Lietuvos respublikos seimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos seimas

11213141516171

Įžanga

Išsivysčiusių valstybių istorija ir mūsų šalies patyrimas rodo, kad darnios demokratijos siekiama ilgus dešimtmečius. Lietuvos valstybė, savo praeityje patyrusi daug karų ir neramumų, vėl atsigauna ir suteikia dar vieną galimybę jos žmonėms įgyvendinti svajonę: gyventi demokratinėje ir ekonomiškai stiprioje valstybėje.

Visgi, praeitis nedingsta be pėdsakų ir mes šiuo metu, deja, dar negalime pasigirti subrandinta ir laiko užgrūdinta demokratija. Tai galime pastebėti kasdieniniame šalies gyvenime. Pagrindiniu demokratijos požymiu ir jos išsivystymo rodikliu mes laikytume tai, kokias galimybes tiesiogiai kontroliuoti valdžios institucijas turi valstybės piliečiai bei ar pakankamai pajėgios tokios institucijos, kad šias galimybes užtikrintų. Bendru atveju, manome, kad viskas priklauso nuo šalies žmonių geranoriškumo, pasiaukojimo ir , svarbiausia, sunkaus darbo.

Seimas – valstybinės valdžios atstovaujamoji institucija Lietuvoje

Seimas yra svarbiausia valdžios institucija. Ji turėtų geriausiai atspindėti šalies piliečių nuomonę, kaip ji turi būti tvarkoma ir kokia politika bus vykdoma per visą einamos kadencijos laikotarpį.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis skelbia, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Seimo institucijos egzistavimas rodo, kad Lietuvoje įgyvendinamas netiesioginės demokratijos principas, t.y. šalies piliečiai įgalioja leisti įstatymus per išrinktą žmonių grupę – parlamentą. Šio fenomeno užuomazgos buvo Anglijoje jau XII amžiuje.

LR Konstitucija apibrėžia tris valdžios rūšis: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismų valdžią. Tačiau mūsų konstitucija nedeklaruoja valdžių atskyrimo principo taip griežtai, kaip tai padaryta JAV Konstitucijoje.

Vykdomoji valdžia Lietuvoje priklauso Vyriausybei ir Prezidentui, teisminė – teismams ir įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimui. Suskirstymas sąlyginis pagal šių valdžios instancijų atliekamas pareigas.

Seimą sudaro 141 narys, kurie renkami keturiems metams visuotiniuose rinkimuose slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimo tvarką nustato LR Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo formavimas. Pirmalaikiai Seimo rinkimai.

Lietuvoje įstatymų leidžiamoji valdžia centralizuota, tai yra didelis privalumas priimant svarbius įstatymus ir kitokio pobūdžio dokumentus. Nepriklausomybės laikotarpis rodo, kad didesnių socialinių grupių interesus dažniausiai atstovauja valdančioji partija, kuri turi didžiausią vietų skaičių Seime. Taigi, valdančiajai partijai labai lengva vykdyti savo politiką, nors dėl tokios valdymo sistemos neretai nukenčia mažumos, jų politiniai interesai lieka net minimaliai nepatenkinti, nes faktiškai nėra jokių būdų, kuriais būtų galima pažaboti daugumos valdžią. Jungimasis mažų partijų į koalicijas leidžia bent atkreipti valdančiosios partijos dėmesį priimant tam tikrus sprendimus. Žinoma, valdančiosios partijos savimeilė neleidžia ieškoti kompromiso, dėl ko pasėkoje kyla įvairios problemos. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti antros laiko juostos įvedima Lietuvos Respublikoje, kuriam pritarė dabartinė konservatorių partija. Norint patenkinti Europos komiteto reikalavimus ir kiek įmanoma greičiau pakliūti į pretendenčių sąrašą, liko nepastebėti ne tik opozicijos pasiūlymai, bet ir nebuvo pasitarta su eiliniais piliečiais dėl tokio sprendimo.

Valdžios centralizavimo principas numato, kas atsako už vykdomą politiką ir priimtus sprendimus. Todėl rinkimai į Seimą yra vienas iš reikšmingiausių politinių įvykių Lietuvoje, nes rinkėjai gerai žinodami, kokia partija buvo valdžioje, gali arba paremti jos politiką arba pašalinti ją iš valdžios atiduodant balsus kitai partijai. Rinkėjai gerai žino, kam jie gali priekaištauti už politikos klaidas ir kam jie turi būti dėkingi už efektyvią politiką bei kuo jie gali pasitikėti.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkėjai norėtų matyti Seimo ir Vyriausybės politiką veiksminga ir rezultatyvią, bet tai įmanoma tik esant stabiliai ir pakankamai vieningai vienos partijos arba partijų koalicijos kontroliuojamai daugumai ir jeigu Ministrų kabinetas, Seimas bei Prezidentas sutaria visais principiniais klausimais. Dažna kabinetų kaita atitolina pribrendusių politinių problemų sprendimą ir kartu mažėja piliečių pasitikėjimas valstybės valdžia ir demokratija apskritai.

LR Seimo rinkimų įstatymas skelbia, kad Seimo nariai renkami vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, asmenišku ir slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose negali dalyvauti teismo neveiksniais pripažinti asmenys. Visų rinkėjų balsai rinkimuose yra laikomi lygiaverčiais.

Lietuvos Respublikos Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Nuolatinio gyvenimo faktas, šiuo atveju, yra nustatomas skirtingai negu Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje”, t.y. netaikomas
vienerių metų terminas. Šiuo būdu nustatytas nuolatinio gyvenimo faktas pripažįstamas reikšmingu tik pagal Seimo rinkimų įstatymą. ( Mums, deja, nepavyko rasti, kurioje vietoje Seimo rinkimų įstatymas tai apibrėžia).

Seimo nariais negali būti renkami piliečiai, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais, be to, rinkimų dieną atliekantys karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos darbuotojai ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

Visi kiti tiesioginiai arba netiesioginiai piliečių rinkimų teisių apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio yra draudžiami.

Kandidatus į Seimo narius gali kelti:

1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą;

2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.

Abiem būdais Lietuvoje išrenkama po lygiai Seimo narių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija, politinė organizacija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 20 ir daugiau kaip 120 kandidatų.

Dalinai daugiamandatė rinkimų sistema kelia nemažai ginčų Lietuvos visuomenėje. Nuolat, ir ypač prieš Seimo rinkimus svarstoma ir diskutuojama, ar galimas teisingas rinkėjų atstovavimas, kai Seimo nariai renkami ne asmeniškai, o pagal partijų sudarytus sąrašus. Dalis rinkėjų įsitikinę, jog sunku kontroliuoti pusę Seimo, kuri tokiu būdu yra išrinkta ( nes yra 71 vienmandatė rinkimų apygarda, o likę vietos yra užpildomos narių, išrinktų pagal partijų sąrašus ), kadangi šie Seimo nariai nėra tiesiogiai įsipareigoję kurios nors apygardos rinkėjams. Be to tai neleidžia tiesiogiai įvertinti būsimo tautos atstovo asmenybės. Daugiamandatė rinkimų sistema turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Pastaroji sistema užtikrina didesnę partijų įtaką valstybėje, leisdama joms, gavus mandatus, laisviau veikti savo nuožiūra. Kartu tai galima laikyti Seimo darbo efektyvumo pagerinimu, išrenkant labiau organizuotus Seimo narius. Iš kitos pusės – tai palengvina patekimą į Seimą asmenybėms, kurioms būtų sunku ar netgi neįmanoma tai padaryti vienmandatėse rinkimų apygardose. Rinkimus į LR Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos. LR Seimo rinkimų įstatymas detaliai apibrėžia rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarką. Esminiai principai būtų tokie :

Draudžiama vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose;

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija “Valstybės žiniose” skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, jiems burtais suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Kandidatų į Seimo narius pažymėjimai perduodami atstovui rinkimams. Nuo tokio paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos ir Vyriausybės nutarimus.Kandidatas į Seimo narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo) be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos kampanijos metu.

Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Pavyzdžiui, 1998.11.15

vykusiuose pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose Nevėžio (Nr. 26) vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimai neįvyko. Balsavimo komisijos pateiktoje ataskaitoje užfiksuota, kad balsavimo teise pasinaudojo tik 11651 rinkėjai (30.37% bendro rinkėjų skaičiaus). Kas kaltas, ar menkas kandidatų pasirinkimas, ar bendras abejingumas tam, koks ir ar iš viso bus juos atstovaujantis Seimo narys ?

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, t.y. kai kelios partijos nutaria apjungti savo sąrašus, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Minimalus balsų procentų skaičius, kurį privalo surinkti partijos sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra svarbi charakteristika, leidžianti valdyti partijų patekimą į Seimą. Tai dar viena smarkiai diskutuotina tema, nes dalis politikų mano, jog toks barjero dydis yra per didelis daugeliui smulkesnių partijų, siekiančių patekti į Seimą. O tai, jų manymu nėra teigiamas faktas.

Pavyzdžiui, 1996 metų rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą dalyvavo net 24 politinės partijos bei visuomeninės organizacijos. Tuo tarpu mandatų Seime gavo tik 5 iš jų :

Partija ar politinė organizacija

Balsai

už sąrašą % Mandatų

skaičius

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)

409585 29.80% 33

Lietuvos krikščionių demokratų partija

136259 9.91% 11

Lietuvos demokratinė darbo partija

130837 9.52% 10

Lietuvos centro sąjunga

113333 8.24% 9

Lietuvos socialdemokratų partija

90756 6.60% 7

Tokie duomenys duoda peno apmąstymams, ar pilnai teisingai atstovaujama rinkėjų valia, praleidžiant į Seimą tik didelį palaikymą turinčias partijas. Turime iškalbingus skaičius :

Rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius – 1374673 (52.92%)

Už mandatų negavusias organizacijas balsavusiųjų skaičius – 426152(31,00025%)

Pateikti duomenys rodo, kad net 1/3 rinkėjų balsų neatstovaujami tų žmonių, už kuriuos jie balsavo.

Pakartotiniai rinkimai vyksta:

1) Jeigu rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais;

2) Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.

2. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.

3. Konkrečią pakartotinių rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus rengti Seimo rinkimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.

4. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 viso Seimo nario balso dauguma.

Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:

1) Seimui per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmus sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarus Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškus tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Seimo nario teisinis statusas

Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.

Konkrečiai Seimo nario teisinį statusą apibūdina įstatymuose nurodytos jo teisės ir pareigos.

Konstitucijoje numatyta, jog Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba
šiurkščiai

pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su

Seimo nario pareigomis;

8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės

Seimo nario teises ir pareigos

Detaliai Seimo nario teises ir pareigas nusako LR Seimo statutas. Nuo 1999 metų vasario 1 dienos įsigalios nauja Seimo statuto redakcija, priimta Seime šiais metais. Šiuo metu tebegalioja statutas su pataisymais, kuris įsigaliojo 1993.05.28.

Čia ir toliau vadovausimės naująja Seimo statuto redakcija.

Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka:

1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime;

3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;

4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus;

6) rengti ir pateikti svarstyti Seimui įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;

7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus;

8) daryti pareiškimus, pasakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros, prejudicialinių klausimų;

9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų kopijas;

10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;

11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimus;

Be to, Seimo nariui turi būti suteikta atitinkama pagalba :

Savivaldybės ir jų vykdomieji organai, valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją.

Atitinkamos savivaldybės privalo vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti.

Savivaldybės turi prireikus suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti.

Seimo narys turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliojant priimtų valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose jo veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.

Seimo narys turi teisę nekliudomas lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Lankymosi įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurių veikla susijusi su valstybės paslapties saugojimu, tvarką nustato įstatymai.

Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus visi pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.

Seimo narys turi teisę turėti atskirus arba kartu su kitais frakcijos, kuriai priklauso, nariais padėjėjus – sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais.

Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus.

Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų.

Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Be LR Seimo statute išvardintųjų teisių jo nariai turi nemažą kiekį įvairių nuolaidų ir lengvatų. Pavyzdžiui, teisė naudotis valstybės skirtu automobiliu, nuolaidos, apmokant mokesčius už jų gyvenamąsias patalpas ir t.t, nekalbant apie pakankamai solidų Seimo nario atlyginimą, kurio dydį nustato pats Seimas.

Pilietis, tapdamas Seimo nariu, įsipareigoja :

Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas dėl įstatymo priėmimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki balsavimo dienos.

Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo valdybos narius ir Vyriausybės narius, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotojas.

Dalyvaudamas Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Seimo narys privalo
Seimo statuto.

Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, apie tai jis turi pranešti posėdžių sekretoriatui ir nurodyti priežastis.

Jeigu Seimo narys negali dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai jis turi pranešti komiteto ar komisijos pirmininkui, o jei jo nėra – pavaduotojui.

Grįžęs iš komandiruotės, ne vėliau kaip per 10 dienų Seimo narys turi pateikti Seimo valdybai ar komitetui, kurio narys jis yra, ataskaitą apie užduočių įvykdymą.

Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei savivaldybių tarybų narius.

Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir reikiamais atvejais siunčia juos svarstyti valstybės institucijoms.

Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo be jo atlyginimo Seime, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu.

Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.

Kiekvienas Seimo narys, vykdydamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigos atstovauti visuomenės interesus, o taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip kaip nurodo šis Statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Šias nuostatas pažeidžiančią Seimo nario veiklą turi išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija ir parengti išvadas Seimui.

Kiekvienas Seimo narys Etikos ir procedūrų komisijai kiekvienais metais pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pateikia savo metinę privačių interesų deklaraciją, o taip pat ir deklaracijas paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šioje komisijoje saugomos ir kandidatų, tapusių Seimo nariais, privačių interesų deklaracijos. Deklaracijos komisijoje saugomos visą Seimo kadencijos laikotarpį, vėliau perduodamos saugoti į Seimo archyvą.

Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu, Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, ir Seimo narys galvoja, kad gali kilti interesų konfliktas, jis privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Pastarieji teiginiai mūsų manymu yra ypatingai svarbūs stengiantis išvengti korupcijos Seime. Tai turėtų būti tos pareigos, kurių vykdymas turėtų būti nuolat prižiūrimas ir už kurių nesilaikymą – skiriamos griežtos bausmės.

Seimo nario imunitetas

Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Šiais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

Mes turėjome precedentą ( Audriaus Butkevičiaus teismo procesas ), kuomet, Seimui pritarus jo narys buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir suimtas.

Seimo nario patraukimo atsakomybėn tvarka

Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus LR Statute nustatyta tvarka.

Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tuomet komisija sudaroma taip pat Statute nustatyta tvarka.

Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį ir prokuratūros atstovą.

Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei nutarimo projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame nutarimo projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Gavus Seimo sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon
atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose.

Seimo narys, atsisakęs duoti parodymus baudžiamojoje byloje, gali būti atvesdinamas duoti parodymų Seimui nutarus.

Kaip Seimo nario patraukimo atsakomybėn tvarkos įgyvendinimo atvejį galime pateikti Audriaus Butkevičiaus pavyzdį. Apie tai plačiau paminėsime skyriuje “Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra. Apkaltos pagrindai”

Seimo struktūra

Parlamentas ( Lietuvoje – Seimas ) sudaromas po visuotinų rinkimų. Atskiri nariai sudaro vieną struktūrą, kuri sprendžia pagrindinius valstybės klausimus. Seime susiburia įvairių politinių partijų atstovai, išreiškiantys skirtingus didelių socialinių grupių interesus. Todėl Seime vyksta ta pati politinė kova, kaip ir visuomenėje. Susidaro parlamentinės frakcijos, t.y. politinių atstovų grupės. Iš esmės, parlamentas visada atspindi visuomenės grupių pasiskirstymą. Svarbiausia – jis atspindi visuomenėje vyraujančias nuotaikas, nuomones ir moralę.

Lietuvoje Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.

Seimo dokumentų rengimą prižiūri Seimo kancleris.

Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Seimo statutas numato net 13 tokių komitetų.

Be to Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Administracinė komisija, Informacijos reikalų komisija, Peticijų komisija ir kitos komisijos.

Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti ir kitokias komisijas.

Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas LR Seimo statuto nustatyta tvarka. Jis nustato ir Seimo narių frakcijų teises.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4060 žodžiai iš 8066 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.