lietuva, buvo naudojamas jau nusistovėjęs darybų mechanizmas. Stojimo derybos vyko laikantis tradicinio Sąjungai derybų dėl steigiamųjų sutarčių keitimo formato – tarpvyriausybinėje konferencijoje. Stojimo derybų rezultatas yra stojimo sutartis, kuri tampa es steigiamųjų sutarčių sistemos dalimi. Todėl stojimo deryboms yra steigiama stojimo į ES konferencija. Derybų pradžios dieną, 2002 m. vasario 15-ąją, ir buvo įsteigta Lietuvos stojimo į ES konferencija, kuri per derybas buvo formaliu derybų dėl Lietuvos narystės ES sąlygų vedimo formatu. Tik šiame formate priimti sprendimai ar dokumentai buvo laikomi oficialiais abi derybų puses įpareigojančiais derybų dokumentais.

Derybos vyko vadinamuosiuose derybų skyriuose (žr. 1 lentelę) ir kiekviename tų skyrių atskirai. Derybos su Lietuva ir kitomis šalimis kandidatėmis buvo pradėtos nuo palyginti lengvų derybų skyrių ir palaipsniui buvo pareita prie sudėtingų. Vidutinio sudėtingumo Energetikos skyrius Lietuvai buvo vienas svarbiausių ir sudėtingiausių, nes buvo susiję su Ignalinos atominės elektrinės problematika.

Svarbiausias oficialus veikėjas stojimo derybose buvo ES Taryba. Kiekviena ES valstybė narė galėjo blokuoti bet kurį derybų su Lietuva klausimą, visais klausimais valstybės narės turėjo derinti interesus, kad pasiektų sutarimą. Sprendimai derybų klausimais ( pvz., ES bendrosios pozicijos rengimas – žr. 1 schemą) ES Taryboje buvo priimami pagal įprastinę darbo ES Taryboje schemą.

Svarbų vaidmenį stojimo derybose atliko Europos Komisija. Jos strateginį vaidmenį lėmė keliatas veiksnių. Komisija yra geriausia viso plėtros proceso bei derybų su šalių kandidačių ekspertė ir pagrindinė valstybių narių patarėja. Komisija buvo įvykių centre ir geriuasiai matė visą proceso panoramą. Valstybės narės per derybas dėmesį sutelkdavo į joms rūpimus arba jų interesais susijusius klausimus, o visais kitais atvėjais pasikliovė Komisijos nuomone. Komisija buvo laimoma nešališka arbitre, kuri, įvertinusi skirtingas pozicijas, gali paiūlyti priimtiną kompromisą. Komisja taip pat buvo tarpininkė tarp valstybių narių ir šalių kandidačių. Komisijai buvo pavesta rengti ES bendrųjų pozicijų projektus, ES plėtros ir derybų strategijas. Todėl Komisija savo iniciatyvomis galėdavo paveikti derybų dinamiką.

1999 m. spalio 13 d. Europos Komisija paskelbė reguliariuosius pranešimus, kuriuose rekomendavo pradėti stojimo derybas su Lietuva ir dar penkiomis valstybėmis. Vyriausybė priimė nutarimą dėl derybų pozicijos derybose dėl narystės ES rengimo tvarkos (žr. 2 schemą). 1999 m. gruodžio 23 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Pasirengimo deryboms delegacijos reorganizavimo į Derybų dėl narystės ES delegaciją (žr. 3 schemą).

Lietuvos Seimas drybose taip pat atliko labai svarbų vaidmenį, būtent telkdamas politines partijas, visuomenę paremti narystės ES siekį. Seime veikiantis Europos reikalų komitetas parlamentiniu lygmeniu koordinavo su Lietuvos integracija į ES susijusius darbus, visų pirma integracijai į ES ir deryboms svarbių istatymų svarstymą.

Pradinis derybų etapas (2000 m.)

Politinis Lietuvos siekis derybų pradžioje buvo labai aiškus – baigti derybas kartu su pirmąja į Sąjungą įstojančių šalių banga. Politinės prielaidos šalyje buvo palankios – politinių partijų sutarimas dėl integracijos į ES prioriteto buvo svarbiausia Lietuvos politnio proceso gairė. Išorinio politinio konteksto tendencija atrodė esama teigiama – Lietuva pakviesta į derybas, o ES deklaravo galimybę pasivyti derybas jau pradėjusias šalis. Vyriausybei reikėjo sutelkti administracinius išteklius, gerai planuoti pasirengimo narystei darbus.

Lietuva ir ES savo strategines derybų nuostatas deklaravo 2000 m. vasario 15 d. pirmojoje ministrų lygmens Stojimo konferencijoje, kurioje buvo perskaityti vadinamieji pareiškimai dėl derybų pradėjimo. Lietuvos derybų strategija iš esmės buvo „pasivijimo“ strategija. Joje galima išskirti tris pagrindinius elementus. Pirma, Lietuva siuntė aiškią žinią, kad yra siekiama derybas baigti 2002 m. kartu su pirmąja plėtros banga ir Sąjungos naria tapti 2004 m. Antra, pabrėžiama nuostata, kad integracija į ES yraa svarbi Lietuvos vidaus
reformoms. Trečia, Lietuva labia pabrėžia Helsinkio Europos Vadovų Tarybos susirinkime suformuoluotus „lygių galimybių“ ir „individaluas vertinimo“ principus.

Pirmajame Lietuvos stojimo konferencijos susitikime vyriausiųjų derybininkų lygmenių ES pristatė pagrindinius formalius derybų principus, kurie buvo pakartoti visose ES bendrosiose pozicijose

Atsakydama į 2000 m. gegužės 25 d. Lietuvos pateiktas derybų pozicijas, ES pateikia 8 bendrąsias pozicijas. Tai reiškia, kad derybos tose sktžyriuose yra formaliai pradėtos. Šiame susitikime buvo baigtos derybos dėl penkių derybų skyrių: Statistikos, Mažųjų ir vidutinių įmonių, Mokslo ir mokslinių tyrimų, Švietimo ir mokymo bei Bendros užsienio ir saugumo politikos. Dėrybos dėl Išorinių santykių, Konkurenccijos bei Kultūros ir audiovizualinės politkos skyrių buvo tęsiamos toliau.

Derybos dėl ES taisyklių įvedimo (2001 m.)

Pirmininkaujant Švedijai įvyko viso derybo proceso lūžis. Švedija ES plėtrą paskelbė pagrindiniu savo prioritetu. ES politinis kontekstas šiam prioritetui buvo palankus.

Lietuva būtent Švedijos pirmininkavimo liakotarpiu iš esmės pašalino net terorines abejones dėl galimybės į ES stoti 2004 m. su pirmąją plėtros banga. 2001 m. pirmąjį pusmetį Lietuva dar labiau pagerino derybinių veiksnių planavimą, paspartino prioritetinių tesisės aktų ir kitų sprendimų priėmimą. Pirmąjame Stojimo konferencijos susitikime 2001 m. kovo 30d. pirmininkaujant Švedijai Lietuva baigė derybas dėl šešių derybų skyrių. Tai buvo per visas derybas su visomis šalimis kandidatėmis nepranoktas rezultatas. Lietuva padarė įspūdingą šuolį, kuris susilaukė labai teigiamo atgarsio ES, kartais ir nustebimo. Pagrindinė sėkmės priežastis – pastagų sutelkimas ir geras planavimas. Seimas priėmė nutarimą, kuriame įsipareigojo per 2001 m. pirmąjį pusmetį „prioritetiškai priimti integracijai į ES reikalingus teisės aktus, patvirtinančius neabejotiną pasirengimo narystei pažangą jau Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu“.

Derybos dėl Kultūros ir audiovizualinės politikos skyriaus buvo baigtos Seime priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, visiškai suderintas su „Televizijos be sienų“ direktyva. Šios pataisos buvo parengtos Vyriausybei glaudžiai bendradarbiaujant su Seimu ir bendradarbiaujant su Europos Komisijos ekspertais.

Vartotojų ir sveikatos apsaugos skyriuje pagrindinei derybų klausimai buvo susijė su vartotijų apsauga maisto saugos srityje. Maisto saugai ES skyrė itin daug dėmesio. Taip pat buvo nagrinėjama Lietuvos pažanga kuriant vartotojų apsaugos sistemą.

Telekomunikacijų ir informacijos technologijų skyriaus uždarymo sąlyga buvo tokia, akd turėjo būti įsteigta šios srities rinkos priežiūrios institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba, kuriai turėjo būti skirti reikiami ištekliai. Ryšių reguliavimo tarnybos vadovą paskyrė Lietuvos Respublikos prezidentas.

Ekonomiės ir pinigų sąjungos skyriuje esminis klausimas buvo Lietuvos banko įstatymo atitiktis ES reikalavimams ir veikimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje principams, visu pirma šio banko nepriklausomumo užtikrinimas per banko valdytojo ir valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūras.

Socialinės politikos ir užimtumo skyriuje pagrindiniai derybų klausimai buvo susiję su ES saugos ir sveikatos apsaugos darbe taisyklių įgyvendinimo. Lietuvoje padėtis šioje srityje buvo pakankamai gera. Techninėse konsultacijose įvertinusi Lietuvos specialistų argumentus, Europos Komisija rekomendavo Tarybai šiame skyriuje baigti derybas su Lietuva.

Pagrindinis klausimas Laisvo kapitalo judėjimo skyriuje buvo žemės ūkio paskirties žemės pardavimas užseniečiams. Lietuva kartu su Latvija ir Estija buvo pirmosios tarp šalių kandidačių, be pereinamųjų laikotarpių baigusios derybas Laisvo kapitalo judėjimo skyriuje.

Pagrindinis klausimas Laisvo prekių judėjimo skyriuje buvo ES reikalavimų vaistų gamybai įgyvendinimas. Geros gamybos praktikos reikalavimai apima gamybos patalpas, techninę įrangą, kokybės sistemas ir kitus dalykus. Lietuva šių reikalavimų įgyvendinimui prašė pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. Dėl tokio prašymo sutarė dar penkios šalys kandidatės – tai ne mažai nulėmė šio pereinamojo laikotarpio galimybę. Tokia išlyga leis sutaupyti farmacijos įmonių kaštus integruojantis į bendrąją rinką.

Įmonių teisės skyriuje svarbiausias derybų klausimas buvo farmacijos gaminių intelektinės nuosavybės apsauga. Įmonių teisės skyriuje buvo svarbi ir Lietuvos pažanga itelektinės nuosavybės gynymo srityje. Lietuvos atvėju abi derybų šalis tenkinantis kompromisas buvo rastas nustačius 1994 m. vasario 1 d. datą kaip Papildomo apsaugos sertifikato įsigaliojimo laiką.

Žuvininkystės skyrius nebuvo itin sunkus nes derybas dėl žuvininkystės kvotų buvo nuspręsta nukelti „velesniam etapui“.

Daug sudetingesnis buvo Laisvo paslaugų teikimo skyrius. Buvo suderinti du pereinami laikotarpiai iki 2008 m. – dėl indėlių draudimo sistemos suderinamumo su ES reikalavimais ir dėl ivestuotojų kompensavimo sistemos įgyvendinimo pagal ES reikalavimus. Taip pat padaryta išimtis Lietuvos kredito unijoms – joms netaikomas minimalus pagrindinio kapitalo reikalavimas. Daugiausia laiko ir pastangų reikėjo skirti ES
direktyvai dėl transporto preimonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Lietuvoje vienintelėje iš ES valstybių ir šalių kandidačių nebuvo veikiančios privalomojo draudimo sistemos. Buvo įsipareigota priimti įstaymą, pagal kurį šiuo metu jau veikia privalomojo draudimo sistema.

Aplinkos skyrius techniškai buvo labai sudėtingas, jam buvo reikalingas geras ivesticijų planavimas ir organizacinis pasirengimas nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu. Pradinėje derybų pozicijoje Lietuva prašė aštuonių pereinamųjų laikotarpių. Lietuvos pasirengimas ES aplinkos politikos srityje buvo pakankamais geras, tai pripažino ir Europos Komisija. Lietuva Aplinkos skyriuje suderino pereinamuosius laikotarpius trijose svarbiose srityse: direktyvai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų įgyvendinti – iki 2007 m.; direktyvai dėl miesto nutekamųjų vandenų – iki 2010 m.; direktyvai dėl lakiųjų organinių junginių – iki 2008 m. Derybų pabaigoje Lietuva iš naujo atidarė šį skyrių ir suderino dar vieną pereinamąjį laikotarpį dėl direktyvos, pagal kurią ribojamos oro atršos emisijos iš didelių deginimo įrenginių – iki 2016m.

Teisingumo ir vidaus reikalų skyriaus turinį sudarė tokios svarbios sritys kaip migracija, preiglobščio politika, sienų apsauga, kova su neliagalia prekyba narkotikais bei žmonėmis ir kt.. Šalių kandidačių pažanga šioje srityje buvo stebima „pro didinamąjį stiklą“. Lietuva šioje srityje turėjo specifinių problemų – viena iš ilgiausių išorinių sienų išsiplėtusioje ES ir kaliningrado srities kaiminystę. Derybų pradžia Teisingumo ir vidaus reikalų skyriuje reiškia tam tikrą Lietuvos pažangos pripažinimą.

Pirmininkaujant Belgijai įvyko trys Stojimo konferencijos susitikimai. Dabar daugiausia dėmesio buvo skiriama keliems politiškai jautriems klausimams, visų pirma laisvam asmenų judėjimui ri transporto politikai.

Derybos dėl laisvo asmenų judėjimo prasidėjo dar pirmininkaujant Švedijai. Gana ilgai Europos Komisija ir valstybės narės šiuo klausimu negalėjo suderinti bendrosios pazicijos. Lietuva buvo už visišką darbo jėgos liberalizavimo, pabrėždama, kad keturios laisvės yra ES veikimo pagrindas. ES buvo paraginta būti kuo lankstesnė darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES narių šalių, idividaliai vertinti šalis kandidates. Buvo pabrėžta, kad Lietuva, turinti ne daug gyventojų nesukels problemų ES darbo rinkai. ES bendroji pozicija: valstybės narės galėjo pasirinkti, ar jos taikys pereinamąjį lakotarpį, ar taikys švelnesnį režimą įskaitant visišką darbo jėgos judėjimo į savo darbo rinką liberalizavimą. Lietuva nepriimė ES paslūlymo ir paragino valstybes nares deklaruoti, kad jos netaikys pereinamojo laikotarpio arba sudarys su Lietuva dvišalius susitarimus dėl greitesnio darbo rinkos atvėrimo. Lietuva ES pasliūlymą Stojimo konferencijoje priėmė 2001 m. lapkričio 28 d., po to, kai dalis valstybių narių (Danija, Švedija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir airija) paskelbė, kad nuo pirmosios narystės dienos visiškai atvers savo darbo rinkas Lietuvai.

Transporto politika buvo dar vienas svarbus skyrius pirmininkaujant Belgijai. ES sutiko suteikti visus tris Lietuvos prašomus pereinamuosius laikotarpius, kurie palengvina Lietuvos transporto įmonėms prisitaikyti prie ES reikalavimų. ES taip pat pasiūlė visiškai atverti Lietuvai tarptautinę ES kelių transporto rinką, kas yra labai aktalu Lietuvos vežėjams. Tačiau ES paprašė pereinamojo laikotarpio kaboptažui (vežimams kitos šalies teritorijoje) pagal formulę 2+2+1.

2001 m. antroje pusėje Lietuva taip pat baigė derybas dėl Konkurencijos, Muitų sąjungos ir Finansų kontrolės skyrių. Derybos dėl Konkurencijos skyriaus Lietuva kartu su Latvija ir Estija baigė pirmoji. ES pripažino teisės derinimo ir administracinės praktikos kūrimo pažangą šioje srityje. Muitų sąjungos skyrius buvo uždarytas padarius pakankamą pažangą derinant teisės aktus, diegiant reikiamas informavines sistemas ir kovojant su kontrobanda. Europos Komisija labai nuodugniai nagrinėjo Lietuvos pažangą finansų kontrolės srityje, ypač diegiant finansų vidaus audito sistemą valstybės institucijose.

Baigusi derybas šešiuose skyriuose, Lietuva 2001 m. gruodžio mėnesį buvo uždariusi 23 skyrius ir įsitvirtino derybo proceso lyderių grupėje.

Galutinis derybų etapas (2002 m.)

Ispanija turėjo tikslą derybose su dešimt „Lakeno grupės“ šalių kandidačių padaryti tokią pažangą, kad per Danijos pirmininkavimo laikotarpį būtų galima spręsti tik pačius sunkiausius finansinius klausimus. Reikėjo baigti derybas sudėtingomis, tačiau politiškai kiek lengvesnėmis temomis.

2002 m. vasario mėnesį patvirtintos Lietuvos pozivijos dėl Europos Komisijos komunikato svarbiausios dalys buvo tokios: 1) žemės ūkio klausimas; 2) Ignalinos AE klausimas; 3) 4% nuo BVP taisyklė turi būti peržiūrėta ir netaikoma ES skiriamai paramai Ignalinos AE uždarimui; 4) siekti, kad būtų nustatytas pereinamaisia laikotarpis Lietuvos mokėjimams į ES biudžetą.

2002 m. kovo 21 d. Lietuva baigė derybas dėl Mokesčių skyriaus. Pagrindinis klausimas šioje srityje buvo ES galiojančio minimalaus akcizo tarifo įgyvendinimas, kuriam Lietuva prašė pereinamojo laikotarpio. Lietuva suformulavo naują poziciją dėl
akcizo – pereinamasis laikotarpis iki 2012 m. 2002 m. kovo 21 d. pasiekus kompromisą, lietuvai buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2010 m. Lietuvos vidaus plolitikai jautrus derybų klausimas Mokesčių skyriuje taip pat buvo ES dizeliniam kūrui taikomas minimalus akcizo tarifas. Lietuva buvo pateikusi prašymą šiam reikalavimui įgyvendinti suteikti pereinamąjį laikotarpį iki 2008 m. Atsiėmus prašyma suteikti pereinamąjį laikotarpį minimaliai akcizo normai suderinti su ES reikalavimais, lietuva pasilieka teisę konpensuoti akcizo naštą tam tikros srityse, tokiose kaip žemės ūkis, geležinkelių transportas, jei tokios konpensavimo priemonės atitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimus.

Į Stojimo konferencijos darbotvarkę buvo įtrauktas ir Lietuvai vienas svarbiausių derybų skyrių – Energetikos. Šioje srityje Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2010 m. privalomųjų naftos produktų atsargoms sudaryti. Buvo svarstomi regioninės politikos ir struktūrinių preimonių koordinavimo, insitucijų bei finansinių ir biudžeto klausimų skyriai. Regioninės politikos skyriuje buvo suderintos nuostatos teisiniais ir organizaciniais ES struktūrinės paramos valdymo klausimais. Finansiniams šio skyriaus aspektams Lietuva nepritarė. Ji laikėsi principinės pozicijos, kad finansinės Bendrijos parama Ignalinos AE uždarimui neturi būti siejama su išmokomis, numatytomis Lietuvai iš ES struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo. Buvo baigtos derybos Teisingumo ir vidaus reikalų skyriuje. Lietuva įsipareigojo suderinti savo vizų politiką su ES vizų taisyklėmis ir nuo 2003 m. įvesti vizų režimą Kaliningrado srities gyventojams. Taip pat buvo iš esmės baigtos derybos Institucijų skyriuje, kuriame buvo aptariami Lietuvos atstovavimo ES institucijose principai, tokie kaip balsų skaičius ES Taryboje, vietų skaičius Europos Parlamente ir kt..

Paskutinis ministrų ligmens Stojimo konferencijos susitikimas Ispanijos pirmininkavimo laikotarpiu politiniu atžvilgiu buvo svarbiausias įvykis nuo derybų pradžios. Po sunkių derybų pavyko pasiekti tarpini kompromisą dėl Ignalinos AE ir uždaryti energetikos skyrių. Pažanga derybose dėl Ignalinos AE leido Lietuvai 2002 m. birželio 11 d. derybų susitikime baigti derybas dėl regioninės politikos. Buvo sutarta dėl preliminarios Lietuvai tenkančios ES struktūrinės paramos dalies.

Pirmininkaujant Ispanijai buvo baigtos derybos dėl Žemės ūkio skyriaus veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai. Nemaža dalis Lietuvos mėsos perdirbėjų ir pieno gamintojų iki įstojimo į ES negalėtų sukaupti pakankamai investicijų, kad įgyvendintų ES veterinarijos taisykles, todėl Lietuva siekė pailginti šių reikalavimų įgyvendinimo terminus. ES sutiko patenkinti Leituvos prašymus suteikti pereinamuosius laikotarpiuis iki 2007 m., jeigu bus sudaryti konkrečių įmonių ir gamintojų, kuriems reikia atidėti terminus sąrašai.

Ispanija pirmininkaudama pasiekė gerų rezultatų. Derybos beveik dėl visų skyrių ir dauguma sunkių klausimų buvo baigtos. Lietuva buvo baigusi derybas dėl visų derybų skyrių, išskyrus biudžeto ir finansinių klausimų, kuriame turėjo būti sutarta dėl finansinių dalykų.

Baigti derybas su dešimt šalių kandidačių 2002 m. gruodžio mėnesi buvo svarbiausias Danijos pirmininkavimo ES prioritetas. 2002 m. birželio-spalio mėn. Danija derybose su šalimis kandidatėmis sprendė likusius derybų klausimus, kurie buvo nepriimtini „galutiniasm derybų paketui“. Buvo siekiama, kad neišspręstų klausimų liktų kuo mažiau.

Lietuva siekė kartu su Europos Komisija, Danija ir valstybėmis narėmis parengti sąlygas galutiniams sprendimams trijose pagrindinėse srityse priimti. Su Europos Komisija bendroje darbo grupėjebuvo intensiviai diskutuojama dėl Ignalinos AE. Svarbiausios derybų temos buvo AE uždarymo pasekmės ir kaštai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2776 žodžiai iš 9173 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.