Lietuvos istorija nuo 366metu
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorija nuo 366metu

“Lietuvos istorija”

1650

366 metai

Valentinas I nubloškė herulių, gepidų, alanų kariaunas prie Reino – Sigambrų žemėn. Pro pralaimėjimo herulų Litalanas pasiūlė trauktis. Pasitraukė Prūsijon, po pralaimėjimo buvo gėdinga traukti namo. Likę be geriausių karių iš senų gyvenimo vietų kartu patraukė likę gyventojai. Krašte kyla sumaištis (Prūsijoje). Vaidevutis įveda monarchiją – vieną valdovą (pagal bičių pavyzdį) ir visuotines taisykles. Vaidevutis – pasiskelbia vyriausiu žyniu ir įveda titulą Krivių Krivaitis. Svarbiausia šventovė Romuvoje (vėliau Šventakirvis). Karalystę paveldi sūnūs Litalanas arba Litvanas (vyriausias sūnus) (apie kitus sūnus nėra duomenų) (47 psl.)

373 metai

Litalanas iš Prūsijos išveda gentį. Į žemę kuri vėliau pradėta vadinti Lietuva ir Latvija (arba Latavija). Žemaitijoje, Sūduvoje ir Prūsijos Semboje viešpatavo Saimonas – Litavano brolis. (54 psl.)

383 metai

Polovcai sumušti Hunų prie Dono (traukiančių nuo Ugros upės Panonijon). Polovcų likučiai įsikuria prie Suomijos upės Korelos, Maskvos valduose. Jų kalba artima lietuvių k.. Sodybos buvo nuo Volgos upės ligi Suomijos. Alanų kariauna talkino gotams, vandalams, langobardams ir ypač herulams. Herulų vadas Otokaras (arba Odoakras) pakviestas pusbrolio iš Germanijos užpuolė Ticiną.

493 metai

Dalis herulų įsikuria prie Dunojaus Noriko pasienyje.

559 metai

Langobardai vedami Albojino išvyko iš Panonijos ir kartu su įvairiomis Sarmatų tautelėmis (tarp jų Gepidai, kurie dalyvavo visuose herulų žygiuose) įsiveržę Italijon viešpatavo apie 200 metų.

591 metai

Agilulfui viešpataujant gentis perėjo krikščionybėn (atrodo buvo arijonai). Romai pakvietus galų karalių Pipiną pagalbon langobardai paklūsta Romos valdžiai.703 metai

Po popiežiaus Stepono mirties grįžo prie senųjų polinkių. (?) (56 psl.)

754 metai

Karalius Deziderijus užpuolė Romą. Popiežius Hadrijonas pasitelkęs galus su Karoliu Didžiuoju nugali longobardus.

776 metai

Išnyksta Langobardų vardas.

Italai atvyksta iš Venedų jūros į Kuršių įlanką. Nemunu patenka Žemaitijon ir Lietuvon. Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas. (58 psl.)

908 metai

Popiežiui persikėlus į Raveną 500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemonas – Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas – Kentauras, Prosperas Cezarinas – Stulpai, Ursinas bei Hektoras – Rožės herbo arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko (spėjama) iš Insubrijos bei Ligurijos. Įplaukę krašto gilumon Dubysos ir Chrono santakoje įkūrė pirmą miestelį Roma Nova arba Romnove, Romove.

970 metai

Vladimiras (Kijevo Rusia) pajungia sau Jotvingius tarp jų ir Lietuvą.

Miršta Palemonas. Lieka trys sūnus: Barkus, Spera, Kūnasijus (Kūnas). Barkus įkuria Jurbarka ir iš ten valdo Žemaitiją. Kūnas įkuria Kauną. Spėra tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintų įkuria Spera. Julijonas Dausprungas įkuria Vilkmergę ir šalia Dzievaltoviją (t.y. Dievo valdą). Barkui mirus (jis valdė vietoje Palemono) valdo Spėra. Spera siuntė pagalbą Prūsams užpultiems Boleslovo Narsiojo (Lenkai). Mirus Sperai valdo Kūnas.

1040 metai

Jis padalijo valdžią Kernusijui (Keriniui) – žemės tarp Neries, Nevėžio, Dauguvos. Jaunėlis Gimbutas valdė Žemaitiją. Prieš pradėdami pulti kaimynus įkūrė Kernavę – naująją Lietuvos sostinę.

1058 metai

Iš Kernavės buvo užpultos Rusios žemės. Kurią vedami Sekalio jau buvo nusiaubę polovcai.

Kijevo kunig. Jaroslavo sūnūs kariavo pasitelkę Boleslovo Narsiojo (lenkai) armiją. Taigi Lietuviai užpuolė Rusią užėmė Breslaują. Patraukė į Polocko kunigaikštystę.

1065 metai

Išvykus i karą Lietuvių kariams. Latviai nuniokojo Lietuvą (prie Dauguvos, Žemaitiją netoli Kuršių įlankos). Grįžę kariai iškart užpuolė Latvius ir nuniokojo Latviją.

1076 metai

Rusijoje nužudomas Izioslavas. Rusijoje prasideda stiprūs vidaus karai.

1082 metai

Pagalbon kovon prieš Lenkus pakviečiami Lietuviai ir Polovcai. Žygis buvo iki Vyslos. Kur grįžtančią armiją sumušė Vladislovas Hermanas.

1083 metai

Nusiaubiamos Lucko, Vladimiro ir Lvovo žemės.

Kernius miršta. Paveldėtojas Živinbudas – Julijono Dausprungo palikuonis. Živinbudas Stulpus sujungia su Kentauro herbu.

Romanas (Galičo ir Vladimiro kunigaikštis) įsigali Rusioje.

1200 metai

Romanas užpuola Jotvingius bei Lietuvius (belaisvius naudoja vietoje arklių ir jaučių).

1205 metai

Romanas žūva mūšyje prie Zavichosto sumuštas lenkų (Kristijono) karių.

Žvinibudas ir Mantvila Gimbutaitis (Žemaitijos kun.) užpuola Rusią. Lietuvių kariauna įveikusį Rusios karius grįždama pralaimi prie Slonimo rusų armijos likučiams.

1206 metai

Kijevo kunig. Vladimiras Riurikaitis sumuša lietuvius ir sudaro taiką su jais.

1211 metai

Pirmasis skitų įsiveržimas Rusijon. Užpuolami Polovcai. Rusai ir Polovcai sudaro sąjungą. Skitai sunaikina jungtinę Polovcų-Rusų kariauną. Batajus ir Kaidanas užvaldo Rusią. Polovcai sunaikinami.

1216 metai

Lietuviai pradeda žygius į Rusią. Živinbudas ir Mantvila paruošia karo taktiką ( ir strategiją). Vadu išrenkamas Erdvilas Mantvilos vyriausias sūnus. Pagalbininkai Grundys, Eikšys, Graužys. (78 psl.)

1217 metai

Persikėlę per Nėrį atstato totorių sudegintą pilį Naugarduką.
Ekspansija prasideda nuo Poleksijos. Praktiškai be kovos užimami Gardinas, Brestas, Drohičas. Skitų išžudytos Rusų diduomenės vietą užima Lietuvių diduomenė. Gumbrys (Goštautų protėvis) valdo Ašmeną. Erdvilas (Naugarduko kunigaikštis) valdo tarp Neries ir Pripetės: Naugarduką, Brestą, Gardiną, Poleksiją.

1218 metai

Prasideda karas su Livonijos ordinu. Živinibudas suteikia pagalbą Prūsams. Iš Konrado (Mazovijos kun.) atimamas Kulmas.

Kaidanas (skitų vadas) sužinojęs, kad Erdvilas veržiasi užgrobti valdžią Rusioje, liepia Lietuviams mokėti duoklę, kitaip karas. Kaidanas persikelia per Dnieprą. Pripetės žiotyse įrengia stovyklą. Živinbūdo greitai organizuotas žygis baigėsi skitų sumušimu.

Mirštą Žemaitijos kunigaikštis Vykintas. Įpėdinis – Erdvilas. Erdvilas perleidžia sostą Živinbūdui.

1219 metai

Erdvilas miršta. Valdo Michailas arba Mingaila.

Užimamas Polockas.

Miršta Mingaila. Įpėdiniai: Skirmantas – Naugarduke, Ginvila – Polocke. (84 psl.)

1220 metai

Mstislavas Romanovičius negalėdamas atgauti Vladimiro valdomo Kijevo nutaria išvyti Lietuvius iš Naugarduko. Živinbudas siunčia sūnų Kukovaitį atremti puolimą. Bresto apylinkėse prie Jaseldos upės sumušama Mstislavo kariauna. Mstislavas pabėga į Lucką. Skirmantas pasinaudojęs pergale atima Pinską ir Turovą.

1221 metai

Kukovaitis – Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis.

Skitų kunigaikštis Balaklajus nusiaubia Rusią iki Kaidanovo. Skirmantas sustabdo Skitų veržimąsi. Ir atkariauja Mozyriu, Starodubą, Černigovą, Karačevą ir Seversko žemes. Šias žemes padalija sūnums Liubartui ir Pisimantui. Treniotai (jaunausimam) paskiria Lietuvos žemes: Neries, Naugarduką ir Poleksiją. Polocką valdė Borisas Ginvilaitis susituokęs su Tverės kun. dukterimi. JIS PIRMASIS IŠ LIETUVOS KUNIGAIKŠČIŲ PRIĖMĖ KRIKŠČIONYBĘ. Buvo sutarta, kad Berezinos upė skiria Polocko kun. Nuo Lietuvos. Šį dalyką primena įkurtas Berezinos pakrantėje Borisovas. Borisas visas lėšas skyrė bažnyčių statymui.

1225 metai

Livonijos ordinas užpuolė Kuršius kurie priklausė Lietuvai. Kolonijos Agripinos (Kelno) arkivyskupas Avigenas patraukė į kryžiaus žygį. Visi kryžininkai buvo sumušti, žuvo ir Avigena.

1227 metai

Mazovijos kun. Konradas ir Kristijonas Kulmo vyskupas pakviečia riterius į Dobrynę. Kad gintų nuo Prūsų Mazoviją ir Lenkiją. Tačiau 2 dienų mūšyje su Prūsais ir Lietuviais liko tik 5 gyvi riteriai. Konradas iš Vokietijos pakviečia kitą ordiną – kryžiuočių.

Utenis nusiaubia Livoniją.

Šiapus Neries viešpatavo Skirmanto sūnus Treniota.

Skitai (Užvolgio, Nogajaus, Kazanės, Krymo) vedami Kurdo patraukė Lietuvon. Treniota su Lietuvių ir Šiaurės Rusios brolių Liubarto, Pisimanto kariaunomis sudaro sąjungą su Kijevo – Sviatoslavas, Drucko – Simeonas, Lucko-Volynės – Dovydas kunigaikščiais. Tik Utenis kariavo su Livonijos ordinu. Kurdo pagrindinė stovykla buvo Mozyriaus krašte prie Okuniovkos upės. Ten įvyko mūšis. Laimėjo Lietuviai ir jų sąjungininkai. Mūšyje žuvo Drucko – Michailas, Lucko – Andriejus, Pisimantas ir Liubartas kunigaikščiai. Po mūšio valstybę valdo Algimantas. Po Algimanto – Rimgaudas. Mirus Uteniui jis tapo Šventaragio globėju. Polocką valdė Vasilijus Rogvaldas. Polockas kariavo su Pskovu. Karą laimėjus Pskovas mokėjo duoklę. Vasilijaus Rogvaldo duktė Prakseda (Proskovija) garsėjo kaip šventoji (daug laiko praleido Spaso vienuolyne ir Romoje. 1273 metai popiežius Grigalius X paskelbė ją šventąją. Treniotos sūnus Glebas mirė jaunas be įpėdinių. Glebas atsikratė Lietuvos valdžia.

1235 metai

Kijevas ir gretimos žemės pasiduoda skitams. Kijevą valdo skitų kunigaikštis. Daugelis Rusios valdovų atsimeta nuo tikėjimo. Černigovo valdovas Michailas su savo dvariškiu Fiodoru dėl ištikimybės Kristui nužudomi skitų. Skitų vadas buvo Batajus.

PIRMASIS LIETUVIŲ VALDOVAS PASISKELBĖ DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU – RIMGAUDAS (Palemono vaikaičio Gimbuto sūnus). Jis valdė Lietuvą, Žemaitiją, Kuršą, Poleksiją, Naugarduką, Mozyriu, Pinską, Severską, Černigovą.

Sviatoslavas (Kijevo kun.) nutarė pasipriešinti Rimgaudo užmačioms, nes priimdamas šį titulą Rimgaudas pasiskelbė ir Rusios valdovu. Sviatoslavą parėmė: Levas (Vladimiro kun.), Dimitrijus (Drucko kun.), Kurdas (Pavolgio skitų chanas). Su visa kariauna Sviatoslavas patraukia Naugarduko užimti. Prie Mogilnos Rimgaudas su lietuvių kariais užtverė kelią. Maža Lietuvių kariuomenė sumušė sąjungininkų armiją. Sudaroma taika.

1238 metai

Kovos su Livonijos ordinu. Žemaitijoje mūšiuose žūva magistras Folkvinas, baronas Danlenbergas, garsus vokiečių riteris Haseldorfas ir 48 ordino broliai.

Miršta Rimgaudas. Šventaragis pasitenkina Žemaitija. Mindaugas (kitų vadinamas Mendolfu) paima valdžią.

1240 metai

Toliau į Rusios žemes Mindaugas išsiunčia brolėnus: Erdivydas, Vykintas, Tautvilas (arba Teofilas). Jaunuoliai užima svarbius Rusios miestus. Druckas, Smolensko (dalis) – Erdvydui, Vitebskas – Vykintui, Polockas – Tautvilui. Jie priima krikščionybę.

Mindaugas pradeda karą su brolėnais ir Rusios žemėmis. Pirmas smūgis Tautvilai. Polockas rusų – livoniečių pajėgomis apginamas. Danielius Romanovičius (Kijevas), Vasilijus (Galičas) ir kt. kunigaikščiai stojo į kovą su Lietuva. Puldami rusai užima
Valkovyską, Mstibovą ir patraukia link Naugarduko. (100 psl.)

1245 metai

Sudaroma taika su Rusija. Kaip įkaitas Mindaugo sūnus Vaišvilka apgyvendinamas Slonime. Mindaugas praranda didžiąją Rusios dalį. Tautvilas Polocko kun. palaikomas Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino stiprėja. Jis pereina į Romos Katalikų religija (iš graikų tikėjimo).

1247 metai

Žiemgaliams atvykę padėti žemaičiai sumušami riteriu (juos rėme ir Tautvila).

1250 metai

Tautvilas kartu su Livonijos ordinu surengia žygį Lietuvon. Magistras Andrius fon Štirlnonkas Mindaugui pasiūlo priimti krikščionybę.

1252 metai

Mindaugas priima krikščionybę ir padovanoja ordinui Jotvingiją, Kuršo ir Veižių kraštus. (102 psl.)

Popiežius Inocentas IV per Heidenreichą (Henriką) Armakano (vėliau Kulmo) vyskupą išsiunčia Mindaugui karaliaus vainiką. NAUGARDUKE MINDAUGAS VAINIKUOJAMAS KARALIUMI.

1254 metai

Paskiriamas PIRMAS LIETUVOS VYSKUPAS VITAS (domininkonų ordinas vadovaujamas Šv. Hiacinto) (104 psl.)

Mindaugas atsimeta nuo krikščionybės. Pirmiausia užpuola Lenkus. Užima Liubliną. Nuniokoja Mazoviją, Plocko pilį sudegina. Po to užpuola Prūsiją ir ją nusiaubia.

1260/61 metai

Įsiveržia į Kuršą (Livonijos dalį). Livonijos magistras Burchardas fon Hornhauzenas su Prūsijos, Livonijos, Danijos kariais surengė kontrapuolimą.

Kuršiai atsimeta nuo krikščionybės ir sukyla prieš Livonijos ordiną.

Lietuviai ir Kuršiai sumuša Livonijos armiją. Žūva magistras, Prūsijos maršalas Henrikas Botelis ir 150 ordino riterių (brolių). Kurše sudeginamos Karšuvos, Heilsburgo pilys.

Mindaugas užpuola Sembą, apsupamas Karaliaučius.

Mindaugas grįžta Lietuvon.

Prūsijoje prasideda pilietinis karas.

Prūsai atsimeta nuo krikščionybės.

Europoje numalšinti sukilimą surenkami rinktiniai kariai. Per Notangą įžengę Prūsijos centre riteriai įkuria stovyklą. Pagrindinėms ordino jėgoms pajudėjus link prūsų stovyklos, Prūsai apeina ir užima ordino stovyklą bei sumuša Europos kariauną. Kita riterių armijos dalis vedama grafo Barbio niokoja Sembą ir Žemaitijos pasienius. Per Agnetės šventę Prūsai sumuša ir šią armiją. Grafa pateko nelaisvėn. Iš Ordino atimamos Heilsbergo, Kroicburgo, Karaliaučiaus, Bortenšteino pilys ir miestai.

1262 metai

Mindaugas su Švarnu (Kijevo kun. vaikaičiu) siaubia Mazoviją. Mazovijos kunigaikštis Zemovitas su sūnumi Konradu paimami nelaisvėn.

1263 metai

Žiemą Mindaugas nusiaubia Livoniją, sugriauna Pernu. Perėjęs Mazoviją persikėlęs per Vyslą apiplėšia Lovičiaus apygardą.

Miršta Mindaugo žmona. Jis pagrobia Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną (mirusios karalienės sesuo) ir laiko ją už žmoną. Daumantas su Treniota (Žemaitijos kun.) suruošia sąmokslą. MINDAUGAS NUŽUDOMAS. Jo du sūnūs (sosto paveldėtojai) taip pat. Treniota tampa Didžiuoju Kunigaikščiu.

1264 metai

Tautvila (Treniotos pusbrolis) atvyksta iš Polocko .

Vaišvilkas Mindaugo sūnus tapęs graikų tikėjimo krikščionimi sekdamas Grigorijaus iš Polonos mokymu gyveno Galiče. Vaišvilkas sugrįžta į Lietuvą. Netoli Naugarduko pasistato vienuolyną (ten ir gyvena). Sužinojęs, kad Treniota nužudė tėvą ir kitus jo artimuosius pabėga į Pinską. Ten jis perdavė paveldėjimo teisę Tautvilai. Tai išgirdęs Treniota užima Polocką – nužudo Tautvilą. Buvę Mindaugo asmens sargybiniai nužudo Treniotą.

LIETUVA LIEKA BE VALDOVO.

Kernavėje sukviesta didikų sueiga (įkūrus Naugardą sostinė persikelia iš Kernavės Naugardan) IŠRENKA KUNIGAIKŠČIU VAIŠVILKĄ.

Vaišvilkas laikosi tėvo priimtų sutarčių su Švarnu. Toliau puola ir siaubia Lenkiją. Krokuvos , Sandomiro kunigaikštis Boleslovas Drovus suburia jungtinę Lenkų žemių (Liublianos, Mazovijos) kariauną įsiveržia Jotvingių žemėn. Jotvingiai vedami Komato susikauna su Lenkais. Lenkai laimi mūšį. Jotvingių diduomenė ir didžioji dalis paprastų vyrų žūva mūšio lauke. JOTVINGIŲ TAUTA PO ŠITO MŪŠIO SUNYKSTA. KRAŠTAS UŽIMAMAS LENKŲ IR PAVADINAMAS POLEKSIJA.

Lietuviai užpuola Livonijos ordino armiją Liubavos žemėje, nukaunamas Magistras Helmerichas ir Prūsijos did. Maršalas Ditrichas su 40 broliu. (119psl)

1265 metai

Švarnas užpuola Sandomiro žemę Lenkijoje. Lenkai puolimą atremia.

1266 metai

Lenkai užpuola Švarno valdas. Vedami Petro (Krokuvos vaivada) laimi mūšį prieš jungtinę Lietuvių-Rusų kariauną.

Rusų puldinėjimai Lenkijon liovėsi. Lietuviai puolė ir toliau. Užpuolama Mazovija.

Vaišvilka lietuvių karinę stovyklą perkelia Rusion iš kurios lengviau pulti Lenkiją.

Kyla grėsmė Vladimirui ir Volynei. Vladimiro kunigaikštis LEONAS ĮVYLIOJA VAIŠVILKĄ VLADIMIRAN IR KLĄSTINGAI JĮ NUŽUDO Šv. Mykolo vienuolyne.

1268 metaiValdovu išrenkamas Šventaragis (Utenio sūnus) – 96 metų senelis.

Prūsijon sutelkta Čekų karaliaus Otokaro (Čekija, Silezija, Vokietija) kariauna traukia Žemaitijon. Dėl pavasarį prasidėjusių potvyniu armija liko Prūsijoje. Prūsai galutinai pavergiami.

NADRUVIŲ GENTIS PERSIKELIA LIETUVON. SKALVIŲ DIDIKAI SUBAUTAS, SVISDETA IR SURDETA PASITRAUKIA LIETUVOS GILUMON.

1269 metai

Tarp Ordino riterių ir Kujavijos, Lenčicos kunigaikščio Zemislovo prasideda ginčai ir ginkluoti susidūrimai.

Lietuviai užpuola Kujaviją.

Žemaičiai gindami Pagudėnus užpuola Kryžiuočių Ordiną. Ordino Magistras nuniokoja
Pagudėnus. LIKĘ GYVI PAGUDĖNAI PERSIKELIA GARDINO APYLINKĖN.

1270 metai

Sūduviai užpuola Kulmo kraštą. Magistro pasiųstas Hermanas fon Šenenbergas sulaiko ir sumuša sūduvių kariauną. Į pagalbą atskuba Žemaičių kunigaikštis Skomantas, jis užpuola Kulmo žemę (128 psl.). Užima Plovistos pilį. Sugriauna Turnicų, Graudeco, Marienverderio, Santiro, Christburgo pilis.

Lietuviai užpuola Livoniją. Prie Ezelio salos vyko mūšis.

Mirus Šventaragiui, valdo jo sūnus Germantas (60 metų).

Sudaroma sutartis su Livonijos, Kryžiuočių ordinais ir Lenkija.

1271 metai

Užpuolama Volynė (Levo žemės). Žygis sėkmingas.

Tuo metu Lenkijoje prasidėjo vidaus vaidai. Bajorijos maištui vadovauja Vladislovas Opolės kunigaikštis. Lenkų karaliaus Boleslovo Droviojo prie Bogucino maištas numalšinamas.

Lietuvos kariauna nuniokoja Liublino kraštą. Mazovijos ir Kujavijos kariai nusiaubia Poleksiją.

1274 metai

Žemaičių – Prūsų kariauna prie Liubavos sumuša ordino kariauną. Žūva magistras Henrikas ir Maršalas Ditrichas. Prie Ezelio sumušamas Livonijos Ordinas, žūva magistras Otonas ir 50 brolių.

1275 metai

GERMANTUI MIRUS, VYRIAUSIAS JO SŪNUS GILIGINAS PASKELBIAMAS LIETUVOS VALDOVU. Jo brolis Trobis – Žemaitijos valdovu. Karūnavimo ceremonijoje įteikiamas kalavijas ir lazda. Giligino sūnus Romuntas miršta 1277 metais.

1278 metai

Traidenis (Giligino sūnus arba seserėnas) užpuola Mazoviją ir Kulmą. Sunaikiną ordinui priklausiusią Birgelovos pilį. Paskui jį atsekė Skomantas su Žemaičių – Sūduvių kariais. Sudegina Liubavos ir Kulmo miestus, nusiaubia visą Kujaviją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2492 žodžiai iš 8203 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.