Lietuvos respublikos vyriausybe
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos vyriausybe

1121

Turinys

1. Įvadas: vyriausybė ir jos struktūra…………………………………..…………3

2. Vyriausybė – kas tai?……………………………………………………………5

3. Vyriausybės sudarymo modelis…………………………………………………6

4. Kada Vyriausybė turi atsistatydinti?………………………….………….…….8

5. Vyriausybės sudarymas kitose Europos šalyse……………………………….11

6. Naujoji vyriausybė: jos programa………………………………………….…14

7. PABAIGA………………………………………………………………………..15

8. Naudota literatūra………………………………………………………….….16

1. Įvadas: vyriausybė ir jos struktūra

Vyriausybė – tai valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios

valdžios institucija. Vyriausybės pagrindiniai uždaviniai yra ekonomikos

valdymas, įstatymų vykdymo organizavimas, kitų vykdomosios valdžios

institucijų veiklos kontrolė. Vyriausybės formavimo tvarka priklauso nuo

valstybės valdymo formos.[1]

Vyriausybę, oficialiai vadinamą kabinetu arba ministrų taryba sudaro

atskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys. Dažnai tarp jų būna ir

ministrų “be portfelių” (asmenų, vadovaujančių žinybos, kurios

nepriskiriamos prie ministerijų, arba vykdančių atskirus vyriausybės vadovo

įpareigojimus). Prezidentinėse respublikose vyriausybės vadovo funkcijas

atlieka pats prezidentas. Tuo tarpu parlamentinėse respublikose šios

funkcijos suteikiamos ne valstybės vadovui, o premjerministras. Kai kuriose

šalyse vyriausybės vadovas oficialiai vadinamas kitaip: Norvegijoje –

valstybės ministru, Vokietijoje ir Austrijoje – kancleriu.[2]

Daugelio šalių ministrai skiriami ir atleidžiami ministro pirmininko

teikimu. Tai būdinga valstybėms, kuriose vyrauja parlamento valdžia bei

valstybėms, kuriose yra mišri valdymo forma. Lietuvoje premjerministras

pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą vyriausybę.

Prezidentinėse respublikose vyriausybės sudarymo teisė priklauso

valstybės galvai. Prezidentas skiria ministrus kartais pritariant

parlamentui, kartais savo nuožiūra.

Daugelyje demokratinių šalių vykdomoji valdžia nuolat stiprėja ir

įgyja faktišką pirmenybę prieš parlamentą. Parlamentams skiriama vis mažiau

dėmesio. Į juos deleguojami smulkesnio rango, turintys politinį patyrimą

politikai. Tai liudija vyriausybės atsakingumo parlamentui silpnėjimas,

įstatymą iniciatyvos teisės faktiškai perdavimas vyriausybei, įstatymų

konstitucingumo kontrolė ir panašiai.[3]

Vykdomoji valdžia dažnai išryškėja užsienio reikalų srityje. Šalies

užsienio politikai vadovauja ministrų kabinetas. Parlamentas neprieštarauja

vyriausybės (prezidento) užsienio politikos priemonėms. Kai kuriose šalyse

vykdomosios valdžios galia akivaizdi ir šalies gynybos srityje. Dažniausiai

ginkluotųjų pajėgų vadais yra valstybės arba vyriausybės vadovai. Jie

skiria ir atleidžia visus kitus pareigūnus.

Kitas svarbus klausimas formuojant vyriausybę tai partinė jos

sudėtis. Šią sudėtį nustatančios taisyklės įvairiose šalyse labai skiriasi.

Tai priklauso nuo pačios politinės sistemos: prezidentinėse respublikose

ministrai skiriami prezidento rinkimuose nugalėjusios partijos nariai,

tuomet politinių jėgų išsidėstymas parlamente nevaidina jokio vaidmens

Partija gali formuoti vyriausybę nepriklausomai nuo to, kiek jos nariai

turi vietų parlamente.

Visiškai kitaip sudaroma vyriausybė parlamentinėse respublikose ir

monarchijose: ją formuoja parlamente daugiausia vietų parlamente turinti

partija. Tokios vienpartinės vyriausybės yra Anglijoje, Kanadoje, Indijoje

taip pat ir Lietuvoje. Jeigu daugumos parlamente neturi nė viena partija,

tai dėl tam tikrų priežasčių parlamente partijos formuoja “mažumos

vyriausybę”, kuri išsilaiko valdžioje dėl to, kad ją palaiko neįeinančios į

vyriausybės sudėtį partijos. “Mažumos vyriausybė” – gana dažnai

suformuojama Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje.

Vis populiaresnės tampa vyriausybės, formuojamos ne partiniu

principu, o iš administracijos darbuotojų. Dažniausiai jos vadinamos

“technokratinėmis” arba”tarnybinėmis”.

Kai kuriose šalyse partijos, formuodamos vyriausybę, į jos sudėtį

pagal nusistovėjusias tradicijas ir konstitucijos reikalavimus privalo

įtraukti atstovus iš tam tikrų geografinių šalies regionų (Indija),

religinių bendruomenių (Libanas) arba etninių grupių (Kenija)[4].

Lietuvos Respublikos Konstitucija (VII skirsnis) nustato pagrindinius

Vyriausybės sudarymo, jos kompetencijos, pavaldumo tvarko principus, o

naujosios redakcijos Vyriausybės įstatymas (1998 m.) detalizuoja

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą ir atsistatydinimą, ypatinguosius

Vyriausybės santykius su Seimu ir Respublikos Prezidentu, ministerijų,

vyriausybės
įstaigų ir apskričių viršininkų administracijos struktūrą,

uždavinius ir funkcijas bei kitus organizacinius klausimus[5].

2. Vyriausybė – Kas tai?

Vyriausybė Lietuvoje įgyvendina vykdomąją valdžią, o jos galias

apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Jos straipsniuose

įtvirtintas valstybės valdžių padalijimas yra pagrindinis demokratinės

teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Jis reiškia, kad

įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos,

pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Konstitucija

ir įstatymai taip pat reglamentuoja ir vyriausybės sudarymo tvarką bei

sudėtį.

“1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro Ministras

Pirmininkas ir ministrai.”[6]

Ministrą pirmininką skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu,

o šiam priklauso suformuoti ministrų kabinetą ir pateikti seimui tvirtinti

(prieš tai ministrų kabinetas turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos

Prezidento).

“6 straipsnis: Ministras Pirmininkas pristato Seimui savo sudarytą ir

Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę”[7].

Kartu su ministrų sąrašu ministras pirmininkas privalo pateikti Seimui

patvirtinti ir Vyriausybės programą. Jeigu Seimui ši programa nepriimtina 6

straipsnio 2 dalis nustato:

“Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia

svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos

privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės

programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo”[8].

Lietuvos Vyriausybę sudaro 14 ministerijų: 1) Aplinkos ministerija; 2)

Finansų ministerija; 3) Krašto apsaugos ministerija; 4) Kultūros

ministerija; 5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo

ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) Švietimo ir mokslo

ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) Ūkio ministerija; 11) Užsienio

reikalų ministerija; 12) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų

ministerija; 13) Vidaus reikalų ministerija; 14) Žemės ūkio ministerija.

Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas. (31

straipsnio 2 dalis)[9].

3. Vyriausybės sudarymo modelis

Lyginamojoje konstitucinėje teisėje yra žinomos įvairios valstybės

valdymo formos. Daugelyje šiuolaikinio pasaulio valstybių įtvirtinta

valdymo forma yra respublika. Paprastai respublikos skirstomos į

parlamentines, prezidentines ir vadinamąsias mišriąsias (pusiau

prezidentines). Prezidentinės respublikos, pavyzdžiui, yra JAV, kai

kurios Pietų Amerikos ir Afrikos valstybės. Parlamentinis valstybės

valdymo modelis įsigalėjo Europos valstybių teisinėse sistemose.

Valstybės valdymo formų įvairovę lėmė tautų istorinės, politinės,

kultūros tradicijos. [10]

Europos valstybių teisinių sistemų įvairovę, nulėmė tautų istorinės,

politinės, kultūros tradicijos.

Skiriami du pagrindiniai vyriausybės sudarymo procedūrų modeliai:

parlamentinis ir neparlamentinis. Parlamentiniam vyriausybės sudarymo

modeliui būdinga tai, kad vyriausybė formuojama atsižvelgiant į parlamento

rinkimų rezultatus. Valstybės vadovas skiria vyriausybės vadovu asmenį,

kurio kandidatūrai pritaria parlamentas. Šiuo atveju vyriausybės veikla

remiasi parlamento pasitikėjimu.

Parlamentas, pritardamas Vyriausybės programai, jai suteikia

įgaliojimus veikti. Taip įgyvendinamos Vyriausybės veiklą reguliuojančios

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1031 žodžiai iš 3412 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.