Lietuvos respublikos ir sovietinės socialistinės respublikos sąjungos santykiai 1990-1991 metais
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos ir sovietinės socialistinės respublikos sąjungos santykiai 1990-1991 metais

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR SOVIETINĖS SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS SĄJUNGOS SANTYKIAI 1990-1991 METAIS


Turinys

ĮŽANGA 2

1. KORUPCIJOS SAMPRATA 3

2. KORUPCIJOS FENOMENAS PASAULYJE 5

3. KYŠININKAVIMAS LIETUVOJE 7

3.1 Kyšininkavimas medikų tarpe 8

3.2 Valdžios struktūrų papirkinėjimai 9

3.3 Kyšininkavimo atvejai teisėsaugos organuose 10

4. KOVA SU KORUPCIJA 11

5. IŠVADOS 13

LITERATŪRA 14

Įžanga

1990-1991 metai buvo ilgas lietuvių tautos kovos už laisvę rezultatas. Beveik per penkiasdešimt okupacijos metų buvo keli mėginimai, pasinaudojant bent kiek palankesne tarptautine padėtimi, atkurti Lietuvos Respublikos nerpriklausomybę. Lietuvos atstovams važiuoti į Maskvą 1990-1991 metais teko net septynis kartus, stengiantis išsivaduoti iš SSRS priespaudos. Tuo laikotarpiu sudėtingomis tapo ir įvairios “smulkmenos”, kurių teorija net “nepastebi”. Būtent pirmuosius žingsnius dėl Lietuvos nepriklausomybės pradėta žengti nuo tokių smulkmenų.Pvz., …

 Sovietų Sąjungos pusė vengė vartoti net tam tikrą terminiją – buvo įkyriai peršama samprata “susitikimo komunikatas”, tačiau jokiu būdu ne “derybų”;

 Vengta vartoti pavadinimą “Lietuva” ir siekta mūsų valstybę įvardyti kaip “Lietuvos TSR”;

 Bandyta atsisakyti žodžio “storony”, kuris lietuviškai reiškia žodį “šalis”,o rusiškai dar gali būti verčiamas kaip “strany”.

Taigi net ir, regis, formaliuose dalykuose dviprasmybių negalėjo būti.Tai buvo sunkus kelias į dvišales tarpvalstybines derybas, kur derasi du lygūs subjektai. Tiesa, šiame procese laukta tam tikros Vakarų reakcijos. Tačiau Vakarų valstybių ryžtingumo laipsnis palaikant Lietuvą buvo ne toks, kokio tikėtasi. Ne veltui profesorius V.Landsbergis mini “Europos susipainiojimą pragmatizme ir stoką nepriklausomybės pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybę“.

Vertinant šio nelengvo ėjimo į nepriklausomybę rezultatus, šiandien matome, kad pusantrų metų trukusi politinė teisinė kova pasibaigė Lietuvos taikingų pastangų sėkme.

1990 metų kronika

Kova dėl nepriklausomybės prasidėjo jau 1988 metais susikūrus Sąjūdžio iniciatyviniai grupei, kuri savo veikla pradėjo tautinį lietuvių atgimimą. Sąjūdis iš karto iškėlė lietuvių tautos teisių atkūrimo reikalavimus, kur iš pat pradžių reikalavo demokratijos, Lietuvos ekonominio savarankiškumo, o vėliau ir Lietuvos suvereniteto (autonomijos, dalinės nepriklausomybės) SSRS sudėtyje bei visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Sąjūdis prieš komunistų partiją kovojo vien tik konstituciniais metodais, remdamiesi logika, veikiančiais įstatymais, masinės informavimo priemonėmis bei oficialiomis valdžios struktūromis. 1989 m. vasario 15 d. Kaune vykusioje specialioje sesijoje Sąjūdis pirmą kartą viešai paskelbė apie Lietuvos ir SSRS santykius, kur aiškiai pasisakė už laisvos, nepriklausomos, demokratiškos ir neutralios Lietuvos valstybės siekimo, o tų pačių metų gruodį LKP savo suvažiavime atsiskyrė nuo SSKP -priėmė savo programą ir įstatus. Šis atsiskyrimas sukėlė grėsmę SSRS unitarinės valstybės ir SSKP egzistavimui, todėl 1989 metų pabaigoje ir 1990 metų pradžioje SSKP CK plenumas svarstė LKP atsiskyrimą nuo SSKP, stengdamasis sugrąžinti LKP į SSKP, o 1990 m. sausio mėnesį Į Lietuvą buvo atvykęs ir pats M. Gorbačiovas, mėginęs lietuvius bei priversti juos atsisakyti nepriklausomybės atkūrimo reikalavimų. Tačiau tuo jis nepasiekė ne tik savo tikslo, bet dar labiau sutvirtino Lietuvos ryžtą atgauti nepriklausomybę.

1989 m. pabaigoje – 1990 m. pradžioje LTSR AT Sąjūdžio spaudžiama priėmė konstitucijos pataisas dėl Lietuvos TSR įstatymų viršenybės prieš SSRS įstatymus, panaikino konstitucijos straipsnį dėl komunistų partijos vadovaujančio vaidmens, įteisino daugiapartinę sistemą bei pripažino negaliojančia 1940 m. Liaudies seimo priimtą deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo Į SSRS. 1990 m. pradžioje buvo surengti ir pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriuos laimėjo Sąjūdžio remiami žmonės, surinkę 96 vietas iš 141.

Naujoji Aukščiausioji taryba, kuri savo pirmininku išsirinko V. Lansbergį, 1990 m. kovo 11 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės valstybės atstatymo Aktą, kurį pasirašė Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Lansbergis ir sekretorius Liudvikas Sabutis. Iš 133 deputatų 124 balsavo už, 6 susilaikė, 3 nedalyvavo.Šiame Akte teigiama, kad < Lietuvos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė (..) , taip pradėdama realizuoti visą Valstybės suverenitetą. Kartu Akte paskelbta, kad < Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija>. Taip pat Lietuvos Respublikos Atkūrimo Akte pabrėžta Lietuvos ištikimybė visuotinai pripažintiems tarptautiniams teisės principams, įskaitant sienų neliečiamumo principą, suformuluotą 1975 metų Helsinkio Baigiamajame Akte, įsipareigota garantuoti
žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Toliau tą pačią dieną Lietuvos AT priėmė Įstatymą dėl valstybės pavadinimo ir herbo. Juo, vėlgi remiantis tautos įgaliojimais, nurodytas vienintelis oficialus valstybės pavadinimas – Lietuvos Respublika. Nuo įstatymo priėmimo momento nutarta vartoti ir oficialų Lietuvos Respublikos Valstybės herbą ir ženklą – Vytį.Taip identifikuotasi su tebeegzistuojančia Lietuvos respublika. Lietuvos AT tuo pačiu įstatymu nutarta vadinti Lietuvos Respublikos Aukčiausiąja Taryba, atitinkamai pakeistas jos Pirmininko pareigybės pavadinimas, taip pat kitų valstybinių organų pavadinimai. Taip Lietuvos AT ir buvę marionetiniai organai virto Lietuvos Respublikos valdžios organais, sukurtas būsimas nepriklausomybės valstybės aparatas ir sudarytos sąlygos atkurti nepriklausomybę.

Aukščiausioji Taryba, būdama jau Lietuvos Respublikos aukščiausiuoju valdžios organu, be abejo, turėjo atitinkamus įgaliojimus ir galėjo veikti Lietuvos Respublikos vardu. Todėl 1990 – ųjų metų kovo 11 – ąją dieną toliau laikantis valstybės tęstinumo, priimtas įstatymas < Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo>. Jis realizavo Akto nuostatą, kad Lietuvoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija, tad reikėjo atstatyti paskutinės Lietuvos konstitucijos galiojimą. Įstatymu siekta < atstatyti pažeistas teises ir Lietuvos valstybės suverenias teises>, todėl visų pirma, nutrauktas 1978 metų buvusios sovietinės Lietuvos Konstitucijos galiojimas bei 1977 metų SSRS Konstitucijos, SSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų SSRS įstatymų galiojimas, po to atnaujintas ir 1938 m. gegužės 12d. Lietuvos Konstitucijos veikimas visoje Lietuvos respublikos teritorijoje. Be to, čia sustabdytas tų 1938 metų konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas, < kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Kontrolieriaus ir Valstybės Tarybos statusą>. Taip buvo padaryta dėl susiklosčiuosių tam tikrų aplinkybių: šie valstybės organai neišliko, jų staiga atkurti buvo neįmanoma, o valstybės aparato struktūra buvo likusi beveik tokia pat, kaip ir Lietuvos TSR, todėl reikėjo 1938 metų Konstitucijos galiojimą pritaikyti esamai situacijai.

1990 m. kovo 11 – ąją dieną taip pat priimtas įstatymas < Dėl Lietuvos respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo>. Juo atsižvelgiant < į būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su paikitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeninis santykiais>, buvo sustabdytas šios Konstitucijos galiojimas ir patvirtinas Liakinasis Pagrindinis įstatymas. Jame buvo įtvirtintos teisinės demokratinės valstybės gyvenimo normos, skelbiama orientacija į savarankišką vidaus ir užsienio politiką, užtikrinama Lietuvos gyventojų lygybė. Visoms Lietuvoje gyvenančioms tautoms buvo sudaromos galimybės plėtoti savo kultūrą, turėti savo spaudą, mokytis savo gimtąja kalba. Kartu nustatytas, kad < Lietuvos respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam įstatymui.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė kreipimąsi į pasaulio tautas, pranešdama apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą ir paskelbė, laukianti kitų tautų solidarumo ir paramos. Tačiau tik paskelbus apie nepriklausomybės atkūrimą visoje Lietuvoje buvo atjungti tarptautiniai telefono ryšiai, bandant taip sustabdyti Lietuvos komunikavimą su kitomis pasaulio valstybėmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1236 žodžiai iš 4043 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.