Lietuvos respublikos seimas funkcijos ir įgaliojimai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos seimas funkcijos ir įgaliojimai

Įžanga

Šiame rašto darbe apžvelgsiu Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo nario funkcijas bei įgaliojimus. Atsivertę LR Konstitucijos V skirsnį pamatysime, kad 55 – 76 straipsniai reglamentuoja Seimo kompetenciją. Pagal LR Konstituciją, Seimas yra atstovaujamoji valstybės valdžios institucija, kurią sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys – renkami ketveriems metams vadovaujantis lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptai balsuojant. Taip pat, Seimas leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina biudžetą ir prižiūri jo vykdymą, sprendžia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas; jis turi įstatymo galią. Seimą dar galime įvardinti kaip savarankišką valdžių padalijimo doktrinos požiūriu instituciją. Parlamento kaip valdžios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todėl Lietuvos parlamentas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios norminius aktus. Tuo pasireiškia akivaizdus parlamento išskirtinumas.

Seimo nario įgaliojimų įgijimas ir pasibaigimas

Seimo nariu gali būti išrinktas LR pilietis, ne jaunesnis kaip 25 metų, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo posėdžio pradžios baigiasi ankščiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Pažymėtina tai, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti arba pažadas sakyti tiesą, paprastai kreipiantis į Dievą. Tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės. Tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti, jeigu kreipsime dėmesį į formos dalykus. Antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas. Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 4 d. ginčijama nuostata išdėstyta taip: “Asmenys, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padarė”. Cituota nuostata yra skirta šiai Konstitucijos 56 str. 1 d. normai sukonkretinti: “Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei […]” (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”).

Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Taigi Seimo narys, nors ir priklausydamas politinei frakcijai, neprivalo balsuoti prieš savo valią.

Nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio pradžios baigiasi buvusio Seimo narių įgaliojimai.

Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;

7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderino su šio statuto 6 str. reikalavimais;

8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

Seimo funkcijos ir įgaliojimai (kompetencija)

Seimo kompetencija – tai įgaliojimų visuma, per kurią atsiskleidžia šios valstybės valdžios institucijos pagrindinės funkcijos. Seimo kompe-tencija įvardyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atsižvelgiant į valdžių padalijimo principus. Parlamento įgaliojimai ne dubliuoja vykdomosios ir teisminių valdžių įgaliojimų, o atspindi pagrindinę Seimo kaip at-slovaujamosios ir įstatymų kuriamosios institucijos paskirtį. Parlamen-tams, be kitų, būdinga: įstatymų kūrimas, valstybės biudžeto tvirtinimas bei tam tikra vykdomosios valdžios kontrolė. Daugiausia diskusijų sukelia vykdomosios valdžios kontrolė. Valstybėse su skirtingomis valdymo formomis ši funkcija realizuojama skirtingai. Parlamentinėse respublikose vykdomosios valdžios kontrolė yra įvairiapusė. Čia vyriausybės veikla priklauso nuo parlamento pasitikėjimo. Prezidentinėse respublikose vykdomoji valdžia yra įtakojama netiesiogiai per įstatymų kūrimą, biudžetą ir pan. Lietuvoje Seimo nepasitikėjimas Vyriausybe reiškia jos veiklos pabaigą.

Įstatymų kūrimo kompetencijos ribos pasaulio valstybėse taip pat nėra vienodai realizuotos. Didžiojoje Britanijoje Parlamentas turi
įgalioji mus priimti sprendimus ir numatyti elgesio taisykles visose valstybės gyvenimo srityse. Tuo tarpu Prancūzijos Konstitucija griežtai riboja Parlamento veiklos ribas, numatydama konkretu sąrašą visuomeninių santykiu, kuriuos galima reguliuoti įstatymais. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija suteikia Seimui įgaliojimus priimti įstatymus, reguliuojančius bet kurią visuomeniniu santykių sritį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (67 str.) numatyti konkretūs Seimo įgaliojimai, kuriuos realizuodamas Parlamentas vykdo valstybės valdžią (Konstitucijos 5 str.).

Seimas turi įgaliojimus ir vykdo funkcijas:

1. Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas. Konstitucijos keitimo procedūra yra sudėtinga. Ji tokia svarbi, jog Konstitucijoje šiam klausimui yra skirtas atskiras skirsnis. Pateikti Seimui Konstitucijos pataisas gali nemažiau kaip 1/4 visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Konstitucija numato, jog tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pertrauka numatytam, kad suinteresuotos visuomeninės ir politinės grupės galėtų dalyvauti šiame procese gindamos ir derindamos interesus. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 Seimo narių. Taigi Konstitucija numato, kad jos keitimui reikia kvalifikuotos Seimo narių balsų daugumos, kuri yra reali tik sutarus visoms (absoliučiai daugumai) politinių jėgų. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po melų.

Seimo galimybe svarstyti ir priimti visas Konstitucijos pataisas riboja 148 str., kuris numato, jog Konstitucijos l str. nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik refe-rendumu, jeigu už tai pasisakytu ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teise. Taip pat Respublikos Konstitucija numato, jog tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

2. Leidžia įstatymus. Įstatymų leidyba yra viena svarbiausių Parlamento – Seimo – veiklos funkcijų. Tik Seimui suteikti tokie įgaliojimai. LR Konstitucija ir Seimo statutas numato įstatymų leidybos procedūrą.

Įstatymu leidybos iniciatyvos teise Konstitucija numato Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei. Taip pat šia teise gali pasinaudoti 50 tūkstančių piliečiu, turinčių rinkimų teise, kuria vadovaudamiesi gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.

Įstatymų leidybos procedūra turi keletą privalomu etapų.

2. 1. įstatymų projektų registravimas. Seimo statutas projektui numato griežtus reikalavimus. Tik juos įvykdžius, projektas gali būti registruojamas Seimo posėdžiu sekretoriato gautų įstatymų projektu ir pasiūlymų rejestre.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1141 žodžiai iš 3719 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.