LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007
Vilnius I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų
mokesčiu tvarką.
2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) –
Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos
teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika
turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius
gamtos išteklius.
2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio nuostatas.
4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris
pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu
Lietuvos gyventoju.
5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi
suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas
gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi
suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize,
atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar
mokslinę patirtį (know-how), taip pat kompensacija už autorių
arba gretutinių teisių pažeidimą.
6. Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame
banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje
pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas
pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises,
atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų
su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų.
7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis
gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per
tęstinį laikotarpį:
1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė
veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio
savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiška atlikėjo veikla.
8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam
tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis
taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai
nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose
veikla.
9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko,
muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio,
skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros,
meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi
viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.
Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime
arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys
kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.
10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas,
kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.
11. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas
(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė
arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas
grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas
(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė
arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos
kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar
kitu kintamuoju.
12. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje
išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę
buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba
vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą);
arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos
objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja
įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba
laivus.
13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo
individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą,
(toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per
nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo
veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą
(agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo
apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento)
statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
14. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį
laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas
paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar
kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta
nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:
1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų
turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau
išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat
pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo
didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų
vertei ar daliai;
2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos
Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą;
3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus
naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabužius, avalynę, darbo
įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones, jeigu su šiais darbo
drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo
priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;
4) gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio
mokėtoju, apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą
už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas
gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi
dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios
išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką
darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;
6) vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos
metu gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro
reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos dalyvio gautos
individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma
reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto
veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis,
bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, esamiems ar
potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija –
vieneto savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems verslo
ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba
gyventojais, išskyrus reprezentaciją organizuojančio vieneto
darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar
kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;
7) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13
procentų pelno mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios
yra Europos Sąjungos valstybės narės, vienetų, kurių verslo
organizavimo formos yra išvardytos Lietuvos Respublikos pelno
mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 2
priedėlyje ir kurie yra tame priedėlyje nustatytų mokesčių
mokėtojai, kai šis perleidimas yra Pelno mokesčio įstatymo 41
straipsnyje nurodytų operacijų išdava, reorganizavimo metu ir
pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo vieneto dalyvio mainais
į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus) gautas
įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis, pajus), kai abu nurodyti
vienetai dalyvauja reorganizavime, o akcijų kainų skirtumas,
apmokėtas pinigais (jeigu yra), yra ne didesnis kaip 10 procentų
įsigyjančiojo vieneto akcijų nominalios vertės arba, jei
nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos
kainos;
8) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13
procentų pelno mokesčio tarifus, kai šis perleidimas yra Pelno
mokesčio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų išdava,
reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo
vieneto dalyvio mainais į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas
(dalis, pajus) gautas įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis,
pajus), kai abu nurodyti vienetai dalyvauja reorganizavime ir
akcijų kainų skirtumo apmokėjimo pinigais nėra.
15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine
kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių
įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas
nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba
gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas
turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto,
paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio
Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų
nuolatinių Lietuvos
gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio
vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos
gyventojų per jų nuolatines bazes;
2) nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos,
pajamos iš paskirstytojo pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal
prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą, gautos iš nuolatinių
Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų
nuolatines bazes;
3) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;
4) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija
ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,
taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos,
išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.
18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto,
įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose,
nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje,
pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo –
kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio
Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į
kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią
ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio,
buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:
1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba
2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas
vienetas, arba
3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis
yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba
4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis,
taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo
laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo
sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susiję asmenys,
taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)
sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat
gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba
5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir
kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25
procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba
6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir
kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25
procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais
asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais,
asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo
laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo
sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo
giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki
antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba
7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.
20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista
turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti
įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti
asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra
įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą
ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:
1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio
tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;
2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno
arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje
valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas
kontroliuojantis asmuo;
3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno
arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje
valstybėje vykdoma veikla;
4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos
valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar
mokesčio bazės;
5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;
6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio
skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio
administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra
pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.
22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis
nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis
individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytą veiklos rūšių sąrašą.
23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.
24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į
vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo
teisių į
vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų,
susijusių su vienetu.
25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio
vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto
nuolatine buveine.
26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar
organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie
įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės
teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas,
įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.
27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas
kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau –
kontroliuojantis asmuo), jeigu:
1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę
mokestinio laikotarpio dieną ir
2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo
daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba
3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis
valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų
teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas
įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė
kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai,
vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas
nematerialus turtas.
29. Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas
naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią
veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią
sporto, atlikėjų veiklą.
30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje
fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko
ir naudojasi.
31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai –
santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat
bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės
(susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir
funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties
sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
32. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo
įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas),
kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio
kodekso įsakmiai nurodytus atvejus). 3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. 4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas
1. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:
1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu
laikotarpiu yra Lietuvoje, arba
2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių
interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau
Lietuvoje nei užsienyje, arba
3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva
ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų
laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su
pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais
mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių
laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba
daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90
ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir
neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam
fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų
esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje
valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba
savivaldybių biudžetų.
2. Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies
3, 4, 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos
gyventoju, jei jis yra:
1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės,
konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės
administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys –
ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės,
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar
ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra
Lietuvoje), arba
2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias
pajamas už darbą
Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio
ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios,
arba
3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik
individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo
atvykimo į Lietuvą tikslas.
3. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne
mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais
laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu
galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu
išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas
nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio
išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne
mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais
laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu
galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam
netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai
šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai
interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos
gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo
einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai
interesai yra, kai:
1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės
Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus
Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba
2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos
gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio
administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos
gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių
šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį
laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos
dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų
mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per
mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17
straipsnyje nurodytas pajamas. 5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas
1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.
2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:
1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir
2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir
3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba
jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu
gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma
dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą
mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės
kompetentingas asmuo.
4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas
yra:
1) per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir
užsienio valstybėse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei
bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su
nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę
Lietuvoje;
2) ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra
Lietuvoje.
5. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatinę bazę gautos
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) palūkanos;
2) pajamos iš paskirstytojo pelno;
3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio
Lietuvoje, nuomą;
4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus
atvejus;
5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos;
6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos
tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam
sportininko vardu;
7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos
tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo
vardu;
8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija
ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,
taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
6. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio
straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra
perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio
programoje yra suteikiamos šios teisės:
1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą
jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba
paskolinti, arba
2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios
remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba
3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą. 6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:
1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš
Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip
organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų
ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas
tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;
2) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos
valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos
narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip
jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;
3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant
pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla,
nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam
asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant
pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla,
nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam
asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
5) honorarui;
6) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos
(įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą,
jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18
straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant
tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš
šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti
leidžiami atskaitymai);
8) pajamoms, gautoms iš šios dalies 3-7 punktuose nenurodytos
individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų
neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami
atskaitymai;
9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamoms;
10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos
pensijų fondų įstatyme (toliau – Pensijų fondų įstatymas)
numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms,
įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į šį fondą, jei
pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatymą yra įgijęs
teisę į pensijos išmokas;
11) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta,
kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui,
bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai,
lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų
asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo
nuostatas;
12) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms
pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad
draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu
sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties
sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo
nuostatas;
13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų
fondą, įsteigtą pagal Pensijų fondų įstatymą, gyventojui išstojus
iš pensijų programos ir neperėjus į kitą pensijų programą, jeigu
išstojama iš pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 metų
nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos
grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal
Pensijų fondo įstatymo nuostatas.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33
procentų pajamų mokesčio tarifas.
4. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint
verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto
dydžio pajamų mokestis. 7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su