Lietuvos prezidentai1
5 (100%) 1 vote

Lietuvos prezidentai1

Antanas Smetona

A. Smetona gimė Užulėnio kaime, dabartinėje Ukmergės apskrityje, rugpjūčio 10 d., 1874 m. Baigęs valdinę Taujėnų mokyklą, jis mokėsi Ukmergėje ir Liepojoj, Palangoje, Mintaujos gimnazijoje. Čia, kartu su J. Jablonskiu, V. Kudirka ir kitais priklausė slaptai nelegaliai organizacijai. 1896 m. rudenį jis suorganizavo studentų pasipriešinimą prieš griežtų pažiūrų bažnyčios lankymą, kuris buvo privalomas. Dėl to jį išmetė iš gimnazijos, bet kiek vėliau jam vėl buvo leista studijuoti IX Peterburgo gimnazijoje. Baigęs ją, įsitraukė į slaptą Lietuvos Studentų Organizaciją, tapo jos vadu. 1899 m. jis buvo išmestas iš Peterburgo Universiteto, kur studijavo teisę, įkalintas dviem savaitėm ir išsiųstas į Vilnių už tai, kad sukėlė studentus protestuoti dėl suvaržytų teisių. Netrukus sugrįžo ir tęsė studijas. Keletą kartų buvo suimtas dėl veiklos, susijusios su Lietuva. 1902 m. A. Smetona baigę Universitetą ir pradėjo dirbti žemės banke, nes teisė jam nepatiko. Po dviejų metų susituokė su Sofija Chodakauskaite.

Nuo pat pirmų dienų Vilniuje A. Smetona įsitraukė į lietuvių veiklas, priklausiusias Lietuvos Demokratų Partijai, kurią atstovavo Steigiamajame Seime ir buvo išrinktas į prezidiumą. 1904 m. jis dirbo dienraščio “Vilniaus žinios” redakcijoje, o 1905 – 1906 m. redagavo savaitraštį “Lietuvos ūkininkas”. 1907 m. jis kartu su kunigu J. Tumu rizikavo ir pradėjo leisti laikraštį “Viltis”. “Viltyje” A. Smetona gynė nacionalinę vienybę. Jis taip pat prisidėjo ir prie lietuviškų knygų leidimo. 1914 m. jis pradėjo leisti “Vairą”, naują žurnalą, išeinantį kas antrą savaitę.

Įsiliepsnojus Pirmajam Pasauliniam Karui užsiėmė nukentėjusių per karą parėmimu. Kai centrinio komiteto pirmininkas m. Yčas išvyko į Rusiją A. Smetona tapo visuomenės pirmininku. 1916 m. vasarą A. Smetona su kitais lietuviais iš Vilniaus pareikalavo pietinio karo vokiečių vado teisės į Lietuvos nepriklausomybę. 1917 m. rugsėjo 6 d. jis pradėjo leisti laikraštį “Lietuvos aidas”. Šiame laikraštyje jis skelbė, kad svarbiausia yra Lietuvai atgauti nepriklausomybę. 1918 m. vasario 16 d. Smetona kartu su kitais tarybos nariais pasirašė nepriklausomybės aktą.

A. Smetona buvo susitarimų su Vokietija šalininkas. Nuo 1918-ųjų gruodžio iki 1919-ųjų kovo jis daugiausia gyveno Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, stengėsi gauti paskolų Lietuvai. 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos valstybės taryba išrinko A. Smetoną pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Bet 1920 m. balandžio 19 d. prezidentu tapo Aleksandras Stulginskis.

a. Smetona, neišrinktas į Seimą, daugiausia užsiėmė žurnalistika: redagavo daugelį Nacionalinio Progreso Partijos laikraščius. Tai buvo “Lietuvos balsas”, “Lietuviškas balsas”, “Vairas” ir kiti. Kurį laiką jis dirbo komisijos nariu Klaipėdos Krašto valdžioje, bet dėl ministro pirmininko E. Galvanausko nesutikimo buvo atleistas iš pareigų. 1923 – 1927 jis ėjo profesoriaus asistento pareigas Lietuvos Universitete. 1932 m. Vytauto Magnus Universitete Smetonai buvo suteiktas filosofijos daktaro garbės laipsnis.

1926 m. gruodžio 17 d. išrinktas Lietuvos prezidentu, A. Smetona daug keliavo per Lietuvą, susitikimuose aiškindamas naujos valdžios siekius. 1928 m. liepos 15 d. vyriausybės sutikimu, jis paskelbė naują Lietuvos konstituciją, kuri suteikė prezidentui daugiau galios.

1940 m. vasarą TSRS paskelbė Lietuvai ultimatumą, A. Smetona pasiūlė ginkluotą pasipriešinimą prieš TSRS. Bet dalis vyriausybės ir kariuomenės vadas nesutiko, todėl A. Smetona perleido savo pareigas ministrui pirmininkui A. Merkiui ir liepos 15 d. slaptai išvyko į Vokietiją. Po kelių mėnesių jis persikėlė į Šveicarijos sostinę Berną. 1941 m. pradžioje A. Smetona su savo šeima persikėlė gyventi į JAV, Klyvlendą. Čia jis parašė daug straipsnių, pradėjo rašyti veikalą apie Lietuvos istoriją, išplėstą biografiją. Bet netikėta jo mirtis per gaisrą namuose 1944 m. sausio 9 d. nutraukė visus jo darbus ir planus. A. Smetona buvo palaidotas Klyvlendo kapinėse (USA).

Aleksandras Stulginskis

Aleksandras Stulginskis gimė Kutalių kaime Tauragės apskrityje 1885 m. vasario 26 d. žemės nuomininko šeimoje. Jis mokėsi pradinėje Kaltinėnų mokykloje, Liepojos gimnazijoje, Žemaičių Kunigų seminarijoje Kaune. Baigęs pastarąjį, jis tęsė savo filosofijos ir teologijos studijas Insbruko universitete, Austrijoje. Bet vietoj įšventinimo į kunigus, jis nusprendė įstoti į agronomijos institutą Halyje, Vokietijoje, ir jį baigęs ėmė dirbti Lietuvoje agronomu. Jis parašė gana daug straipsnių tuometinei Lietuvos spaudai, daugiausia apie žemdirbystės plėtojimo problemas. Nuo 1941 m. jis redagavo žurnalą “Viensėdis”. Kaip vokiečiai okupavo Lietuvą, jis išvyko į Vilnių ir čia įsitraukė į Lietuvos organizacijas, buvo išrinktas į Lietuvos Laisvės Komitetą, organizavo mokymo kursus pradinių mokyklų mokytojams. Gana ilgą laiką vadovavo “Ryto” lavinimo bendruomenei, tvarkė sodus Vilniaus priemiestyje, aprūpinančius našlaičių prieglaudas daržovėmis. 1918 jis pradėjo leisti laikraštį “Ūkininkas”, “Ūkininko kalendorius”.

A. Stulginskis buvo vienas iš Krikščionių Demokratų Partijos įkūrėjų, 1917 m.
jis buvo išrinktas partijos centrinio komiteto pirmininku. 1917 m. kartu su kitais Lietuvos patriotais kreipėsi į JAV prezidentą V. Vilsoną, kad šis pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. 1918 m. vasario 16 d. jis pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Artėjant karui ir lietuvių įkaitams grįžus iš Rusijos, A. Stulginskis tvarkė valstybės komisijos reikalus. Jis buvo už nepriklausomybę, demokratinę santvarką Lietuvoje ir kritikavo tuos, kurie sutiko, kad Lietuva taptų monarchine valstybe.

A. Stulginskis organizavo Lietuvos apsaugą prieš bolševikus ir lenkus, įkūrė lietuvių armiją. M. Šleževičiaus valdžioje jis tarnavo kaip ministras be portfelio. P. Dovydaičio ministrų kabinete A. Stulginskis dirbo ministro pirmininko pavaduotoju ir vidaus reikalų ministru, paskui žemės ūkio ministru.

1920 m. liepos mėnesį jis buvo išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku ir valstybės prezidentu, perrinktas Pirmojo (1922 m. gruodžio 21 d.) ir Antrojo (1923 m. birželio 19 d.) Seimo. Prezidento postą išlaikė iki 1926 m. liepos 7 d., kai daktaras Kazys Grinius buvo išrinktas prezidentu. 1925 – 1930 m. A. Stulginskis vadovavo Lietuvos žvalgų brolijai.

Po sėkmingo žingsnio 1926 m. gruodžio 17 d., A. Stulginskis buvo išrinktas Ketvirtojo Seimo pirmininku ir išlaikė šį postą iki 1927 m. balandžio 12 d., kai A. Smetona paleido Seimą. Tada A. Stulginskis nusipirko žemės Jokūbave, Kretingos apskrityje, ir ėmė jose dirbti, o laisvalaikiu rašė straipsnius “XX amžiui”, “Ūkininkui” ir kitiems žurnalams bei laikraščiams. 1938 m. jis dalyvavo pasaulio lietuvių kongrese Kaune, kur jis sakė kalbą, reikalaujančią paisyti demokratinius principus Lietuvoje.

Pirmuosius Lietuvos okupacijos metus A. Stulginskis praleido savo sklype Jokūbave. 1941 m. birželį jis ir jo žmona buvo suimti, tačiau jų duktė suėmimo išvengė. Buvęs prezidentas buvo išgabentas į stovyklas, esančias Krasnojarsko teritorijoje, o jo žmona buvo ištremta į komių respubliką. Tik 1952 m., stovykloje, A. Stulginskio byla buvo baigta – jis buvo nubaustas 25 metų Sovietų stovyklose bausme. Bet po Stalino mirties, po Stulginskio bebaimių mėginimų, jam ir jo žmonai buvo leista grįžti į Lietuvą 1956 m. pabaigoje. Jie apsigyveno Kaune. A. Stulginskis mirė 1969 m. rusėjo 22 d. Jis buvo palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse Kaune. 1980 m. Lietuvos Filologų Centras Čikagoje išleido A. Stulginskio prisiminimų knygą, apimančią visą periodą nuo jo jaunystės iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1133 žodžiai iš 3452 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.