ĮVADAS
Pasirinkti būtent šia tema rašyti referatą lėmė keli veiksniai, kuriais vadovavausi. Pirmasis iš jų buvo informacijos kiekis, nenorėjau pasirinkti tokios temos, kur būtų sudėtinga ieškoti informacijos rašomai temai. Antrasis veiksnys – įdomi man pačiai tema, kad nereiktų sėsti prie knygų prievarta, o kad pačiai būtų įdomu ir iš to turėčiau sau naudos – žynių. Trečia – stengsiuosi neperrašinėti knygas, o pateikti tik reikalingiausią informaciją,perrfrazuojant kitų autorių nuomones. Analizuojant Lietuvos Metrikos problematiką remsiuosi savo nuomone.
Minėtus kriterijus atitiko tema „Lietuvos Metrikos problematika“. Tema konkreti ir interpretacinio pobūdžio, tokius veikalus negalima vienareikšmiškai traktuoti. Lietuvos Metrikos reikšmė suvokta gana anksti – jau XVI a. pabaigoje, tad jos reikšmė šiandien dar didesnė.
Šiame veikale aprašoma daug įvykių, aš pabandysiu tema susiaurinti, gvildenti tik tas temas, kurios atspindėtų referato temą.
Referate daugiausiai dėmesio skirsiu Lietuvos Metrikos grąžinimo istorijai, mikrofilmo patekimo į Lietuvą istorijai aprašyti ir problemoms, kurios lydėjo šiuos veiksmus.
Manau sunkumų rašant šį darbą netrurėtų iškilti, nes tema aiškiai apibrėžta ir informacijos šiai temai atskleisti yra gan daug. O tikslai, iškelti pradėjus rašyti šį darbą, turėtų atsispindėti turinyje t.y. Metrikos grąžinimo į Lietuvą istorija bei mikrofilmo patekimo į Lietuvą istorija. Tad tikslus iškeltus įvade, manau, pavyks įgyvendinti rašant šį darbą.
Rašant šį darbą naudosiuos S. Jegelevičius. „Lietuvos Metrika:kada ir kaip į Lietuvą pateko jos mikrofilmas.“) bei Algimanto Kasparavičiaus straipsniais „Lietuvos Metrikos negrąžinimo istorija. (1920 – 1930 m. )“ bei medžiaga rasta moksliniuose internetiniuose puslapiuose www.istorija . lt bei www.voruta.lt
Šis darbas – tai santrauka apie Lietuvos Metrikos problematiką. Manau šis referatas turės išliepakamąją vertę, nes jame informacija panaudota iš įvairių šaltinių, susisteminta, pateiktos skitingų autorių nuomonės apie Metrikos problematiką, kuri itin svarbi Lietuvai.
LIETUVOS METRIKOS KLAJOJIMO ISTORIJA IKI JOS ATSIDŪRIMO MASKVOJE
Plečiantis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK), neišvengiama būtinybė tapo vidaus ir išorės susirašinėjimas. Iš didžiojo kunigaikščio kanceliarijos svetur buvo siunčiami svarbūs dokumentai. Taip pat į kanceliariją plaukdavo svarbūs raštai iš kitų šalių, kaupėsi finansiniai dokumentai, įvairūs paskyrimai, teismų protokolai bei sprendimai ir t.t., kurie buvo nurašomi į atitinkamas knygas. Taip susidarė LDK raštinės XV–XVIII a. archyvas, imtas vadinti Lietuvos Metrika. Pirmieji šio archyvo įrašai yra iš Jogailos ir Vytauto laikų, paskutinieji apima Lenkijos-Lietuvos valstybės žlugimo metus. LM – didžiulės apimties dokumentų rinkinys, kurį sudaro per šešis šimtus ranka rašytų knygų. Kadangi tuo metu lietuvių kalba dar nebuvo susiformavusi, dauguma LM knygų rašytos tuometine kanceliarine gudų kalba, dar kitaip vadinama senąja baltarusių, slavų kanceliarine, rutėnų, rusų. Kai kurie aktai parašyti lotynų kalba. Vėlesni įrašai buvo daromi lenkų arba lotynų kalbomis. (3)
LM reikšmė suvokta gana anksti. XVI a. pabaigoje LM sudarė apie du šimtus knygų. Tuomet valstybės kancleris Leonas Sapiega savo kanceliarijai įsakė padaryti šių knygų kopijas. Sprendimas buvo be galo išmintingas. Per ilgą laiką seniausios, originaliausios knygos neišliko. Tuo tarpu kopijos ir originalios XVII–XVIII amžių knygos pasiekė mūsų laikus. (3)
Susidarius ir sustiprėjus Lietuvos valstybei, prireikė raštu pastiprinti tai, kas yra valdžios įgyta ar kitiems duota. Raštuose buvo įdėtos sutartys su kaimynų valstybėmis ir dovanos bei privilegijos, duotos valstybės kūrėjams bei talkininkams, būtent, lietuvių didikams. Reikėjo valdžiai turėti nuolatinė įstaiga raštams daryti ir laikyti – raštinė, arba kanceliarija. Iš pradžių visos valstybės ir paties kunigaikščio raštinė buvo ta pati; ji buvo pas didįjį kunigaikštį. Kur važinėdavo kunigaikštis, ten keliaudavo ir raštinė. (2)
Dėl to rasdavos daug nepatogumų. Kylantieji didikai (magnatai) reikalavo, kad valstybės reikalai ir kunigaikščio būtų atskirti. Be to, ir proga buvo tinkama: kunigaikštis Jogaila, nuėjęs užkuriais į Lenkiją, o paskui jo įpėdiniai, nuolatos gyvenę Lenkijoj, negalėjo, svetur būdami, rūpintis Lietuvos reikalais. (2)
Valstybės raštinėje tvarka ne iš karto nusistatė. Matyti, išduodant kokį raštą, nepalikdavo raštinėj kopijos. Sudegus ar išnykus originalui, nebuvo galima jo atnaujinti. Dėl to tai jau bent nuo XV amžiaus raštinėje buvo paliekamos kopijos ar nuorašai. Tokiu būdu valstybės raštinė skilo į dvi dalis: bėgamosios knygos ir senosios, || [324] arba archyvas. Kunigaikštis vežiojo su savim bėgamąsias knygas, o knygos su atliktais ar duotais raštais palikdavo vietoje, jas dabojo tam tikri valdininkai. Pritrūkus kokio rašto ar, nusimetus, ar ieškant kokio įstato, nuolatos tekdavo kreiptis į tą archyvą, kuris vėliau įgijo Lietuvos Metrikos vardą. (2)
Lietuvos Metrika iš pradžių buvo Trakų pilyje, iki XV amžiaus pabaigos, o jau nuo XVI amžiaus persikėlė į Vilnių; bent ji buvo tenai iki 1511 m.
(2)
Didelės tvarkos Metrikoje nebuvo: ji atsirado savaime, palengvėle, be plano, kuris būtų iš anksto nustatytas; todėl ilgainiui kilo klausimas jį sutvarkyti. (2)
Metrikoje buvo aktų knygos ir palaidi originalūs aktai. Gyvenimo praktikoje atsirasdavo dirbtinių netikrų raštų; sunku tat buvo išnykus originalui susekti, kurs tikras, o kurs netikras aktas. Be to, ilgainiui kai kurie raštai sugedo, apdegė, supelijo, supuvo, o teismuose, bajorų kovose su didikais, su kunigaikščiu teisių tikrumas ir aiškumas buvo reikalingas. (2)
Apie 1570 m. nežinomas žmogus aprašė visą Metriką, susekė, ir kokie yra joje raštai.
1594 m. Lietuvos kancleris Levas Sapieha liepė perrašyti visas Metrikos knygas, kad jos atstotų apgedusius originalus. Per keletą metų tas darbas ir buvo atliktas. (2)
1607 m. Seimas prisakė sulyginti senąsias knygas su naujosiomis, nes kilo abejojimų, ar viskas gerai atlikta. Tačiau Seimo paskirtieji žmonės to darbo nepadarė. Todėl karalius pats paskyrė komisiją knygų revizijai daryti. Rodos, revizija tęsusis iki 1621 m. (2)
Metrika buvo tuomet Vilniuje, pilyje. Matyti, turintiems čia reikalų ne taip lengva buvo prieiti, kad 1607 m. Seimas nutarė perkelti iš pilies naująsias knygas ir padėti patogesnėje vietoje. Taip greitai tas darbas nebuvo padarytas. Bent dar kancleris Radvila 1636 m. balandžio mėn. 21 d. prašo karaliaus pavesti Metrikai Kliučatos namus rinkoje prie Žuvų gatvės. (2)