Lietuvos istorija2
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorija2

LIETUVOS ISTORIJA

Sudarė Rima Baliukonienė







LIETUVOS ISTORIJA

Sudarė Rima Baliukonienė

KATALIZĖ

1997



Ši knygelė skirta visiems besidomintiems mūsų tautos istorija. Čia pateikiama Lietuvos valstybingumo ir parlamentarizmo raida, Lietuvos valdovai ir vadovai nuo XIII amžiaus iki Šių dienų, svarbiausi istoriniai įvykiai, datos.

„Lietuvos istorija“ labai tiks kaip konspektas 10 -12 klasių mokiniams, besiruošiant laikyti abitūros egzaminą.

Ši pagalbinė mokymo priemonė palengvins ir mokytojo darbą,- pamokoje atsiras daugiau galimybių ir laiko praktiniam darbui su istoriniais dokumentais, testais, žemėlapiais, karikatūromis.

Sudarytoja

PS. Būsiu dėkinga už pastabas, pataisytus netikslumus. Skambinkite ar rašykite leidyklos „Katalizė“ adresu:

KATALIZĖ

Pulko g. 68,

4580 Alytus,

tel./faksas (235) 5 13 73 e-mail alba@alytus.omnitel.net

ISBN 9986-876-02-8 © KATALIZĖ 1997Lietuvos valstybingumo raida

Lietuvos kunigaikštystė XIII a.

Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XIV a. – 1569 m.

Lietuvos – Lenkijos Respublika 1569-1795 m.

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje 1795-1915 m.

Lietuva kaizerinės Vokietijos valdžioje 1915-1918 m.

Lietuvos Respublika 1918-1940 m.

Lietuva pirmosios sovietinės okupacijos valdžioje 1940-1941 m.

Lietuva hitlerinės Vokietijos valdžioje 1941-1944 m.

Lietuva antrosios sovietinės okupacijos metais 1944-1990 m.

Lietuvos Respublika nuo 1990 m. kovo 11d.

Lietuvos valstybės valdovai ir vadovai XIII a. -1997 m.

Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (XIII a. -1569 m.)

1. Lietuvos karalius Mindaugas 1236-1263

2. Didysis kunigaikštis Treniota 1263-1264

3. Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas) 1264-1267

4. Mindaugo žentas Švarnas 1267-1269

5. Traidenis 1269-1282

6. Domantas apie 1282-1285

7. Butigeidis apie 1285-1292

8. Pukuveras-Butvydas (Butigeidžio brolis) 1292-1295

9. Vytenis (Pukuvero-Butvydo sūnus) 1295-1316

10. Gediminas (Vytenio brolis) 1316-1341

11. Jaunutis (Gedimino sūnus) 1341-1345

12. Algirdas (Gedimino sūnus) 1345-1377

13. Jogaila (Algirdo sūnus) 1377-1381, 1382-1392

14. Kęstutis (Gedimino sūnus) 1381-1382

15. Vytautas (Kęstučio sūnus) 1392-1430

16. Švitrigaila (Algirdo sūnus) 1430-1432

17. Žygimantas Kęstutaitis (Kęstučio sūnus) 1432-1440

18. Kazimieras (Jogailos sūnus) 1440-1492

19. Aleksandras (Kazimiero sūnus) 1492-1506

20. Žygimantas Senasis (Kazimiero sūnus) 1506-1548

21. Žygimantas Augustas (Žygimanto Senojo sūnus) 1529-1572 (pilnateisiu valdovu tapo 1548 m.)

Lietuvos-Lenkijos Respublikos (1569-1795 m.) karaliai

1. Henrikas Valua (pirmasis išrinktas valdovas) 1573-1574 m.

32. Steponas Batoras (išrinktas valdovas) 1576-1586 m.

3. Žygimantas Vaza (išrinktas valdovas) 1587-1632 m.

4. Vladislovas Vaza (Žygimanto Vazos sūnus) 1632-1648 m.

5. Jonas Kazimieras Vaza (Žygimanto Vazos sūnus) 1648-1668 m.

6. Mykolas Kaributas Višnioveckis (išrinktas valdovu) 1669-1673 m.

7. Jonas Sobieskis (išrinktas valdovu) 1674-1696 m.

8. Augustas II (išrinktas valdovu) 1697-1706 m. ir 1709-1733 m.

9. Stanislovas Leščinskis (išrinktas valdovu) 1706-1709 m.

10. Augustas III (Augusto II sūnus) 1733-1763 m.

11. Stanislovas Augustas Poniatovskis 1764-1795 m.

Carai, valdę Rusijos imperiją, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje (1795-1915 m.)

1. Jekaterina II 1762-1796 m.

2. Pavlas I 1796-1801 m.

3. Aleksandras I 1801-1825 m.

4. Nikolajus I 1825-1855 m.

5. Aleksandras II 1855-1881 m.

6. Aleksandras III 1881-1894 m.

7. Nikolajus II 1894-1917 m.

Vokiečių okupacijos metais (1915-1918 m.) Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas D (1888-1918 m.)

Lietuvos Respublikos vadovai 1918-1940 m.

Lietuvos valstybės administracijos kūrimas prasidėjo nuo Valstybės Tarybos ir Laikinosios vyriausybės sudarymo.

Lietuvos Respublikos valdymo sistema buvo nustatyta jos Konstitucijose. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 40-asis ir 1928 m. Konstitucijos 42-asis straipsnis skelbė, kad Lietuvos Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministrų kabinetas. 1938 m. Lietuvos Konstitucijos 95-asis straipsnis skelbė, kad Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir kiti ministrai. Pagal 1922 m. Konstituciją Respublikos Prezidentą trims metams rinko Seimas. Respublikos Prezidentas buvo ir vyriausias visų Respublikos ginkluotųjų pajėgų viršininkas, jis atstovavo Respublikai, akredituodavo pasiuntinius ir priimdavo svetimų valstybių pasiuntinius.

Pagal 1928 ir 1938 m. Konstitucijas Respublikos prezidentas buvo renkamas ypatingųjų Tautos atstovų septyneriems metams.

Pagal 1922 m. Konstituciją Respublikos prezidento pakviestas Ministeris Pirmininkas turėjo teisę sudaryti Ministerių kabinetą ir pristatyti ministerius Respublikos Prezidentui patvirtinti (47 ir 57 straipsniai). 1938 m. Konstitucijos 96-asis straipsnis skelbė, kad Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei ir jai atstovauja. Šios Konstitucijos 97-ajame straipsnyje nurodoma, kad Ministrą Pirmininką skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

4Prezidentai

1) Antanas Smetona (1919 04 04 -1920 06 19)

2) Aleksandras Stulginskis (1922 12 21 – 1926 06 07) (1920 – 1922 m. jis buvo Steigiamojo seimo pirmininku ir ėjo prezidento pareigas)

3) Kazimieras Grinius (1926 06 07 -1926 12 17)

4) Antanas Smetona (1926 12 19 – 1940 06 15)

Ministrų (Ministerių) kabinetų pirmininkai

Nepriklausomos Lietuvos
Respublikos laikotarpiu ministrų (ministerių) kabinetai keitėsi 21 kartą.

Augustinas Voldemaras I (1918 11 -1918 12) ir XIV (1926 12 -1929 09) vyriausybių vadovas;

Mykolas Sleževičius II (1918 12 – 1919 03), IV (1919 04 -1919 10) ir XIII (1926 06- 1926 12) vyriausybių vadovas;

Pranas Dovydaitis III (1919 03 – 1919 04) vyriausybės vadovas;

Ernestas Galvanauskas V (1919 10 -1920 06), VII, VIII ir IX (1922 02 -1924 06) vyriausybių vadovas;

Antanas Tumėnas X (1924 06 – 1925 01) vyriausybės vadovas;

Vytautas Petrulis XI (1925 02 – 1925 09) vyriausybės vadovas;

Leonas Bistras XII (1925 09 – 1926 06) vyriausybės vadovas;

Juozas Tūbelis XV, XVI ir XVII (1929 09 – 1938 03) vyriausybių vadovas;

Vladas Mironas XVIII ir XIX (1938 03 – 1939 03) vyriausybių vadovas;

Jonas Černius XX (1939 03 -1939 11) vyriausybės vadovas;

Antanas Merkys XXI (1939 11 21 – 1940 06 17) vyriausybės vadovas.

Lietuvos Respublikos konstitucijos

1) 1918 11 12 (laikinoji konstitucija)

2) 1919 04 04 (laikinoji konstitucija)

3) 1920 06 10 (laikinoji konstitucija)

4) 1922 08 01 (nuolatinė konstitucija)

5) 1928 05 15 (prezidento deklaruota) 6)1938 02 11

Sovietų valdžios, vykdžiusios 1-ąją (1940-1941 m.) irll-ąją (1944-1990 m.) Lietuvos okupaciją, komunistų partijos generaliniai sekretoriai:

1) J.Stalinas (Džiugašvilis) 1922-1953 m.

2) N.Chruščiovas 1953-1964 m.

3) L.Brežnevas 1964-1982 m.

4) J.Andropovas 1982-1983 m.

5) K.Černenka 1983-1985 m.

6) M.Gorbačiovas 1985-1991 m.

5Lietuva – nepriklausoma valstybė nuo 1990 m. kovo 11 d.

Valstybės vadovas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Išrinktas 1993 m. vasario 14 d. Pradėjo eiti pareigas 1993 m. vasario 25

d. . t

1992 m. rinkimuose A.M.Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Jis taip pat buvo išrinktas pirmuoju šio Seimo pirmininku ir tą pačią 1992 m. lapkričio 25 d. tapo laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

Lietuvos Respublikos Ministrai pirmininkai

1) Kazimiera Prunskienė 1990 02 -1991 01;

2) Albertas Šimėnas 1991 01 11 -1991 01 13;

3) Gediminas Vagnorius 1991 01 -1992 07;

4) Aleksandras Abišala 1992 07 -1992 10;

5) Bronislovas Lubys 1992 10 -1993 03;

6) Adolfas Šleževičius 1993 03 -1996 02;

7) Mindaugas Stankevičius 1996 02 -1996 12;

8) Gediminas Vagnorius 1996 11 28 –

Parlamentarizmo raida Lietuvoje

Lietuvos valstybė, susikūrusi XIII a., XV-XVI a. pasiekė didžiausią politinę galią ir suklestėjimą, sukūrė originalų teisyną – Lietuvos Statutą, valstybės valdžios organą – Ponų tarybą ir kt. valstybines institucijas.

XVI a. antroje pusėje (1569 m.) buvo suformuotas bendras abiejų valstybių Seimas su vienoda rinkimo ir šaukimo tvarka, vienodos sudėties ir kompetencijos.

Carinės Rusijos pavergtoje Lietuvoje buvo naikinamos jos institucijos ir įstatymai. Mažojoje Lietuvoje, kurią užgrobė Vokietija, irgi galiojo svetimi įstatymai.

XX a. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, buvo kuriamos savos valstybės valdymo institucijos, sudarytos galimybės šiuolaikinio parlamentarizmo pradžiai: 1920-1926m.-tai parlamentinės respublikos laikotarpis.

1919 m. lapkričio mėn. priimtas Steigiamojo seimo rinkimų įstatymas;

1920 m. balandžio 16 d. įvyko Steigiamojo seimo rinkimai, kuriuos laimėjo krikščionys demokratai.

1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis seimas pradėjo darbą. Jis 1922 ra. rugpjūčio 1 d. priėmė Konstituciją 1922 m. vasario 15 d. priėmė Žemės reformos įstatymą 1922 m. rugpjūčio 16 d. priėmė įstatymą dėl lito įvedimo

1922 m. spalio 10-11 d. įvyko rinkimai į I-ąjį Seimą. Daugiausia vietų gavo krikščionių demokratų bloko atstovai.

1923 m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į II-ąjį Seimą. Vėl daugumą balsų gavo krikščionys demokratai.

1926 m. gegužės 8-10 d. įvyko rinkimai į III-ąjį Seimą. Daugiausiai vietų gavo

6valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Seimas šiuo laikotarpiu (1920-1926 m.) atliko Konstitucijos apibrėžtas funkcijas: leido įstatymus, rinko Respublikos prezidentą, kontroliavo Ministrų kabinetą, kuris privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą.

Po valstybės perversmo (1926 m.), kai j valdžią atėjo Tautininkų partija ir įsitvirtino A.Smetonos autoritarinis režimas, Seimas buvo paleistas (1927 m.) ir parlamentinio valstybės valdymo praktika nutrūko. 1936 m. buvo paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas, nustatęs aukštus amžiaus, sėslumo, politinių kvalifikacijų cenzus ir kitaip ribojęs piliečių rinkimų teisę. Taigi tarpukario parlamentarizmas Lietuvoje neišsiplėtojo į nuolatinę demokratinę valdymo sistemą.

Kai 1940 m. Lietuvos Respublika buvo prievarta įjungta į Tarybų Sąjungą, Lietuvos įstatymai nustojo galioję. Teisinė padėtis nepasikeitė nei hitlerinės, nei antrosios sovietinės okupacijos metais. LTSR Aukščiausioji Taryba vykdė svetimšalių valią.

1990 02 24 d. Sąjūdžio ir savarankiškosios KP pastangomis Lietuvoje pirmą kartą sovietiniais metais buvo surengti demokratiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą.

1992 m. spalio 25 d. Aukščiauioji taryba paskelbė pirmalaikius rinkimus į Lietuvos Respublikos IV Seimą. Kartu su rinkimais vyko referendumas dėl konstitucijos projekto. 1992 m. spalio 25 d. referendume Lietuvos Respublikos, piliečiai priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1996 m. spalio 25 d. įvyko rinkimai į V
Lietuvos istorijos datos

X tūkst. pr.Kr. – dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikuria pirmieji nuolatiniai gyventojai.

Apie 2500 m.pr.Kr. – į senųjų europiečių gyvenamas teritorijas ateina indoeuropiečiai.

Apie 2000 m.pr.Kr. – susidaro baltai.

Apie 1700 m.pr.Kr. – Lietuvos teritorijoje pasirodo pirmieji metalo dirbiniai.

Apie VI-V a.pr.Kr. – formuojasi vakarų baltų gentys – prūsai, jotvingiai, kuršiai.

98 m. – romėnų istorikas Kornelijus Tacitas pamini Baltijos pajūrio gyventojus aisčius.

Apie V a. – formuojasi rytų baltų gentys.

854 m. – kuršių karas su švedais. Apuolės pilies apgultis.

1009 m. – pirmąkart rašytiniuose Šaltiniuose minimas Lietuvos vardas.

1201 m. – Dauguvos žiotyse vokiečiai įkuria Rygos miestą.

1203 m. – įsteigiamas Kalavijuočių (karinis Kristaus brolių) ordinas.

1219 m. – Lietuvos kunigaikščiai pasirašo sutartį su Haličo ir Volynės kunigaikštyste.

1230 m. – prūsų žemėse įsikuria Kryžiuočių (Teutonų arba Vokiečių) ordinas.

1236 m. – žemaičių kunigaikščio Vykinto kariuomenė Saulės mūšyje sumuša kalavijuočius.

1251 m. – Mindaugo krikštas.

1253 07 06 – Mindaugas vainikuojamas Lietuvos karaliumi.

1260 m. – prie Durbės sutriuškinamas Kryžiuočių ordinas.

1260-1274 m. – Herkaus Manto vadovaujamas prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną.

71323 m. – Vilnius pirmą kartą paminėtas kaip LDK sostinė.

1336 m. – kunigaikštis Margiris ir jo kariai gynė Pilėnų tvirtovę.

1348 m. – Strėvos mūšis tarp Algirdo, Kęstučio ir kryžiuočių kariuomenių.

1362 m. – Kauno sugriovimas.

1370 m. – Rūdavos mūšis.

1379 m. – Jogailos ir Kęstučio paliaubos su ordinu.

1380 m. – Dovydiškių sutartis. 1385 m. – Krėvos unija.

1381 1387 m. – Lietuvos k rikštas.

1382 1399 m. – Vorsklos mūšis.

1401 m. – Vilniaus – Radomo sutartis tarp Vytauto, Jogailos ir lenkų bajorų.

1409 m. – žemaičių sukilimas prieš ordiną ir galutinis išsivadavimas.

1410 07 15 – Žalgirio mūšis.

1411 m. – Torūnės taika.

1413 m. – Žemaičių krikštas.

1413 m. – Horodlės unija.

1415 m. – lietuviai laimėjo bylą prieš ordiną Konstancoje, Šveicarijoje. 1418 m. – žemaičių valstiečių sukilimas.

1422 m. – Melno taika. Kovų su ordinu pabaiga.

1429 m. – Lucko suvažiavimas.

1435 m. – Pabaisko mūšis tarp Žygimanto ir Švitrigailos. 1447 m. – Kazimiero privilegija Lietuvos bajorams.

1492 m. – Aleksandro privilegija bajorams.

1522 m. – Vilniuje išėjo pirma spausdinta knyga.

1529 m. – pirmasis Lietuvos Statutas.

1544 m. – įkurtas Karaliaučiaus universitetas.

1547 m. – išleistas M.Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji knyga lietuvių kalba.

1557 m. – LDK pradėta valakų reforma.

1564-1566 m. – pradėta teismo ir administracijos reforma.

1566 m. – antrasis Lietuvos Statutas.

1569 m. – Liublino unija.

1570 m. – įsteigta jėzuitų kolegija.

1572 m. – Žygimanto Augusto mirtis. Gediminaičių dinastijos pabaiga.

1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas (akademija).

1582 m. – išleista M.Strijkovskio „Kronika“ – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija.

1588 m. – trečiasis Lietuvos Statutas.

1595 m. – išleistas Daukšos „Katekizmas“.

1605 m. – įvyko Salaspilio mūšis.

1772 m. – pirmasis Lenkijos – Lietuvos valstybės padalijimas.

1773 m. – įkurta Edukacijos komisija.

1788-1792 m. – Ketverių metų Seimas.

1791 m. gegužės 3 d. – priimta Respublikos konstitucija.

1793 m. – antrasis Respublikos padalijimas.

1794 m. – Tado Kosciuškos sukilimas.

1795 m. – trečiasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas.

8

1812 m. – prancūzų imperatorius Napoleonas įžengė į Lietuvą.

1817 m. – įsisteigė Filomatų, Šubravcų draugijos. Atsinaujino masonų ložių veikla. 1830-1831 m. – sukilimas prieš caro valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje.

1832 m. – Vilniaus universiteto uždarymas.

1861 m. – Rusijos imperijoje panaikinta baudžiava. Politinės manifestacijos Lenkijoje ir Lietuvoje.

1863-1864 m. – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.

1863 m. – įsakas dėl valstiečių prievolinių santykių panaikinimo.

1864-1904 m. – lietuviškos spaudos draudimo metai.

1883-1886 m. – „Aušros“ leidimo metai.

1889-1905 m. – „Varpo“ leidimo metai.

1893 m. – Kražių skerdynės.

1896-1904 m. – „Tėvynės sargo“ leidimo metai.

1896 m. – įkurta Lietuvos socialdemokratų partija.

1902 m. – įkurta Lietuvių demokratų partija.

1904 05 07 – spaudos draudimo panaikinimas Lietuvoje.

1905 m. gruodžio 4-5 d. – lietuvių suvažiavimas Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas).

1905 m. – įkurta Tautiškoji lietuvių demokratų partija, Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga.

1906 m. – pastatyta pirmoji lietuviška opera – M.Petrausko „Birutė“.

1906 m. – caro įsakas dėl valstiečių skirstymosi į vienkiemius. Stolypino agrarinės reformos pradžia.

1907 m. – Vilniuje įsteigta Lietuvių mokslo draugija.

1907 m. – Vilniuje įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda, įkurta Lietuvių dailės draugija.

1915-1918 m. – kaizerinės Vokietijos okupacijos metai.

1916 m. – lietuvių konferencijos Berne ir Lozanoje (Šveicarija).

1917 m. rugsėjo 18-22 d. – Vilniuje sušaukta Lietuvių konferencija, joje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba.

1917 12 11 – Lietuvos taryba priėmė pareiškimą dėl atsiskyrimo nuo Rusijos ir dėl

draugystės su Vokietija.

1918 02 16 – Lietuvos Taryba priėmė aktą, kuriuo paskelbtas Lietuvos

nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi
atkūrimas.

1918 m. lapkričio 11 d. – sudaryta A.Voldemaro vadovaujama Lietuvos laikinoji vyriausybė.

1918 11 23 – Lietuvos Respublikos vyriausybė paskelbė įstatymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.

1918 m. gruodžio – 1919 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonąja armija.

1918 12 31 – Lietuvos Respublikos vyriausybė persikėlė į Kauną.

1919 – 1939 m. – Lenkija okupuoja Vilnių ir Vilniaus kraštą.

1919 04 19 – 1920 11 21 – Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomene.

1919 07 26 -1919 12 15 – Lietuvos kariuomenės kovos su bermontininkais.

1920 05 15 – Steigiamasis Seimas pradėjo darbą Kauno muzikos teatro rūmuose. 1920 m. liepos 12 d. – pasirašyta sutartis su Sovietų Rusija, kuria ji pripažino

9Lietuvą „de jure“.

1921 09 22 – Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1922 02 15 – priimtas Žemės reformos įstatymas.

1922 08 01 – priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1922 08 16 – įvestas litas.

1923 01 09 – Klaipėdos sukilimas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1923 02 16 – Antantės valstybės priėmė nutarimą atiduoti Klaipėdos kraštą Lietuvai ir nustatė sieną tarp Lietuvos ir Vokietijos.

1923 03 15 – ambasadorių konferencija nustatė sieną tarp Lietuvos ir Lenkijos.

1924 05 08 – Klaipėdos kraštas pripažintas Lietuvai.

1926 09 28 – pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų Sąjunga.

1926 12 17 – valstybės perversmas. A.Smetonos įsitvirtinimas valdžioje.

1928 m. – pasirašyta sutartis su Vokietija dėl sienų.

1930 m. – Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.

1933 m. – Kaune įkurta Muzikos konservatorija.

1933 07 15 – S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą.

1935 m. – Kaune įkurtas Dailės institutas.

1935 m. – Klaipėdoje įkurtas Pedagoginis institutas.

1937 m. – įsteigtas Tautinis olimpinis komitetas, 1939 m. priimtas į tarptautinį olimpinį komitetą.

1938 m. – lenkų okupantai Vilniaus krašte uždarė visas lietuviškas mokyklas ir organizacijas.

1938 03 17 Lenkijos ultimatumas Lietuvai.

1939 03 20 – Vokietijos ultimatumas Lietuvai.

1939 03 23 – Hitleris apsilankė aneksuotoje Klaipėdoje.

1939 08 23 – pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas (Nepuolimo sutartis) ir slaptieji protokolai, pagal kuriuos Lietuva pateko Vokietijos žinion.

1939 09 28 – SSRS ir Vokietija pasirašė Sienų nustatymo ir draugystės sutartį ir slaptąjį protokolą, pagal kurį Lietuva, išskyrus jos pietvakarinę dalį, pateko į SSRS įtakos sferą.

1939 m. spalio 10 d. – pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.

1940 06 14 – SSRS ultimatumas Lietuvai.

1940 06 15 – SSRS kariuomenė okupavo Lietuvą.

1940 06 17 – sudaryta marionetinė J.Paleckio vadovaujama Liaudies vyriausybė. 1940 06 25 – oficialiai įregistruota LKP.

1940 07 21 – Liaudies seimas paskelbė Lietuvoje sovietų valdžią ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

1940 08 03 – Lietuva oficialiai įjungta į SSRS.

1940 08 25 – priimta stalininė konstitucija, įteisinanti Lietuvos okupaciją.

1941 06 14-18 – pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. 1941 06 22 – į Lietuvą įsiveržė hitlerininkai.

1941 06 23 – sukilimas prieš sovietinius okupantus. Sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė.

1941 08 05 – Laikinosios vyriausybės darbą nutraukė vokiečių okupacinė valdžia.

1943 11 25 – įkurtas rezistencijos vadovaujantis centras – VLIK-as. 101944 07 13 – Raudonoji armija užėmė Vilnių, prasidėjo antroji sovietinė okupacija.

1945 01 30 – Sovietinė armija išvijo hitlerininkus iš Lietuvos. 1947-1950 – kolektyvizacija.

1944-1956 – rezistencijos laikotarpis.

1945-1953 – masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai.

1972 03 19 – pradėta leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

1972 05 14 – Kaune susidegino R.Kalanta.

1975 m. – įsteigta Lietuvos Helsinkio grupė.

1978 m. – įsteigta LLL.

1988 06 03 – Vilniuje įkurta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

1988 08 17 – legalizuota tautinė trispalvė vėliava ir „Tautiška giesmė“.

1988 08 23 – mitinge Vilniuje Vingio parke viešai pasmerkta Lietuvos okupacija.

1988 10 22-24 – pirmasis LPS suvažiavimas.

1988 11 18 – LTSR AT lietuvių kalbą paskelbė valstybine kalba, tautinę trispalvę -valstybine vėliava, V.Kudirkos „Tautišką giesmę“ – valstybiniu himnu.

1989 08 23 – 600 km ilgio Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino. Akcijoje dalyvavo apie 1 mln. Lietuvos gyventojų.

1989 07 19-23 – LPK suvažiavimas, kuriame LPK paskelbė politinę

nepriklausomybę nuo SSKP.

1990 0111-13 – Lietuvoje lankėsi SSKP CK generalinis sekretorius M.Gorbačiovas.

1990 02 07 – LTSR AT panaikino 1940 m. deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

1990 02 24 – įvyko laisvi rinkimai į LTSR AT, juos laimėjo Sąjūdis, parlamento

(Aukščiausiosios Tarybos) pirmininkas V.Landsbergis.

1990 03 11 – LTSR AT paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Valstybės herbu patvirtintas Vytis.

1990 04 17 – SSRS ekonominės blokados pradžia.

1991 01 13 – „Kruvinasis sekmadienis“ – sovietų okupantų ir jų kolaborantų mėginimas įvykdyti valstybinį perversmą; užimant LTV bokštą, žuvo 13 žmonių ir apie 700 žmonių sužeista.

1991 02 11 – Islandija pripažino Lietuvos Respubliką.

1991 09 17 – Lietuvos respublika priimta į JTO.

1992 10 25 – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1992 – laisvi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą.

1993 02 25 – inauguruotas
Lietuvos Respublikos prezidentas A.Brazauskas.

1993 06 25 – įvesti Lietuvos pinigai – litai.

1993 08 31 – paskutinis rusų kareivis paliko Lietuvos žemę.

1993 09 06-08 – Lietuvą aplankė Romos popiežius Jonas Paulius II.

1996 m. spalio 25 d. – rinkimai į Seimą.

11Lietuvių tautos kilmė

(Pirmieji baltų paminėjimai. Bailų gentys ir jų teritorija I tūkstantmetyje. Baltų genčių likimas. Lietuvių tautos susidarymas)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2682 žodžiai iš 8906 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.