LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007
Vilnius I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų
mokesčiu tvarką.
2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) –
Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos
teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika
turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius
gamtos išteklius.
2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio nuostatas.
4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris
pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu
Lietuvos gyventoju.
5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi
suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas
gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi
suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize,
atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar
mokslinę patirtį (know-how), taip pat kompensacija už autorių
arba gretutinių teisių pažeidimą.
6. Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame
banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje
pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas
pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises,
atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų
su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų.
7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis
gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per
tęstinį laikotarpį:
1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė
veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio
savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiška atlikėjo veikla.
8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam
tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis
taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai
nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose
veikla.
9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko,
muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio,
skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros,
meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi
viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.
Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime
arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys
kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.
10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas,
kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.
11. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas
(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė
arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas
grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas
(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė
arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos
kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar
kitu kintamuoju.
12. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje
išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę
buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba
vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą);
arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos
objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja
įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba
laivus.
13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo
individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą,
(toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per
nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo
veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą
(agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo
apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento)
statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
14. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį
laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas
paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar
kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta
nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:
1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų
turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau
išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat
pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo
didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų
vertei ar daliai;
2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos
Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą;
3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus
naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabužius, avalynę, darbo
įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones, jeigu su šiais darbo
drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo
priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;
4) gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio
mokėtoju, apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą
už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas
gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi
dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios
išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką
darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;
6) vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos
metu gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro
reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos dalyvio gautos
individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma
reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto
veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis,
bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, esamiems ar
potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija –
vieneto savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems verslo
ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba
gyventojais, išskyrus reprezentaciją organizuojančio vieneto
darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar
kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;
7) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13
procentų pelno mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios
yra Europos Sąjungos valstybės narės, vienetų, kurių verslo
organizavimo formos yra išvardytos Lietuvos Respublikos pelno
mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 2
priedėlyje ir kurie yra tame priedėlyje nustatytų mokesčių
mokėtojai, kai šis perleidimas yra Pelno mokesčio įstatymo 41
straipsnyje nurodytų operacijų išdava, reorganizavimo metu ir
pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo vieneto dalyvio mainais
į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus) gautas
įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis, pajus), kai abu nurodyti
vienetai dalyvauja reorganizavime, o akcijų kainų skirtumas,
apmokėtas pinigais (jeigu yra), yra ne didesnis kaip 10 procentų
įsigyjančiojo vieneto akcijų nominalios vertės arba, jei
nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos
kainos;
8) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13
procentų pelno mokesčio tarifus, kai šis perleidimas yra Pelno
mokesčio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų išdava,
reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo
vieneto dalyvio mainais į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas
(dalis, pajus) gautas įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis,
pajus), kai abu nurodyti vienetai dalyvauja reorganizavime ir
akcijų kainų skirtumo apmokėjimo pinigais nėra.
15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine
kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių
įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas
nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba
gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas
turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto,
paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio
Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų
nuolatinių Lietuvos
gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio
vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos
gyventojų per jų nuolatines bazes;
2) nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos,
pajamos iš paskirstytojo pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal
prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą, gautos iš nuolatinių
Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų
nuolatines bazes;
3) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;
4) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija
ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,
taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos,
išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.
18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto,
įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose,
nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje,
pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo –
kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio
Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į
kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią
ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio,
buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:
1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba
2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas
vienetas, arba
3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis
yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba
4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis,
taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo
laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo
sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susiję asmenys,
taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)
sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat
gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba
5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir
kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25
procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba
6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir
kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25
procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais
asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais,
asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo
laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo
sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo
giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki
antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba
7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.
20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista
turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti
įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti
asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra
įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą
ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:
1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio
tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;
2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno
arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje
valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas
kontroliuojantis asmuo;
3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno
arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje
valstybėje vykdoma veikla;
4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos
valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar
mokesčio bazės;
5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;
6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio
skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio
administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra
pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.
22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis
nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis
individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytą veiklos rūšių sąrašą.
23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.
24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į
vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo
teisių į
vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų,
susijusių su vienetu.
25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio
vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto
nuolatine buveine.
26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar
organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie
įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės
teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas,
įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.
27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas
kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau –
kontroliuojantis asmuo), jeigu:
1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę
mokestinio laikotarpio dieną ir
2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo
daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba
3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis
valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų
teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas
įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė
kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai,
vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas
nematerialus turtas.
29. Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas
naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią
veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią
sporto, atlikėjų veiklą.
30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje
fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko
ir naudojasi.
31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai –
santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat
bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės
(susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir
funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties
sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
32. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo
įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas),
kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio