Lietuvos istorija3
5 (100%) 1 vote

Lietuvos istorija3

1. Lietuvos priešistorė

(nuo seniausių laikų iki valstybės susidarymo XIII amžiuje)

Lietuvių etnogenezė

• Etnogenezė – tautų ir kitų etninių bendrijų susidarymas.

• Lietuvių tautos susidarymas.

Baltų kilmės problema

Baltai (aisčiai) – indoeuropiečių tautų grupė.

Lietuvių protėvius aisčiais pavadina romėnų istorikas Tacitas I a.

Baltais ima vadinti vokiečių kalbininkas G. Neselmanas 1845 m.

Iškyla baltų kilmės problema .

XVa. Plintant renesansui, vyrauja dvi kilmės teorijos romėniškoji ir gotiškoji:

– Lenkų istoriko J. Dlugošo (1415 – 1480m.)– romėniškoji baltų kilmės teorija. Ji išdėstyta jo knygoje „Lenkijos istorija“.

Nerono giminaitis Palemonas bėga iš Romos ir atkeliauja į Lietuvos teritoriją. Jo sūnūs Borkus (Jurbarkas) ir Kunas (Kaunas).

Remiasi panašumu kalboje, papročiuose.

Panašūs dievai (Jupiteris – Perkūnas).

Italia – Lituania.

– Vokietis Erazmas Stela (Saksonija)suformuoja

gotiškąją baltų kilmės teoriją („Dvi knygos apie prusų kilmę.“)

Lietuvai – iš germanų genties berulų.

– J. Basanavičiaus (1879 – 1924m.) iškėlė tragiškąją – frygiškąją baltų kilmės teoriją Senovėje Balkanų pusesalyje gyvenę trakų – frygų gentys yra ir baltų protėviai

Baltų susiformavimas

Lietuvos priešistorės periodizacija:

Akmens amžius: XI – I tūkst.. vidurys pr. Kr. (3 mil. m. pr. Kr.)

Paleolitas XI – IX tūkst.. pr. Kr.

Mezolitas VIII – V tūkst.. pr. Kr.

Neolitas V – ~1600m. pr. Kr.

Žalvario amžius: 1600m. – 500m. pr. Kr.

Geležies amžius: 500m. pr. Kr. – XIIIa.

XVIII – XVI tūkst. pr. Kr. Traukiasi ledynai iš dabartinės Lietuvos teritorijos. X – IX tūkst. pr. Kr. – pasirodo pirmieji gyventojai

(prieš 12 tūkst. metų). Jie buvo šiaurės elnių medžiotojai, žvejai.Apsigyvena prie Merkio, Nemuno, Neries – ten gausu titnago.

~2500m. pr. Kr. atsikelia indoeuropiečiai. Jiems būdingi laiviniai kovos kirviai, virvelinė keramika. Indoeuropiečiai – karingi gyvulių augintojai, iš dalies žemdirbiai. (turi karves, ožkas, arklius, šunis.)

Senieji gyventojai + indoeuoropiečiai –baltai. Baltų paplitimas nuo Vokietijos iki Maskvos (pagal hidronimus).

Nuo I tūkst.pr.Kr. prasideda atskirų baltų genčių formavimasis (trunka virš 1000metų).Susiformuoja I tūkstantmečio po Kristaus antroje pusėje. Pirmieji išsiskykė prūsai, jotvingiai, kuršiai (vakarų baltai).

Akmens amžius:įrankiai ir ginklai išakmens ir kaulo; pirmieji verslai medžioklė, žvejyba, rinkimas. Keramikos, audimo pradžia. Įtvirtintos gyvvenvietės. Žemdirbystės, gyvulininkystės pradžia. Lankas, šuo.

Žalvario amžius: metalurgija (žalvario), pilkapiai, piliakalniai (negyvenami, skirti ginybai).

Geležies amžius: metalurgija (geležies lydymas. Taip pat ir vietinės balų rūdos), prekyba su Romos imperija (gintaras; prekiauja vakariniai baltai – prūsai, kuršiai), įsigali žemdirbystė (pagrindiniai verslai tmpa žemdirbystė ir gyvulininkystė).Daugėja geležnių įrankių ir ginklų. Didėja ūkio našumas,prasideda visuomenės diferenciacija (išsiskiria žemdirbių, amatininkų, karių, pirklių sluoksniai).Išsiskiria atskiros baltų gentys.Turtingiausi – vakarų baltai. VII a. susiformuoja lietuvių kalba.

Vakarų baltai: kuršiai, prūsai, jotvingiai.

Rytiniai baltai: žemaičiai, aukštaišiai, lietuviai, sėliai, latgaliai, žiemgaliai, skalviai, nadruviai. žemėlapis

Valstybės susidarymas

Vidinės priežastys: – susiformuoja žemių konfederacijos,

– didėja turtinė nelygybė,

– formuojasi ekonominis gyvenimas,

– išsiskiria atskiri gyventojų sluoksniai,

– kuriasi miestai (Kernavė, Trakai, Vilnius)

Išorinės priežastys: – priešų poulimai (ypač Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai).(Taip pat mongolai totoriai, Kijevo Rusia, vikingai).

Gimininės bendruomenės, tobulėjant darbo įrankiams, skaidosi į šeimas (formuojasi kaimyninė bendruomenė), atsiranda privati nuosavybė (alodas), turtinė nelygybė, iškyla turtingesni (karo vadai, seniūnai). Atsiskiria amatininkai, kitos gyventojų grupės.

Bendruomenės jungiasi į žemes, joms vadovauja kunigaikščiai (karo grobis, kieminėjimas). Žemės jungiamos į didesnius vienetus – konfederacijas.Valstiečiai – laisvi bendruomenininkai. Vergovinės santvarkos nebuvo (vergai – tik karo belaisviai (šeiminykščiai, kaimynai)).Pereita iš karto prie feodalinės santvarkos.

Pirmieji baltų paminėjimai

98 m. romėnų istorikas K. Tacitas knygoje “Germanija” pirmą kartą pamini aisčius (dabar baltai).

854 m. Brėmeno ir Hamburgo arkivyskupas Rimbertas mini kuršių kovas su vikingais ir pirmą Lietuvos vietovę Apuolę.( švedų karalius Olafas puola Apuolę ir Gruobiną). Kuršiai su vikingais (normanai, žuvėdai) kariavo, puolė, prekiavo IX – XI a.

1009 m.Kvedinburgo analuose pirmas Lietuvos vardo paminėjimas (Misijonierius Brunonas Bonifacijus vyko į Lietuvos Rusijos pasienį krikštyti ir buvo nužudytas).

Nuo XI a. Lietuvą mini Rusios metraščiai.

Lietuvos vardas nuo upelio Lietauka (Neries intakas prie Kernavės).

Baltų kaimynai

Iki susidarant valstybei, kaimyninės gentys buvo: šiaurėje fino ugrių gentis

lyviai (dabar Estijos ter.), pietuose ir rytuose – slavų gentys.

Iki Lietuvos valstybės susidarymo, susikūrė kaimyninės valstybės:

IX a. susikuria Kijevo Rusia. 988 m. priėmė krikštą (stačiatikiai). XII a. suiro.

X a. susikuria Lenkijos karalystė. 966 m. priima krikščionybę.

XIII a. pradžioje įsikuria Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai.

Žemėlapis

Baltų tikėjimas

Garbina gamtos jėgas, gamta sudvasinta.

Iki indoeuropiečių atėjimo garbinamos moteriškos giminės dievybės (deivės): Laima, Ragana, Žemyna. (matriarchatas)

Indoeuropiečiams atsikrausčius, imama garbinti vyriškos giminės dievus: vyriausias dievas – Dievas, Perkūnas, Patrimpas, Patolas, Velinas (Velnias).(patriarchatas)

Turi religinių apeigų prižiūrėtojus krivius, žynius.

Šventos ugnies saugotojas vaidilutes.

Kulto pastatų nėra.

2. Lietuvos valstybės susidarymas.

Mindaugas

Ordinų atsikraustymas į rytų Pabaltijį

XIII a. ima silpti kryžiaus žygiai į Artimuosius Rytus. Vakarų Europai reikia naujų žemių, rinkų, katalikų bažnyčiai – naujai apkrikštytų kraštų. Pabaltijys – prekybos keliai (per Dauguvą vyksta prekyba su Novgorodu).

1201m. įkuriama Ryga (įkuria vokiečių pirkliai ir misijonieriai). Krikštyti nesiseka, puola lyviai ir baltų gentys. 1201 m.Rygos vyskupas Albertas apsugai pasikviečia karinę karių-vienuolių organizaciją – Kalavijuočių ordiną. (iš užkariautų teritorijų 1/3 atitenka ordinui, 2/3 – Rygos vyskupui.Ordino vyriausiasis – magistras; kariai-vienuoliai – broliai. Kalavijuočiai nukariauja lyvius, latgalius, estus, dalį kuršių, žiemgalių. Nukariautas kraštas (vėliau ir valstybė) pavadinamas Livonija.1226m. Lenkijos dalies Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakviečia padėti kovoti su prūsais Kryžiuočių (Teutonų) ordiną. Duoda dalį Kulmo žemės ir viską, ką užkariaus.

1231 m. kryžiuočiai įsikuria ir pradeda pulti prūsus.Kalavijuočių ir kryžiuočių ordinams susijungti trukdo Žemaitija.Kalavijuočiai pradeda jos puolimą.

1236m. įvyksta Saulės mūšis (kalavijuočiai prieš žemaičius(gal prieš jungtines pajėgas). Vadovauja Vykintas. Ordinas pralaimi ir susijungia su kryžiuočiais (1237m.).Išlieka gan savarankiškas. Dažniausiai vadinamas Livonijos ordinu arba Livonija.

Žemėlapis

Mindaugas

XIIIa. susidarė reikiamos vidinės sąlygos valstybei sukurti.

Vieningos valstybės reikalavo ir išorės prišų puolimai.

1219m. Volynės sutartyje su lietuviais kunigaikščiais minimas 21 kunigaikštis, iš jų 5 vyresnieji (tarp jų ir Mindaugas).

1235(6) m. metraščiai mini “Mindaugo Lietuvą”. (Tikslios datos nėra).

1251m. Mindaugas krikštijasi. Su juo sūnūs Ruklys, Rupeikis, žmona Morta ir dvariškiai.(Tai nėra Lietuvos krikštas).Tarpininkavo Kalavijuočių ordinas.

Pirmas Lietuvos vyskupas – Kristijonas (1254m.).

1253m. Liepos 6d. – Mindaugas vainikuojamas Lietuvos karaliumi. Karalystė priklausė nuo popiežiaus (ne nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus). Dovanojo žemaičius.

1260m. – Durbės mūšis (kryžiuočiai ir kalavijuočiai prieš žemaičius). Laimi žemaičiai. Prasideda Didysis prūsų sukilimas (1260 – 1274m.). Vadovauja Herkus Mantas.(pralaimi).

Mindaugas su žemaičiais prieš Ordiną.

1263m. – Mindugas nužudytas.

Valdymo reikšmė:suvienijo Lietuvą, priėmė krikštą (nėra tęstinumo), karūnuotas Lietuvos karaliumi (nėra tęstinumo; pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius), Lietuva tapo pripažinta Europoje.

Žemėlapis

Lietuvos valdovai nuo Mindaugo iki Gedimino

1235 – 1263 Mindaugas

1263 – 1264 Treniota (Mindaugo seserėnas)

1264 – 1267 Vaišelga (Mindaugo sūnus)

1267 – 1269 Švarnas (Vaišelgos svainis)

1269 – 1281(2) Traidenis.

1281 – 1291 -?

1291 – 1295 Butigeidis ir Butvydas – Pukuveras

1295 – 1316 Vytenis (Butvydo sūnus)

1316 – 1341 Gediminas (Vytenio brolis)

3.Gediminas (1316 – 1341)

Vidaus politika

Įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia.Remaisi žemvaldžiais.

Susiformavo didžiojo kunigaikščio taryba. (20žm).Sudaro sričių kunigigaikščiai.

Įsigali dinastinis paveldėjimas – Gediminaičių dinastija (iki 1572 m.)

Vilnius – Lietuvos sostinė (pirmą kartą paminėtas Gedimino laiškuose 1323m.Tai – įkųrimo data.)

Lietuvą imta vadinti Lietuvos Didžiaja Kunigaikštyste (LDK).

Plėtė valstybę, jungdamas rusų kunigaikštystes. Nukariautose srityse valdyti skyrė sūnūs, brolius, kartais prisiekusius ištikimybe vietinius.

Kilmingiems bajorams dovanoja žemės valdas.

Nusistovėjo duoklės. Valstybės pajamos – valstičių baudos, karo grobis.

Stiprėja kariuomenė, laivynas.

Gerėja sąlygos žemdirbystei, amatams, miestams (Vilnius, Kernavė, Kaunas, Trakai).

Gedimino užsienio politika

Gediminas geras (išskirtinis) politikas, diplomatas.

Tęsiasi kovos su kryžiuočiais.( 1320 m. Medininkų mūšis).

Vyksta valstybės plėtimas į rytus.

Rašyti 6 laiškai į Vakarų Europą (1323 – 1324)

1. Popiežiui Jonui XXII.

2. Bremeno, Kelno, Magdenburgo miestiečiams.

3, 4, 5 Saksonijos parnciškonams, Hanzos miestams.

6. Tartu, Saremo vyskupams, Talino žemės vietininkui, Rygos miesto tarybai.

Laiškų tikslas – rodyti kryžiuočių tikrus grobikiškus
tikslus, kviesti amatinikus, pirklius, vienuolius į LDK. Laiškuose išreiškė norą krikštytis, vėliau atsimetė nuo šios idėjos, priš mirtį vėl grįžo (galima nužudymo prižastis).

Pažadėjęs krikštytis, galėjo sudaryti 4 metų paliaubas su Livonija.

1323 m. taikos ir prekybos sutartis su Rygos arkivyskupu.

LDK santykius gerino dukrų vedybomis (Aldona už Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos. Pasekoje – bendra sutartis prieš kryžiuočius).

1336 m.gindamas Pilėnus žūsta Gedimino brolis Margiris (?).

1341 m. nužudytas.

4. Algirdas ir Kęstutis

1345 – 1377

Algirdas valdo LDK 1345 – 1377 m.

Po Gedimino mirties LDK valdovu tampa Jaunutis (valdė 1341 – 1345 m.) Nuverstas po sąmokslo brolių Kęstučio ir Algirdo.Didžiuoju kunigaikščiu tampa Algirdas, bet valdo sutartinai ir broliškai su Kęstučiu.

Algirdas užsiima rytų politika (rusų žemių jungimas prie LDK, kovos su totoriais).

Kęstutis gina LDK vakarines žemes nuo kryžiuočių. Abu bendradarbiauja.

Nusistovi dalinio kunigaikščio prievolės didžiajam: atiduoda savo surinktos duoklės dalį, karo metu davė kariuomenę, gynė savo sritį. LD Kunigaikštis nesikišdavo, dėl valdymo tardavosi. . Išlikdavo tikyba ar net valdžia.

Algirdas daugiausia prijungė rusiškų kunigaikštysčių( Kijevo – didžiausia).

1363(2)m. – Mėlynųjų Vandenų mūšis tarp Algirdo ir totorių.Algirdo pergalė.

Algirdas surengė 3 žygius prieš Maskvą: 1368, 1370, 1372.

Kęstutis valdo tėvoniją – Trakus.

Kryžiuočiai keičia taktiką. Daug smulkių žygių. Ieško sąjungininkų Lietuvoje. Siekia sudaryti palankias taikos sąlygas.

Didesni Kęstučio mūšiai su kryžiuočiais:

1348 – Strėva, 1370 – Rūdavos.

Kęstutis igyja riterio autoritetą.

Krikšto klausimas: Algirdas ir Kęstutis krikštysis, jei kryžiuočiai atiduos visas baltiškas žemes ir išsikels į rusiškas žemes kovoti su totoriais.

5. Jogaila

Lietuvos didysis kunigaikštis 1377 – 1381 ir 1382 – 1387

Lenkijos karalius 1387 – 1434

1377 m. po Algirdo mirties Lietuvos didž. kun. Tampa jo sūnus Jogaila. Kęstutis neprieštarauja.

Jogaila keičia tėvo politiką. Nebenori bendradarbiauti su Kęstučiu. Sudaro paliaubas su Kryžiuočių ord.; su Livonijos ord. (paliaubos galioja tik Jogailos žemėse).

Dovydiškių sutartis. Jogaila kryžiuočiams pažada neremti Kęstučio, kai jį puls ordinas.

Kęstutis ir jo sūnus Vytautas įtarę išdavystę užima Vilnių, randa sutartį, pašalina Jogailą iš sosto.

Lietuvos did. kun. tampa Kęstutis (1381 – 1382).

Jogaila atsiima Vilnių. Kęstučio ir Vytauto kariuomenės stovi prie miesto, pasiruošę pulti. Jogaila juos kviečiasi derėtis. Atvykę į derybas, Kęstutis ir Vytautas suimami ir kalinami Krėvos pilyje. Kęstutis nužudomas. Vytautas pabėga pagalbos pas kryžiuočius (išbus 1382 – 1384).

1382m. Dubysos sutartį Jogaila sudaro su kryžiuočiais: Žemaitija iki Dubysos užrašoma kryžiuočiams.

Lietuvos krikštas

XIVa. Sudėtingėja pagoniškos LDK padėtis: Ordinų puolimai (juos remia krikščioniška Europa), stiprėjanti Maskvos kunigaikštystė.

Lietuvos krikšto keliai: ordinas, Rusija (stačiatikybė), Lenkija.

Lenkijoje – dinastinė krizė: karalienė Jadvyga (12m.) .Lenkų

ponams priimtiniausias vyras Jadvygai – Jogaila.

Iš kryžiuočių grįžta Vytautas (Jogaila žada grąžinti Trakus)

1385m. Krėvos sutartis

Krėvos sutarties sąlygos:

– Lietuva turi priimti krikštą.

– Prijungti LDK žemes prie Lenkijos karalystės.

– Grąžinti lenkų belaisvius ir užimtas žemes.

– Sumokėti Jadvygos sužadėtiniui kompensaciją.

1386 m. Jogaila krikštijasi (Vladislovo krikšto vardas)

(Su juo Vytautas (Aleksandras), bajorai.)

Jogaila veda Jadvygą.

Jogaila karūnuojamas Lenkijos karaliumi (Vladislovas II)

Krėvos sutarties pasekmės:

– Prasideda politinis, socialinis, ekonominis suartėjimas su Lenkija.

– LDK sparėja feodalizacija, stiprėja bajorai.

– Suvienijo kovai prieš kryžiuočius.

– Prasideda lenkėjimas.

1387m. Lietuvos krikštas

Krikštijo Jogaila ir Vytautas.

Stačiatikių nekrikštijo.

Uždraudė katalikų ir stačiatikių santuokas.

Anksščiau susituokę su kataliku turėjo priimti katalikybę.

Lietuvos bažnytinė organizacija priklausė Lenkijos bažnytinei provincijai.

Krikšto reikšmė:

– Ordinas neteko moralinio (propagandinio) ginklo pulti Lietuvos.

– Sustabdytas rusų įtakos augimas.

– Vakarų Europos kultūros įtakos augimas.

– Per bažnyčią didėja lenkėjimas.

– Valstiečių priklausomybės pradžia (prievolės (dešimtinė)).

1387 m. Jogailos privilegijos krikšto proga

1. Privilegija Vilniaus vyskupystės vyskupui.

(Įsteigta bažnytinė žemėvalda (Vilniaus vyskupas apdovanotas žeme).Savo žemėse bažnyčia atleista nuo mokesčių valdovui, vykdo teismo ir administracijos reikalus).

2. Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės (savivalda).

(miestas tvarkosi teismą, iždą, administraciją).

3. Privilegija apsikrikštijusiems bajorams.

(pripažino žemės nuosavybės teisę, atleisti nuo prievolių (liko karo tarnyba, pilių statymas ir taisymas). Asmeninė laisvė, teisė į paveldėtą turtą. )

Valstiečių nuosavybės teisės nepripažintos.Jie jokių privilegijų negavo.

Privilegijos spartino
nutautėjimą, didino politinius, religinius prieštaravimus tarp lietuvių ir slavų.

Silpnino didž. kunig. valdžią, didino socialinę nelygybę.

Žemaitija liko nekrikštyta (1382m. Dubysos sutartimi ji priklauso kryžiuočiams) (aprkikštyta bus tik 1413m.)

6. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis

1392 – 1430

Po Kęstučio žūties (1382) bėga pas kryžiuočius (iki 1392m.)

Sugryžus, Jogaila negrąžino Trakų (Trakai – Skirgailai).

Tapęs Lenkijos karaliumi, Jogaila išvyksta į Krikuvą, savo vietininku LDK palieka brolį Skirgailą.1390 Vytautas antrą kartą bėga pas kryžiuočius (1392m.)

Jogaila siūlo grįžti ir tapti jo vietininku LDK.

Vytautas grįžta ir pasirašo su Jogaila

1392m. Astravos sutartį:

– Vytautas – Lietuvos didysis kunigaikštis, Jogailos vietininkas,

– Vytautui atitenkaTrakai ir Vilnius, kaip Jogailos vietininkui,

– Vytautas – Jogailos vasalas,

– Po Vytauto mirties – LDK atitenka Lenkijos karaliui.

Vidaus politika

• Siekia sumažinti (atsikratyti) Lenkijos įtakos.

• Centralizuoja LDK :

-remiasi bajorais, kuriuos skiria į aukštas pareigas.

-dovanoja bajorams valstiečius (stiprina sau palankių bajorų sluoksnį).

-vietoj nepaklusnių dalinių kunigaikščių skiriami vietininkai. (turėjo pritarti vietiniai bajorai. Tai stiprino LDK finansus.)

-sukūrė didžiojo kunigaikščio tarybą. Joje svaresnį balsą turi bajorai.

• Lenkų įgulas įkurdina Rusijos žemėse. (Jie geriau ginkluoti).

Santykiai su Lenkija

• Astravos sutartis. 1392 m.

• Vilniaus – Radomo sutartis. 1401 m. (po pralaimėjimo prie Vorsklos):

– Vytautas – Lenkijos vietininkai.

– Po Vytauto mirties – LDK lieka Lenkijos karaliui.

– Jogaila – aukščiausias LDK valdovas.

• Horodlės sut. 1413m. (po pergalės Žalgiryje):

– Jogaila ir Vytautas – lygiateisiai.

– Liet. did. kunigaikštis ir Lenkijos Karalius po Vytauto ir Jogailos mirties renkami su lietuvių ir lenkų žinia.

– Šalių bajorai gali suvažiuoti į bendrą suvažiavimą.

– LDK administracinis skirstymas pertvarkomas kaip Lenkijoje (vaivadijos (vaivados), pavietai; pilyse – kaštelionai).

– 47 bajorų šeimoms suteikti Lenkų herbai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2472 žodžiai iš 8237 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.