LIETUVIŲ ETNOGENEZĖ
Etnogenezė- tai mokslas tyrinėjantis tautų ir kitų etninių bendrijų kilmę, formavimąsi. Etnogenezė remiasi lingvistika, archeologija, antropologija ir kt. mokslais.
Lietuvių tautos susiformavimo procesas nuėjo dėsningą kelią nuo genčių iki tautos ir nacijų. Taigi norint išsiaiškint lietuvių etnogenezę, reikia pirmiausia nagrinėti priešistorę t.y. laikotarpį iki valstybės atsiradimo XIIIa.
Lietuvos priešistorė skirstoma taip:
I. Paleolitas 11-9 tūkst.pr.Kr.
(ankst.akmens.a.)
II. Mezolitas 8-5 tūkst.pr.Kr.
(vidur.akmens.a.)
III. Neolitas 5-2 tūkst.pr.Kr.
(nauj.akmens.a.)
IV. Žalvario 2 tūkst.pr.Kr. – 500m. pr.Kr.
V. Geležies 500m. pr.Kr. – XIIIa.
Lietuvos teritorijos apgyvendinimas:
I. Patys pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje pasirodo prieš 12tūkst. pr.Kr. Jie buvo medžiotojai ir rankiotojai.
II. Antra krašto apgyvendinimo banga pasirodo 3-2 tūkst. pr.Kr. ir čia iš pietų ir vakarų (dabartinės Vokietijos ir Danijos) atsikelia indoeuropiečiai, kurių protėvynė buvo teritorija į rytus nuo Juodosios jūros (Aralo sritis). Ši antra banga susimaišo su pirmaisiais ir susiformuoja BALTAI. Indoeuropiečių pasirodymas keičia gyventojų gyvenimo būdą- jie tampa sėslūs, ima verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste,
III. I tūkst. Pr. Kr. Baltų teritorija užėmė didžiulius plotus. Rytuose jų arialas siekė Maskvą, Šiaurėje Pskovą, Vakaruose Berlyną, Pietuose Kijevą.
IV. Baltų gentys formavosi apie 1000 metų, o VIa., dėl slavų spaudimo, jų teritorija sumažėja taip: Šiaurėje Gaujos upė, Rytuose Pagal Berezinos upę, Pietuose Nemuno aukštupys, Vakaruose Vysla. Šitam ariale Šiaurinėje dalyje formuojasi latviai, centrinėje lietuviai, vakaruose prūsai. Šios gentys turės skirtingą istorinį likimą.
Pirmieji baltų paminėjimai istoriniuose šaltiniuose.
Kadangi baltai senovėje prekiavo su Romos provincijomis ir pagrindinė manų prekė buvo gintaras (,,Gintaro kelia”), tai baltai dėl to pateko į antikos autorių raštus:
I. Tacitas ,,Germanija” 98 m. mini aisčius (baltus). Jis rašo, kad jie verčiasi žemdirbyste ir prekiauja gintaru.
II. Geografas Ptolemėjas mini sūduvius (gentį)
III. Pirklys Vulfstanas lankėsi Prūsijoje ir susipažinęs su prūsais juos aprašė.
IV. Vyskupas Rimbertas 853m. aprašė kuršius. Jis dar yra aprašęs vikingų žygį į Apuolę (dabartinis Skuodo rajonas). Šis aprašymas svarbus tuo, kad t.y. PIRMAS LIETUVOS VIETOVĖS PASMINĖJIMAS.
V. Ypač įsidėmėtinas 1009m. Lietuvos vardo paminėjimas Kvedlinburgo analuose. Šis paminėjimas sietinas su misionieriaus Brunono užmušimu Lietuvos žemėje.
IŠVADOS:
1. Lietuvos teritorijos apgyvendinimas vyko dviem etapais ir svarbiausią vaidmenį čia suvaidino indoeuropiečiai.
2. Baltų gyvenamoji teritorija pirmo tūkstantmečio viduryje smarkiai sumažėjo ir jie buvo suspausti tarp Gaujos ir Vyslos upių.