„LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI“
1990 m. kovo 11-ąją, sekmadienį, apie 22 val. po ilgos pertraukos laisva Lietuvos žmonių valia išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, pasivadinusi Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, pradėjo vardinį balsavimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo. 22 val. 44 min. 124 deputatai (iš jų -105 Sąjūdžio kelti ir remti) pareiškė savo ir savo rinkėjų valią – Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Rytojaus dieną Maskvoje prasidėjo neeilinis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, turėjęs skubos tvarka svarstyti išstojimo iš TSRS įstatymą…
Taip gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas, vainikavęs 50 metų trukusias mūsų tautos pastangas atkurti 1940 metais svetimos jėgos suvaržytas Lietuvos valstybės suverenias galias. Penkiasdešimties metų kelias, aplaistytas krauju, skaudžiomis netektimis, neregėto masto tremtimis, baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atstatymu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, gimęs 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje, sugebėjo iškovoti tautos pasitikėjimą, suvienyti ją ir sutelktomis pastangomis, išnaudojant TSRS “perestroikos” laikmečio situaciją, laimėti 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, atkurti nepriklausomybę bei iškovoti tarptautinį pripažinimą. 1991 m. vasario 9 d. referendumas, įvykęs po tragiškų ir lemtingų sausio 13-osios įvykių Vilniuje, išsklaidė bet kokias abejones tiek Rytuose, tiek Vakaruose dėl vieningos lietuvių tautos valios ir siekių.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas išlaikė TSRS spaudimą, grasinimus žodžiu ir ginklu, ekonominę blokadą, Akto moratoriumą, nežmonišką įtampą laukiant tarptautinės visuomenės apsisprendimo. Aktas padėjo Latvijai ir Estijai 1991 metų rugpjūtyje, po nepavykusio pučo Maskvoje, apsispręsti nepriklausomybės paskelbimui (1990 metų pavasaryje dėl sudėtingų sąlygų jos skelbė tik Nepriklausomybės atstatymo deklaracijas, o ne sprendimus), o taip pat pastūmėjo TSRS į logišką ir taikią griūtį 1991 metų gruodyje.
Nuo tų lemtingų dienų praėjo dešimt metų. Nepriklausomybės akto signatarų klubo valdyba nusprendė parengti knygą “Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990”. Siekdami objektyvumo, kreipėmės į signatarus ir Aukščiausiosios Tarybos deputatus, prašydami papasakoti apie jų kelią į 1990 m. kovo 11-ąją, prisiminti dešimties metų senumo įvykius, taip pat pasakyti, kas, jų nuomone, buvo reikšmingiausia mūsų tautos ir valstybės gyvenime per dešimt nepriklausomybės metų, kokią mūsų valstybę jie įsivaizdavo 1990 m. kovo 11-ąją. Jų nuomonių įvairovė, tikėsimės, leis skaitytojui susidaryti išsamesnį vaizdą, ieškoti atsakymų į galimus klausimus, paskatins tolimesnius istorinius tyrimus ir diskusijas.