Lietuvos respublikos seimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos seimas



Daugiau kaip šimtą metų Lietuva merdėjo Rusijos imperijos sudėtyje. Tuo laiku politinė Europos raida nužengė toli į priekį. Didžiulį šuolį, ypač po Didžiosios prancūzų revoliucijos, padarė ir plačiai paplito Anglijoje užgimęs parlamentizmas. Taigi po Pirmojo pasaulinio karo naujai susikūrusios (ir atsikūrusios) valstybės turėjo į ką pasižiūrėti ir kuo sekti. Parlamentinė demokratija čia visur buvo laikoma vos ne idealu ir mėginama diegti savo šalyje.

Ne išimtis buvo ir Lietuva: valstybės atkūrimo idėją lietuvių visuomenė siejo su parlamentinėmis institucijomis.

Lietuvos Respublikos sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, be kita ko, liudijo žodžio ,,seimas” atgaivinimas. Tiesa, šis pavadinimas XX a. pradžioje buvo ne kartą vartotas daug platesne reikšme: pirmiausia seimais buvo vadinami kai kurie dideli Lietuvos visuomenės atstovų forumai, svarstę tolesnį Lietuvos likimą- Didysis Vilniaus Seimas (1905), Petrapilio Lietuvių Seimas (1917). Šių forumų nutarimuose žodis ,,seimas” reiškė atstovaujamąjį, parlamentinį valstybės organą. Antai pirmasis reikalavo Lietuvai autonomijos su visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu išrinktu Seimu, o antrasis deklaravo lietuvių tautos teisę savo politinį likimą spręsti laisvai išrinktame Lietuvos Steigiamajame Seime.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas

1917m. rugsėjo 18-23 d. Lietuvių Vilniaus konferencija išreiškė pasiryžimą kurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurios pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis nustatytų konstituanta (šis žodis paimtas iš Didžiosios prancūzų revoliucijos leksikono ir reiškė steigiamąjį organą). Vilniaus konferencijos sudaryta Lietuvos Taryba, vėliau pasivadinusi Valstybės Taryba, nepaisydama dar labai neaiškios Lietuvos ateities 1918 m.vasario 16d. priėmė vadinamąjį Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Dokumentas nurodė, kad šios valstybės pamatus bei santykius su kitomis valstybėmis nustatys kiek galima greičiau sušauktas demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas.

Šio akto priėmimo diena laikoma nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Valstybės Taryba atliko pirminį atkuriamąjį valstybės darbą, padėjo Seimo konstitucinį pamatą.

-2-

Valstybės Tarybos 1918 ir 1919 metais priimtais Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniais Dėsniais buvo pavesta visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu išrinktam būsimajam Steigiamajam Seimui nustatyti valdymo formą bei priimti Konstituciją.

Taigi Steigiamojo Seimo sušaukimas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo procese tapo ypatingos, neatidėliotinos reikšmės aktu. Tačiau tuo metu nebuvo galimybių nedelsiant įgyvendinti šį aktą: didelę Lietuvos teritorijos dalį buvo okupavę bolševikai, lenkai, paskui- bermontininkai, reikėjo žūtbūtinai kautis dėl nepriklausomybės.

Steigiamasis Seimas

1920m.gegužės 15d. Kaune, Valstybės teatro rūmuose, Steigiamasis Seimas pradėjo darbą vienbalsiai priimdamas rezoliuciją, kurioje buvo sakoma, kad Seimas ,, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm”. Ši rezoliucija kartu su Vasario 16d. Aktu padėjo Lietuvos valstybės ir jos demokratinės santvarkos teisinius pagrindus. Bet šiems pagrindams reikėjo laiko, todėl tam darbui vykstant, Steigiamasis Seimas atliko ir valstybės parlamentinio organo funkcijas. Jis priėmė 300 įstatymų, tarp jų Žemės reformos (1922m.vasario 15d.), Piniginio vieneto (1922m.rugpjūčio 9d.) įstatymus, ratifikavo Lietuvos Taikos sutartį su Rusija (1920m.rugpjūčio 6d.) ir kt.

Visuomenėje vyraujant nuomonei, kad vienintelis Lietuvos šeimininkas turi būti demokratiškai išrinktas Seimas, Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 1d. priimtoje Lietuvos valstybės konstitucijoje įtvirtino vadovavimo valstybei sistemą, neretai vadinamą kontinentiniu, arba prancūziškuoju, parlamentarizmu, garantuojančią ryškią parlamento hegemoniją ir griežtą vyriausybės organų subordinaciją parlamentui.

Realizuodama valdžios padalijimo principą, aukščiausiajam valstybės valdžios organui- Seimui, renkamam trejiems metams, Konstitucija suteikė galią leisti įstatymus. Kartu Seimui pavesta spręsti valstybės biudžeto bei jo naudojimo, svarbiausių tarptautinių sutarčių klausimus.

Renkamo Respublikos Prezidento santykiams su Seimu buvo būdinga tai, kad Prezidentą rinko ne tauta, o Seimas.

-3-

Negana to, Lietuvos 1922 m. Konstitucija įteisino dar ir kitas priemones, didinančias Seimo vaidmenį valstybėje Prezidento atžvilgiu: Seimo daugumai nepaklusnus ar nepageidaujamas Prezidentas 2/3 deputatų balsų dauguma galėjo būti anksčiau laiko pašalintas iš pareigų, o absoliučios balsų daugumos užteko iškelti jam baudžiamąją bylą. Prezidento galimybės paveikti Seimą buvo menkos: jis turėjo teisę per vieną mėnesį grąžinti Seimui pastorojo priimtą įstatymą, kad šis būtų svarstomas antrą kartą, bet Prezidento veto Seimas galėjo nesunkiai įveikti.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 746 žodžiai iš 2284 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.