Lietuvos pilys1
5 (100%) 1 vote

Lietuvos pilys1

VORUTOS-PILIS

Voruta buvo viena iš svarbiausių Lietuvos pilių pirmojo ir vienintelio karūnuoto Lietuvos karaliaus Mindaugo (1238-1263) laikais. Joje Mindaugas apsigynė 1251 m., vidaus karo metu. Vėliau Voruta išnyko iš žemėlapio, o jos buvimo vieta tapo istorikų ginčo objektu. Šeimyniškėlių piliakalnis (vietinių žmonių vadintas Varutės kalnu) yra labiausiai tikėtina Vorutos pilies vieta.

Piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai prasidėjo 1990 m. (vadovas – Gintautas Zabiela). 1997 m. Anykščių rajono meras Saulius Nefas iškėlė idėją Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnyje pastatyti medinę pilį. Ją parėmė daugelis Anykščių ir visos Lietuvos inteligentijos atstovų. Po ilgų visuomenės ir paminklosaugos specialistų diskusijų buvo pritarta pilies statybai ant visiškai ištirto piliakalnio.

1999 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijoje pasirašyta deklaracija dėl medinės pilies statybos.

2000 m. Šeimyniškėlių piliakalnis pagal ištirtą plotą tapo plačiausiai tyrinėtu Lietuvos piliakalniu, 2001 m. rekonstruotas pirmasis pilies elementas – pilies tiltas per Varelio upelį.

Voruta – Mindaugo pilis

Ankstyvojoje Lietuvos istorijoje Vorutos vardas turi simbolinę prasmę – tai vienintelė žinoma Mindaugo pilis. Čia 1251 m. sprendėsi Mindaugo likimas. Pastarųjų metų tyrinėjimai šią pilį leido susieti su Šeimyniškėlių piliakalniu prie Anykščių ir gerokai praplėtė mūsų žinias apie ją.

Šeimyniškėlių piliakalnyje stovėjo tipiška valstybinė medinė pilis, pastatyta apie XIII a. vidurį anksčiau negyvenamoje vietoje. Artimiausios gyvenvietės buvo Anykščiai prie Anykštos upelio ir, greičiausiai, gyvenvietė prie Variaus upelio, XVII a. minimo Variaus palivarko vietoje. Šios gyvenvietės galėjo priklausyti į Lietuvos įtaką patekusiam sėliškam Taurožės valsčiui, kurį, po Vorutos įkūrimo jau apkarpytą, Mindaugas buvo užrašęs Livonijos ordinui (1255 m.). Valsčiaus centras buvo šiuo metu jau gerokai apardytame Lašinių piliakalnyje prie Taurožės upelio žiočių.

Sprendžiant iš to, kad šalia pilies tekantis upelis pavadintas Varučiu (vėliau – Vareliu, Variuku), o pilis atitinkamai – Varuta, pirmieji Vorutos pilėnai turėjo būti Variaus pakrančių sėliai. Šiame pilies varde išliko sėlių kalbos fonetinė ypatybė – priesaga -utė ištariama -uta (šią savybę paveldėjo kupiškėnai).

Vorutos pilies atsiradimą nulėmė strateginiai Lietuvos valstybės poreikiai – kovų su Livonija nulemtas poreikis stiprinti šiaurinį valstybės pasienį.

Kalavijuočių ordinas Lietuvą (Nalšios žemę) pirmą kartą puolė 1229 m., bet po pergalės Šiaulių mūšyje (1236 m.) Lietuva gavo dar 10 metų atokvėpio. 1245-1246 m. kovos tarp Lietuvos ir Livonijos ordino vėl įsiliepsnojo visu smarkumu. Būtent tada ir iškilo būtinybė stiprinti šiaurinį Lietuvos pasienį, t. y. sieną tarp menkai apgyvendintos ir didesne dalimi vokiečių įtakoje atsidūrusios Sėlos bei Lietuvai priklausančios Nalšios.

Kaip tik apie tą laiką ir pastatomos Vorutos bei Užpalių pilys, stovėjusios panašiai atrodančiuose Šeimyniškėlių bei Šeimyniškių piliakalniuose. Jos saugojo pagrindinius kelius į Livoniją. Lietuviai iš jų organizuodavo ir antpuolius į Livoniją. Tų antpuolių metu buvo atsivaroma daug karo belaisvių, kurie buvo paverčiami vergais – šeimyniškiais. Iš čia ir abiejų piliakalnių pavadinimai.

Užpalių pilies istorijos fragmentus atskleidžia XIV–XV a. šaltiniai, o Voruta paminėta tik vieną kartą, bet tas paminėjimas buvo toks reikšmingas, kad daugeliui istorikų pasirodė, jog Voruta buvo net Mindaugo sostinė.

Vorutos mūšis buvo lemiamas 1249–1252 m. vidaus karo tarp Mindaugo ir Tautvilo momentas. 1251 m. pradžioje Mindaugui pavyko patraukti į savo pusę svarbų Tautvilo sąjungininką – Livonijos ordiną.

Gausiu auksu Mindaugas įtikino Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą susitikti Lietuvos ir Livonijos pasieny ir susitikimo metu pasikrikštijo. Andrius Štirlandas pažadėjo jam parūpinti karaliaus karūną ir išvyti Tautvilą iš Rygos. Mindaugui jis davė Ordino riterių būrį, vėliau dalyvavusį Vorutos gynime. Netrukus magistras įvykdė savo pažadą dėl Tautvilo ir išsiuntė pas popiežių Parnaus vadovaujamą Lietuvos delegaciją. Popiežius Inocentas IV maloniai išklausė žinią apie Mindaugo krikštą ir 1251 m. liepos 17 d. davė nurodymą karūnuoti Mindaugą Lietuvos karaliumi.

Netekęs pagrindinio sąjungininko, Tautvilas bandė neprarasti iniciatyvos. Jis nuskubėjo į Šiaurės Žemaitiją, susirinko visas savo pajėgas ir puolė Mindaugą. Mindaugas kartu su Livonijos riteriais laukė jo, nesitraukdamas iš šiaurinio Lietuvos pasienio, kuriame turėjo stiprių pilių. Jis užsidarė Vorutos pilyje, prie kurios sienų netrukus pasirodė marga Tautvilo kariuomenė. Volynės metraštis taip aprašė šiuos įvykius:

,,O Tautvilas atbėgo į Žemaitiją, pas savo dėdę Vykintą, paėmė jotvingius ir žemaičius ir Danilo pagalbą, kurią Danilas jam davė anksčiau, žygiavo prieš Mindaugą. O Mindaugas susiruošė ir sumanė nesikauti su jais atvirai, bet įėjo į pilį, vardu Voruta ir išsiuntė savo svainį naktį, ir išvaikė ir rusinus, ir jotvingius. O ryte
išjojo vokiečiai su arbaletais, ir puolė juos rusinai su polovcais su strėlėmis ir jotvingiai su ietimis, ir vaikėsi lauke tarsi žaisdami, iš ten grįžo į Žemaitiją.”

Po šios lemiamos Mindaugo pergalės Tautvilas buvo gana greitai išvytas ir iš Žemaitijos, o Mindaugas 1253 m. karūnavosi Lietuvos karaliumi.

Karūnacijos iškilmių metu Mindaugas dar kartą susitiko su Andriumi Štirlandu, kuris atvežė vokiečių meistrų padarytas dvi karūnas – Mindaugui ir jo žmonai Mortai. Karūnacija vyko pasienyje – viduramžiais įprastoje lygiateisių valdovų susitikimo vietoje. Mindaugas turėjo atsilyginti Livonijos ordinui už suteiktą pagalbą, užrašydamas dalį Žemaitijos ir Jotvos žemių. Donacinis aktas buvo išduotas liepos pradžioje Latavoje (in Lettowia, in curia nostra), 10 km į šiaurės vakarus nuo Vorutos pilies. Pati karūnacija turėjo įvykti ten pat birželio 29 d. (tai Šv. apaštalų Petro ir Povilo diena – būtent su tokiomis šventėmis būdavo įprasta sieti karalių karūnavimo iškilmes). Neseniai paaiškėjo, kad prie Latavos upelio išliko Mindaugo dvaro ir pilaitės liekanos – Palatavio piliakalnis. Jis Latavos vardu (Lettow) buvo minimas dar XIV a. pabaigoje.

Praėjus kuriam laikui po Mindaugo karūnacijos pirmoji Vorutos pilis turėjo sutrūnyti – mediniai pastatai neilgaamžiai. Tuo užsibaigė ir pirmasis pilies gyvavimo etapas. Atrodo, kad pilies niekas neskubėjo atstatinėti – kurį laiką ji stovėjo apleista. Tad stabtelėkime ir pažiūrėkime, ką apie Mindaugo pilį sako archeologinių kasinėjimų rezultatai.

Lietuvos pilys suvaidino svarbų vaidmenį kovų su kryžiuočiais epochoje, padėjo įtvirtinti ir išsaugoti Lietuvos valstybingumą, buvo svarbūs gynybiniai ir administraciniai centrai. Tai visų pirma pasakytina apie etninės Lietuvos pilis, nors Lietuvos valstybei priklausė ir didžiuliai Rusios plotai su juose buvusiomis pilimis, paveldėtomis dar iš Kijevo Rusios laikų.

Kalbant apie Lietuvos pilių problemos branduolį – etninės Lietuvos pilis – reikia pažymėti, kad etninės Lietuvos sąvoką nederėtų visiškai sutapatinti su dabartine Lietuva. Ją reikia koreguoti pagal viduramžių laikotarpio istorinius duomenis. Lietuvos pilimis istorine prasme negali būti laikomos Pietų Kuršo ir Pietų Žiemgalos pilys, žinomos iš XIII a. šaltinių, kuomet jos dar nepriklausė Lietuvai. Lyginant su dabartine padėtimi, vakaruose dabartinė Lietuva apima didesnį plotą, nei etninė Lietuva viduramžiais, o rytuose ji yra susiaurėjusi. Tikrajai Lietuvai priklausė XVI a. I pusės Lydos, Geranainių, Ašmenos ir Svyrių pavietai. Krėvos kunigaikštystė su mūrinėmis Krėvos ir Medilo pilimis jau skirtina Rusios teritorijai (Medilo priklausomybė Rusiai paliudyta 1378 m.)1. Ašmenos kraštas yra svarbus tuo, kad sudaro didesnę pirminės Lietuvos žemės dalį, nors dėl jo nutolimo nuo pagrindinių kovų su kryžiuočiais arenos, jo pilių tinklas yra menkiausiai pažįstamas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1240 žodžiai iš 3947 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.