Lietuvos istorija 15 a
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorija 15 a



LDK santykai su Lenkija XV a pb. – XVI a.

1492m mirus Kazimierui LDK ponų taryba didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Aleksandrą. 1492m valdovas paskelbė privilegiją, kuria praplėtė LDK bajorų teises. Jis įsipareigojo visais valstybės reikalais konsultuotis su Ponų taryba. Kazimiero 1447m ir Aleksandro privilegija sudarė valstybinės teisės pagrindą. Jos nustatė Ponų tarybos – vyriausybės – galią, apribodamos asmeninę monarcho veiklą.

1501m pasirašytas Melniko aktas, jame deklaruota, kad Lenkija ir Lietuva yra sujungia-mos į vieną valstybę, ją valdo bendrai išrinktas karalius, šaukiamas bendras seimas, yra viena kariumenė ir vieninga pinigų sistema. Šis aktas atspindėjo Jogailaičių dinastijos siekius sukurti Didžiąją Lenkiją, tačiau šis aktas nebuvo priimtas.

1558m kai kilo karas dėl Livonijos, o netrukus mūšiai su Maskva, Lietuvos bajorija ir Ponų taryba suprato, kad negalės apginti valstybės interesų prieš grėsmingą priešą. Taip pat Lietuvos bajorai siekė šlėktų teisių, kurias turėjo Lenkijos bajorai.

1569m sudaroma Liublino unija pagal kurią :

bendra:

valdovas, Seimas, užsienio politika, iždas.

atskira:

Kariumenė, teismai, vietos valdžia.

Po Liublino unijos įvedimo įvestas naujas pavadinimas Abiejų tautų respublika (ATR). 1572m mirus Žygimantui Augustui respublikoje prasidėjo karalių rinkimai.tarp seimo ir išrenkamo karaliaus buvo sudaroma sutartis Pacta conventa, kurioje karalius įsipareigo-davo ką konkrečiai darys, ir ko nedarys. Bajorams buvo suteikta konfederacijos teisė, kurioje, jei bajoras nusprendžia, jog karalius sulaužė Pacta conventa, jis gali sukilti prieš bajorą. Taip pat bajorams suteikta Liberum veto teisė, kuri leidžia užprotestuoti viso seimo balsavimą UŽ. Konfederacijos ir liberum veto sudarė “aukso laisves”, kurios respublikos valdymą pavertė anarchija.

1576-1586 respubliką valdo Steponas Batoras.1579m jis įkuria Vilniaus universitetą. 1581m įkuria Lietuvos vyr. tribunolą. Vyr. tribunolo užduotis buvo spręsti apeliacines bajorų byla, atėjusias iš pavietų teismų. Dabar patys bajorai sprendė apeliacines bylas. Steponas Batoras galutinai prijungia Livoniją prie LDK.

1587-1668 Vazų dinastijos laikotarpis.

1595m LDK vykdoma Unitų bažnyčios reforma. Skirta stačiatykiams, kurios esmė bu-vo: apeigos paliekamos stačiatikiškos, o tikintieji atsisakydami paklusti Maskvos metropolitui, paklūsta Romos popiežiui.

Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu Lietuvos bajorija gynė LDK savarankiškumą ir teises, užfiksuotas III-ajame statute, neleisdami Lenkijai apriboti LDK reikšmės ATR. Tačiau taip pat vyko dviejų tautų artėjimas.

1600-1629 I-asis karas su Švedija. 1605m Salaspilio kautynės vadovaujamas J.K. Chodkevičius. Vyksta kova dėl Livonijos. Karas baigiasi Altmarko paliaubomis – dalis Livonijos atitenka Ųšvedijai.

Vladislovo Vazos valdymo periodu toliau silpnėjo valdovo įtaka valstybei. Silpnėjo centrinė valdžia.

1648-1654m B.Chmelnickiui vadovaujant Pietų Ukrainoje vyko kazokų sukilimas. Kazokai pasiprašo prijungiami prie Rusijos (Perejeslavo sutartimi), dėl to 1654-1667 Rusija kariauja prieš LDK. Andrusovo taikoje LDK praranda daug žemių, o nustatyta siena tarp LDK ir Rusijos išsilaiko iki 1772 (I-ojo padalijimo).

Pasinaudodama silpna LDK 1655-1660 LDK vėl puola Švedija.

1655m Lietuvą yra okupavę Švedija ir Maskva. Šiais metais Jonušas Radvila sustabdo kazokų veržimąsi į LDK. Jis pasirašo Kedainių sutartį su Švedija, kurioje LDK yra unijoje su Švedija, tačiau švedijos karalius jos atsisako. Mirus J.Radvilai per 1656m sukilimą LDK išvijo švedus iš šalies. Galutinai karas su Švedija baigės 1660m pasirašius Olyvos sutartį. Neįvyko jokių teritorinių pakitimų, LDK išlaikė prieš karą tuėtas valdas Livonijoje. Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą, kurios ilgą laiką prisidėjo prie karų tarp šių valstybių kurstymo.

1656m Švedija pradėjo kovoti su Rusija dėl įtakos Baltijos jūros regione. Tai vertė Rusiją ieškoti susitaikymo su ATR. 1667m Andrusove pasirašyta paliaubų sutartis. LDK prarado daug teritorijų. ATR įsipareigojo gerbti stačiatikių teises savo valstybėje, o Rusija – ka-talikų. Tai tapo pretekstu Rusijai kištis į ATR vidaus politiką. 1686m nustatyta LDK – Rusijos siena, nepakitusi iki 1772m.

Dėl karų sužlugdytas krašto ūkis, valstybei trūko pinigų, reikėjo organizuoti ir išlaikyti kariumenę, rinkti mokesčius karui. Šauktinių kariumenės neužteko, LDK didėjo samdomos kariuomenės reikšmė, o jai pasamdyti reikėjo daugiau pinigų. 1655-1656 prasidėjo badas, maras. LDK neteko 40 gyventojų.

Valdant Jonui Kazimierui Vazai reikėjo koreguoti liberum veto neveiksmingumą, seimų darbą bei neefektyvią mokesčių sistemą. Valstybė neturėjo nuolatinių mokesčių, juos seimuose užsidėdavo bajorai pagal poreikį. Suvokdamas situaciją, valdovo dvaras siekė sustiprinti centrinę valstybės valdžią – panaikinti liberum veto, įvesti mokesčius. Dėl politinių planų žlugimo ir nesėkmingų karų J.Kazimieras Vaza atsisakė sosto. Jo valdymo metu vyravusią Radvilų giminės įtaką pakeitė Pacų giminė.

Mykolas Kaributas Vyšniovieckis buvo silpna asmenybė, pasiduodanti kitų įtakai. LDK galutinai įsigali Pacai. Jo valdymo metu labiau nusilpo centrinė valdžia.

Jonas Sobieskis siekė
valstybėje įgyvendinti vidaus reformas, sustiprinti centrinę valdžią, tačiau reformoms vėl pasipriešino bajorija. Centrinė valdžia vis labiau degradavo, išsiplėtė anarchija. Didžioji dalis LDK, vadovaujama Pacų, o vėliau Sapiegų buvo opozicijoje J.Sobieskiui. jis ieškojo santaikos su LDK, silpnindamas įsigalėjusius Pacus ir palaikydamas Sapiegas ir suteikdamas jiems pareigybes. Kazimieras Sapiega ėmė vadovauti LDK. Sapiegų valdymą bajorija, vis labiau įsigalint anarchiškoms įdėjoms, laikė bajorijos teisių pažeidimu. 1700m įvyksta Valkininkų konfederacija. Bajorai susivienija į kariumenę ir išvaro Sapiegų giminę.

Augustas II Saksas vidaus politikoje siekė užkariauti bajorijos palankumą, grąžindamas jiems karuose pralaimėtas žemes. Vienas asmeninių siekių buvo atkariauti iš Švedijos Livoniją ir padaryti ją savo paveldima valda.

1700m Augusto II iniciatyva prasidėjo karas su Švedija. Švedija atsilaikė prieš Augusto II pajėgas ir artėjo prie šr. LDK sienų. Prieš Sapiegas kovoję Valkininkų konfederatai sudarė su Rusija sutartį, nukreiptą prieš Švediją. Švedai buvo sumušti rusų kariuomenės, o Livonija, dėl kurios Augustas II ir LDK kariavo, atiteko Rusijai.

1700-1721 po Šiaurės karo Petras I Rusiją paskelbia imperija.

Po karo su Švediją LDK vėl prasidėjo badas, siautėjo maras.

Augustas II ir po karo puoselėjo valstybės sustiprinimo, pavertimo centralizuota monar-chija planus, ATR laikė savo karioumenę. Bajorija bijodama netekti savo laisvių pradėjo ginkluotą pasipriešinimą, nukreiptą prieš plėšikaujančius Sksonijos kariuomenės laikymą valstybėje. Augustas II, nesugebėjęs įvesti tvarkos valstybėje, į pagalbą pasikvietė Rusiją.

Abi pusės sutiko su Petro I tarpininkavimu. Tarpusavio klausimus sprendė, Petro I prižiūrimi, 1717m ATR seime, pramintame Nebyliuoju. Posedžiauta vieną dieną. Nuspręsta:

Augustas II turėjo iš valstybės išvesti kariuomenę; nebegalėjo pradėti karo be seimo sutikimo; turėjo vykdyti senatorių nurodymus.

Rusija įsipareigojo saugoti ATR, t.y. įgijo teisę kištis į ATR vidaus gyvenimą, jį regu-liuoti. LDK nuolatos buvo svetima kariuomenė, vertusi daryti užsienio šalims palankius politinius sprendimus.

Augusto II valdymo pabaigoje pradėjo formuotis dvi pagr. grupuotės: respublikonai ir familija. Respublikonai, vadovaujami Potockių giminės (iš LDK jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višniovieckiai), propagavo bajorų teisių ir laisvių išlaikymą, valdovo valdžios apribojomą, priešinosi valstybės reformoms. Familijos šalininkai, vadovaujami Čartoriskių, siūlė padidinti ATR kariuomenę, reformuoti iždą, seimų ir seimelių darbą, panaikinti liberum veto.

Bajorai didžiavosi savo “aukso laisvėmis”, kokių neturėjo nė vienos Europos valstybės kilmingieji, bijojo tų laisvių sumažinimo, todėl įtariai žiūrėjo į bet kokias naujoves, vadovavosi šūkiu “nieko nauja”.

Augusto III valdymo metu siekė sukurti Didžiąją Švediją. Tuo metu ATR įsigalėjo politinės grupuotės. Siekdamos ateiti į valdžią, jos rėmėsi užsienio valstybėmis, šioms sudarydamos galimybes įtakoti ATR vidaus gyvenimą. Respublikonai ieškojo Prūsijos, Prancūzijos, Turkijos, familija – Rusijos palaikymo.

Čartoriskių familija, iš LDK remiama etmono M.J.Masalskio, Vilniaus vyskupo I.J.Masalskio, propogavo stiprios monarchijos idėją. Jų siūlomas kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos įtakoje, buvo išrinktas valdovu. Jis siekė su Rusijos pagalba įvykdyti valstybės reformas ir nugalėti vidaus opoziciją. Tačiau Rusija valdovui vykdyti savarankiškos vidaus politikos neleido.

Čartoriskių iniciatyva seime įvykdyta radikalių reformų: panaikinta liberum veto, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK iždo bei karo komisijos, nustatyta nauja seimo darbo tvarka, atmestas reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti tokias pat teises kaip katalikų polit. teises valstybėje. Pasinaudodama šiuo pretekstu Rusija pasipriešino 1766m seimo reformoms. Rusijos valdovė Jekaterina II paskelbė 1767m deklaraciją prieš reformas. Reformomis buvo nepatenkinti ir familijos priešininkai, vadovaujami K.S.Radvilos. Jie 1767m sudarė Vilniaus konfederaciją, norėdami nušalinti S.A.Poniatovskį. 1767m susibūrė Radomo konfederacija, nukreipta prieš valstybės reformas.

1767-1768 vykusiame ATR seime vyravo Radomo konfederatai. Seimas dirbo Rusijos kariuomenės, bauginusios represijomis, apsuptyje. Tokiomis sąlygomis S.A.Poniatovskis perėjo į Radomo konfederatų pusę. Seime buvo atkurta senoji tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1428 žodžiai iš 4677 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.