Lietuvos respublikos švietimo sistemos raida jos pertvarkymo ir organizavimo principai atskirų grandžių charakteristika
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos švietimo sistemos raida jos pertvarkymo ir organizavimo principai atskirų grandžių charakteristika

Lietuvos Respublikos Švietimo sistemos raida, jos pertvarkymo ir organizavimo principai, atskirų grandžių charakteristika.

Lietuvos Švietimo sistemos raida.

Pirmoji mokykla buvo įkurta 1387m. Tuo laiku liaudies švietimu rūpinosi Martynas Mažvydas, Mikalojus Daukša, Abraomas Kulvietis (įkūrė pirmąją vidurinę mokyklą), Žygimantas Liauksminas (pedagoginis darbas, vadovėliai), Gžegožas Piramovičius, Motiejus Valančius, Jonas Šliūpas, Povilas Višinskis.

1570m. – jėzuitai Vilniuje įkūrė kolegiją (kuri vėliau tapo Akademija, o dar vėliau Vilniaus Universitetu). Svarbiausias dėmesys skiriamas senųjų kalbų mokymui, atminties ir loginio mąstymo ugdymui. Iki pat XVIII a. pab. Lietuvos mokyklų mokymo turinys ir mokymo būdas neskatino savarankiškos minties, kaustė kūrybiškumą, reikalavo aklo paklusnumo.XVIII a., pradėjus plisti reformacijai, mokyklų gausėja. XVIII a. viduryje pradedama švietimo reforma, šiek tiek pertvarkanti kolegijas – įvedami matematikos, mechanikos pagrindai, istorija, geografija, užsienio kalba, prigimtinė teisė.

1773 – panaikinamas Jėzuitų ordinas, įkurta pasaulietinė organizacija, kuri turėjo rūpintis Lietuvos švietimo reikalas – Edukacinė komisija. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidurinėms ir aukštosioms mokykloms, vadovėlių rengimui ir leidimui. Visose mokyklose įvesta lenkų kalba, už kalbėjimą lietuviškai net bausdavo.

XIX a. pradžioje dėl karų, krašto skurdo ir lėšų trūkumo mokyklos užsidarinėjo, 1805 nustojo veikti ir Edukacinė komisija. 1831m. po sukilimo uždaromas Vilniaus universitetas. Po 1863 sukilimo – sunkus lietuviško švietimo laikotarpis – carinė vyriausybė baigė keisti mokyklų mokymo ir auklėjimo turinį ir kryptį, mokytojus, uždrausta mokyti gimtąja kalba. Ėmė kurtis slaptos mokyklos. XIX a. pab. Nelegalioje periodinėje spaudoje kritikuojama carinė mokykla, sausas žodinis mokymas. Kartu siūlyta artimesnė liaudžiai ir gyvenimui švietimo sistema, nagrinėtas mokymo turinys, pamažu plinta pedagogikos klasikų mintys (H.Spenseris, J.Pestalocis, K.Ušinskis ir kt.)

1904 – spaudos draudimo panaikinimas, mokyklose pradėta mokyti lietuvių kalba. Plėtojosi lietuviška spauda, daug rašoma tiek bendraisiais švietimo klausimais, tiek didaktikos problemų klausimais ir pan.

Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) sukurta vieninga švietimo sistema. 1922 – visuotinio privalomo mokymo įstatymas. Iš pradžių bendrojo lavinimo mokyklą sudarė keturmetė pradinė, keturmetė progimnazija ir keturmetė gimnazija (4+4+4), nuo 1936 m pereita prie šešiametės pradinės mokyklos (6+3+4). Buvo įvairių tipų gimnazijų – humanitarinės, realinės, komercinės. Žymiausi to meto pedagogai – Jonas Jablonskis, G.Petkevičaitė – Bitė, M. Pečkauskaitė, J.Vabalas – Gudaitis, S.Šalkauskis, J. Geniušas.

Nuo 1940m, Lietuvą prievarta įjungus į SSRS sudėtį, Lietuvos švietimo sistema buvo keičiama pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį.

To meto žymiausieji pedagogai – Jonas Laužikas, J. Vaitkevičius, V. Rajeckas.

1988 – priimta tautinės mokyklos koncepcija

1992 – ši koncepcija paskelbiama Lietuvos švietimo koncepcija

1997 – išsimokslinimo standartai

1999 – mokyklų profiliavimo metai.

Lietuvos Švietimo Sistemos pertvarkymo ir organizavimo principai.

Reforma, tiksliau švietimo raida, naujomis politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, kultūrinėmis sąlygomis, yra nuolatinis vyksmas, kartais intensyvesnis, kartais lėtesnis.

Atkūrus valstybingumą, iškilo reikalas iš esmės pertvarkyti Lietuvos politinį, socialinį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą, vadovaujantis nuostata, kad naująjį Respublikos išorinės raidos etapą turi ženklinti kryptingos valstybės ir visuomenės pastangos grįsti tautos kelią į ateitį savosiomis valstybingumo ir kultūros tradicijomis, laiduojančiomis mūsų tautinį, kultūrinį tapatumą ir tęstinumą.

Reformuoto Lietuvos švietimo paskirtis – duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei.

Reformuoto ugdymo pagrindinis tikslas – savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokykloje savo sugebėjimus išskleidžianti asmenybė.

Lietuvos Švietimas grįstinas glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu. Mokykla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys.

Švietimo plėtotę sąlygoja vidiniai raidos veiksniai bei kitų sociokultūrinių sričių interesai.

Vidiniai švietimo raidos veiksniai.

PAVELDĖTOS SPRAGOS – reikia tikslinti švietimo tikslus ir uždavinius, kurių samprata iki šiol nėra atsikračiusi sovietinės ugdymo filosofijos bei pedagogikos nuostatų

VIENPUSIŠKAS, SCIENTISTINIS UGDYMO TURINYS – Sovietinė mokykla ypač vertino mokslo žinias, kitos kultūros šakos – dorovinė, politinė, meninė kultūra, religinė, teisinė, filosofinė – atsidūrė ugdymo turinio paribyje arba išvis buvo ignoruojamos. Vadinasi, nesiremta į visuminį kultūros kontekstą, toks ugdymo turinys negali ugdyti visapusiškos asmenybės.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 682 žodžiai iš 1334 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.