Planas:
1. Įžanga ir keleta ES nuostatų
2. Optimistinė prognozė
3. Ateinantis kapitalas
Šiuo metu tarp Lietuvos gyventojų vyksta karštos diskusijos – tapti Lietuvai ES nare ar ne. Dalis žmonių įžvelgia narystėje gerų tendensijų, dalis – kategoriškai nusistatę prieš visą tai. Apie narystę prasitarta dar visai neseniai, o Lietuvos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas prasidėjo jau 1991m. rugpjūčio 27 d., kai Europos Bendrija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Nuo to laiko yra kuriami planai dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. 1993m. Kopenhagos Viršūnių taryba įvardyjo narystės ES kriterijus, o jau 1995m. gruodžio 11d. Lietuva įteikė paraišką tapti ES nare. Prasidėjo derybos tarp Lietuvos ir ES. Buvo gauta didžiulė finansinė parama iš Europos Sąjungos Lietuvos verslui skatinti, keliams tiesti, užimtumui didinti, aplinkai švarinti ir mokymosi sąlygoms gerinti. Dar didesnė parama suteikta žemės ūkiui, kaimo plėtrai, turizmui.
Socialinės nuostatos
136 straipsnis (ex 117 straipsnis)
Bendrija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, mano, jog tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramą socialinę apsaugą, socialinių partnerių dialogą, žmonių išteklių plėtotę siekiant pastoviai didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.
Šiuo tikslu Bendrija ir valstybės narės įgyvendina priemones, pagal kurias atsižvelgiama į įvairias nacionalinės patirties formas, ypač sutartinių santykių srityje, ir būtinumą išlaikyti Bendrijos ekonomikos konkurencingumą.
Jos tiki, kad tokia raida vyks ne tik dėl socialinių sistemų suderinimui palankaus bendrosios rinkos veikimo, bet ir dėl šioje Sutartyje numatytos tvarkos ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų derinimo.
ŽEMĖS ŪKIS
32 straipsnis (ex 38 straipsnis)
1. Bendroji rinka taip pat apima žemės ūkį ir žemės ūkio produktų prekybą. „Žemės ūkio produktai“ tai žemdirbystės, gyvulininkystės ir žuvininkystės produktai bei tiesiogiai su jais susiję pirminio perdirbimo produktai.
2. Išskyrus tuos atvejus, kai 33–38 straipsniuose numatyta kitaip, bendrosios rinkos kūrimo taisyklės taikomos ir žemės ūkio produktams.
3. Produktai, kuriems taikomos 33–38 straipsnių nuostatos, yra išvardyti šios Sutarties I priede.
4. Veikiant ir plėtojantis bendrajai žemės ūkio produktų rinkai, kartu turi būti kuriama bendra žemės ūkio politika.
Valstybių teikiama pagalba
87 straipsnis (ex 92 straipsnis)
1. Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.
2. Bendrajai rinkai neprieštarauja:
a) socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;
b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti;
c) pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti.
3. Bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:
a) pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti;
b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;
c) pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui;
d) pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui.
e) kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota balsų dauguma remiantis Komisijos pasiūlymu.
2 straipsnis (ex 2 straipsnis)
Bendrija, įkurdama bendrąją rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą ir įgyvendindama 3 bei 4 straipsniuose nurodytas bendros politikos arba veiklos kryptis, kelia sau uždavinį visoje Bendrijoje skatinti sklandžią, suderintą ir tolydžią ekonominės veiklos plėtotę, siekti aukšto lygio užimtumo ir socialinės apsaugos, vyrų ir moterų lygybės, tvaraus ir neinfliacinio augimo, didelio konkurencingumo ir ekonominės veiklos rezultatų konvergencijos, aukšto lygio aplinkos apsaugos ir jos kokybės gerinimo, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės gerėjimo bei valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo.
Ateinantis užsieno kapitalas.
Tai vienas iš bsvarbiausių veiksnių regioninės ekonomikos vystimesi. Neateinant naujom įmonėm sunku tikėtis, kad rajonas galės greitai ir darniai vystytis. Taip pat
svarbu ir kokia yra vystimosi potencialai. Čia bus aptarta kaip gali Mažeikių rajonas gali pritraukti pinigus iš užsienio ir kuo jis geresnis ar blogesnis už kitų šalių stojančių į Europos sąjungą regionus. Taip pat bus paminėtos aplinkos, kurios veiks naujai įsikūrusias ar atėjusias įmones. Šios aplinkos suskirstytos į dvi grupes. Makroaplinka veikia tiek tą ąmonę tiek kitas, o mikroaplinka veikia tik tą vieną įmonę, o kitoms įtakos gali neturėti.
1. Naujai atėjusios įmonės makroaplinka.