Lietuvos respublikos vyriausybe kaip viesosios administracijos subjektas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos vyriausybe kaip viesosios administracijos subjektas

1121314151

TURINYS:

1.Įvadas – 3 –

2.Vyriausybė Lietuvos valstybės valdžių sistemoje – 5 –

3.Vyriausybei tenkančios viešojo valdymo funkcijos – 6 –

3.1. Organizacinė valdymo funkcija – 8 –

3.1.2. Valstybės biudžeto rengimas ir teikimas Seimui; valstybės biu- džeto vykdymas, biudžeto įvykdymo apyskaitos teikimas Seimui. – 9 –

3.1.3. Įstatymų projektų rengimas ir teikimas Seimui svarstyti. – 9 –

3.1.4. Diplomatinių santykių užmezgimas ir ryšių su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis palaikymas. – 10 –

3.2. Koordinavimo (kontrolės) funkcija – 11 –

3.3. Represinė (reakcinė) valdymo funkcija – 12 –

3.3.1.Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybės saugojimas. – 12 –

3.3.2.Valstybės saugumo garantavimas. – 12 –

3.3.3.Viešosios tvarkos garantavimas. – 14 –

3.4. Administracinio reglamentavimo funkcija – 15 –

Užduotis Nr.1 – 19 –

Užduotis Nr.2 – 20 –

Išvados – 21 –

Naudota literatūra: – 23 –

1.Įvadas

Šioje darbo dalyje norėčiau trumpai supažindinti, kokie teisės aktai reglamentuoja Vyriausybės sudėtį, kompetenciją bei darbą. Taip pat aptarsiu, kokia yra Vyriausybės sudėtis bei kaip ši valdžios institucija sudaroma.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė – aukščiausia centrinė valstybės valdžios institucija, kuri įgyvendina vykdomąją valdžią. Jos galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Detaliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją, jos uždavinius reglamentuoja Vyriausybės įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas Vyriausybės darbo reglamentas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis – Ministras pirmininkas ir ministrai. Vyriausybė savo darbą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo, viešumo ir kt. principais. Ji solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą veiklą, ne rečiau kaip kartą per metus Seimui pateikia Lietuvos Respublikos vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms sritims, atsakingi Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybė sudaroma. Ministrą Pirmininką Lietuvos Respublikos Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Paprastai Ministru Pirmininku skiriamas dominuojančios partijos atstovas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 d nuo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Lietuvos Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybės sudėtį ir programą. Jei Lietuvos Respublikos Seimas nepritaria, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 d. pateikia naują programą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimo posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria Vyriausybės programai. Per 3mėn. Vyriausybė turi numatyti priemones tai programai įgyvendinti. Ministras Pirmininkas ir ministrai turi prisiekti bei formaliai laikytis priesaikos teksto.

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar sulaikyti, ar kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus teisę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Negali dirbti verslo, komercijos ar kitose įstaigose, ar įmonėse, gauti kitokį atlyginimą, išskyrus užmokestį už kūrybinę veiklą, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

Toliau darbe kalbėdama apie Lietuvos Respublikos Vyriausybę kaip viešosios administracijos subjektą bei remdamasi įvairiais teisės aktais, Konstitucinio teismo nutarimais bei kita teisine literatūra aptarsiu Vyriausybės vietą Lietuvos valdžių sistemoje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei tenkančias viešojo valdymo funkcijas.

2.Vyriausybė Lietuvos valstybės valdžių sistemoje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nustatyta, jog „Vyriausybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, teismas“. Tai labai prasmingas Konstitucijos straipsnis, kuris įtvirtina pagringinį demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veklos principą – valstybės valdžios padalijimo principą. Vadinasi, įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos ir savarankiškos, priešingu atveju jos virs,,… paprastais neprikalusomais organais“. Svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik atskiria skirtingas valdžias, bet ir realizuoja valdžios padalijimo doktriną visu savo reguliavimo turiniu detalizuodama šią nuostatą atskiruose Konstitucijos strapsniuose bei veikiančiuose įstatymuose. Realizuojant valstybės valdžios padalijimo principą, siekiama ne tik sukurti darniai veikiantį valstybės mechanizmą, bet ir sukurti darnią žmogaus teisių apsaugos sistemą bei užtikrinti, kad valdžios įstaigos tranautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.).

Kiekvienai iš valdžių Lietuvos respublikos Konstitucija nustato būtinas funkcijas bei reikiamus įgaliojimus numatytiems tikslas pasiekti.

Pasak S.E. Finerio, valstybė gali egzistuoti be prezidento, o autoritarinės valstybės – net ir be parlamento. Tačiau
jokia valstybė negali egzistuoti be teisminės valdžios ir be vyriausybės.

Vyriausybei tenka labai svarbi vieta valstybės valdžios institucijų sistemoje, nes jos veikla didžia dalimi turi įtakos valstybingumo raidai.

Vyriausybė yra ykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus.

Žmonės ar žmonių grupės visada siekia priversti vyriausybę vykdyti jų interesus. Politika ir interesai yra neatskiriami. Todėl literatūroje autoriai neretai vyriausybę apibūdina kaip instituciją, vykdančią specifinius atskirų grupių interesus. [2, psl. 752 – 753]

3.Vyriausybei tenkančios viešojo valdymo funkcijos

Šioje darbo dalyje pirmiausiai išvardinsiu kokius įgaliojimus Vyriausybė turi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą bei Konstituciją.

Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą:

„1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;

13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;

15) sudaro komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.“

Vyriausybės įgaliojimai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją:

1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;

3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą;

5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus;

6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.

Siame Konstitucijos straipsnyje įtvirtinti Vyriausybės Įgaliojimai jos kompetencijai priklausančiais klausimais ir nustatytos Vyriausybės veiklos kryptys bei prioritetai. [1, psl. 180]

3.1. Organizacinė valdymo funkcija

3.1.1. Krašto reikalų tvarkymas. Ši sąvoka apima visus Vyriausybės įgaliojimus pagal jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, išskyrus pačios Vyriausybės darbo organizavimą, taip pat ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklos koordinavimą. Vyriausybė tvarko krašto reikalus visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse, nenutrūkstamai įgyvendina
valdžią, vykdo bendros kompetencijos administravimo funkcijas.

Vyriausybė, tvarkydama krašto reikalus, vykdo ūkio, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir kitu sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką. Tai Vyriausybė daro per atitinkamos srities ministerijas, pavyzdžiui:

per Ūkio ministerija numato Lietuvos ūkio plėtros strategines bei vidutinės trukmės laikotarpio kryptis, svarbiausių ūkio šakų – pramonės, energetikos, prekybos – prioritetus ir tikslus, rengia Nacionalinę energetikos strategiją, organizuoja jos įgyvendinimą ir t.t.;

per Finansų ministeriją valdo valstybės biudžeto ir kitus Vyriausybės disponuojamus valstybės išteklius bei valstybės skolą; valstybės iždo sąskaitose kaupia pinigų išteklius, kurių reikia valstybės funkcijoms vykdyti, tvarko šių išteklių naudojimą ir kontroliuoja naudojimosi jais procesus valstybės iždo procedūrų metu, ir t.t.;

per Sveikatos apsaugos ministeriją analizuoja gyventojų sveikatinimo veiklos poreikius, sveikatos būklę ir jos prognozę, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros priimtinumą, prieinamumą bei tinkamumą; nustato pagrindines Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos plėtojimo kryptis ir prioritetus, licencijuoja ir akredituoja sveikatos priežiūros ir farmacinę veiklą, išduoda leidimus (licencijas) verstis gydymo, higienos ir farmacine praktika ir t.t.

Taigi „krašto reikalų tvarkymas“ yra plati, daugialypė ir iš esmės integruojanti sąvoka. Ji apima nenutrūkstamą vykdomosios valdžios ir valstybės politikos įgyvendinimą Vyriausybės kompetencijai priskirtose valdymo srityse. [1, psl. 180 – 181]

3.1.2. Valstybės biudžeto rengimas ir teikimas Seimui; valstybės biu-

džeto vykdymas, biudžeto įvykdymo apyskaitos teikimas Seimui. Pagal

Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalį „valstybės biudžetas – tai Seimo patvirtintas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams“ . Valstybės biudžeto pajamas sudaro pajamos iš mokesčių, valstybės turto, valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administravimo ir kitos pajamos.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems metams remiantis Biudžeto sandaros įstatymu, šalies ūkio makroekonominėmis prognozėmis, Vyriausybės veiklos programa, strateginio planavimo principais ir patvirtintais preliminariais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis prognozėmis ir išlaidų sąmatų projektais. Vyriausybė, parengusi kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniu rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 d. pateikia jį Seimui su visais pagrindžiančiais duomenimis.

Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Valstybės biu-

džeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per kre-

dito įstaigas. Ši ministerija tvarko valstybės biudžeto ir kitų Vyriausybės

disponuojamų pinigų ištekliu apskaitą ir kontroliuoja, kad šie ištekliai

būtų tinkamai kaupiami ir išduodami valstybės iždo procedūrų metu. Fi-

nansų ministerija taip pat rengia valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą

ir nustatyta tvarka bei laiku teikia Vyriausybei. Vyriausybė, apsvarsčiusi

šią apyskaitą, iki kovo 31 d. teikia ją tvirtinti Seimui. [1, psl. 188 – 190]

3.1.3. Įstatymų projektų rengimas ir teikimas Seimui svarstyti. Šie Vyriausybės įgaliojimai sukonkretina Konstitucijos 68 straipsnio pirmosios dalies normą, pagal kurią Vyriausybė, kaip ir Seimo nariai bei Respublikos Prezidentas, yra įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektas. Savo ruožtu Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, kaip nustatyta Vyriausybės darbo reglamento 42 punkto normoje, turi Ministras Pirmininkas ir ministrai . Įgyvendindami šią teisę, ministrai pagal jiems vadovauti pavestas valdymo sritis pasirašo ministerijų parengtus ir Vyriausybei teikiamus įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl jų leidybos. Toks pasiūlymas reiškia būsimo įstatymo idėją, koncepciją arba tam tikrus metmenis. Pasiūlymus Vyriausybė teikia savo iniciatyva, o įstatymų projektus rengia tiek įgyvendindama įstatymų leidybos iniciatyvos teise, tiek Seimo pavedimu.

Įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti Ministras Pirmininkas paprastai sudaro darbo grupes. Vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu, teisės akto rengimas turėtu prasidėti nuo paties teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymo . Tačiau tai paprastai nėra vykdoma, nes pagal to paties įstatymo 4 straipsnį valstybės valdžios institucijos, pagal savo kompetenciją, taip pat įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai turi teisę, bet ne pareigą nustatyti teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduoti.

Apskritai Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės įstatymų ir kirų teisės aktų projektams rengti savo veikloje turi remtis tuo, ko minėtame įstatyme nėra numatyta, t. y. objektyvių visuomeninių santykių raidos analize, pagrista teisės
akto koncepcija, tiksliai suformuluotais šio akto principais ir pagrindinėmis nuostatomis, įstatymų inkorporavimo į teisinę sistemą ir su tuo susijusių problemų numatymu, integracinių procesų sąlygotu būtinumu suderinti Lietuvos teisę su Europos Sąjungos teise, būtinumu įvertinti ir suderinti įvairių socialinių grupių interesus, numatyti galimus po istatymo priėmimo kriminogeninius padarinius ir t.t. [1, psl. 190 – 192]

3.1.4. Diplomatinių santykių užmezgimas ir ryšių su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis palaikymas. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 1 punktą Respublikos Prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, o Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 10 punkto norma, tarsi veidrodinis minėto Konstitucijos punkto normos atspindys, nustato, kad „Vyriausybė kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką“ . Diplomatinių santykių užmezgimas ir ryšių su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis palaikymas – tai neabejotinai Vyriausybės vykdomos užsienio politikos sudėtinė dalis.

Vyriausybė, vykdydama užsienio politiką, nustato užsienio politikos prioritetus, priima sprendimus dvišalių ir daugiašalių santykių plėtros klausimais ir sprendimus dėl Lietuvos Tarptautinių sutarčių sudarymo tikslingumo, formuoja ir įgyvendina užsienio ekonomikos bei prekybos politikos strategiją valstybių, jų grupių ir tarptautinių organizacijų atžvilgiu ir t.t. [1, psl. 192 – 193]

3.2. Koordinavimo (kontrolės) funkcija

Pagal Vyriausybės įstatymo 24 straipsnį Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Savo ruožtu atitinkamos valdymo srities ministrai koordinuoja departamentų, tarnybų ar inspekcijų prie ministerijų veiklą per šių Vyriausybės įstaigų vadovus. Tokio koordinavimo teisinis pagrindas – Seimo patvirtinta Vyriausybės programa, kurioje išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės ir šios programos pagrindu parengtos bei patvirtintos konkrečios priemonės, numatyti jų įvykdymo terminai ir konkretūs vykdytojai – ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos. Ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veikla koordinuojama taip pat remiantis Vyriausybės nutarimais, kurie nustato įstatymų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, institucijas ir įstaigas, atsakingas už jų įgyvendinimą, bei kelių ministerijų (žinybų) patvirtintais teisės aktais, apimančiais kelių ministru valdymo sritis.

Paanalizavus Vyriausybės įstatymą, Vyriausybės veiklą ir priimtus sprendimus, galima daryti išvada, kad praktikoje ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, įgyvendinant Vyriausybės programa ir Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones šiai programai vykdyti, taip pat koordinuoja Vyriausybės kancleris. Jis, įgyvendindamas savo įgaliojimus pagal Vyriausybės 45 straipsnio l dalį, tai daro savo iniciatyva arba vykdydamas Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimus. [1, psl. 188].

3.3. Represinė (reakcinė) valdymo funkcija

3.3.1.Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybės saugojimas. Lietuvos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse apibrėžia linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius – Lietuvos Respublikos valstybės siena. Taigi Lietuvos teritorijos neliečiamybės užtikrinimas yra neatsiejamas nuo valstybės sienos neliečiamybės užtikrinimo. Valstybės sienos ir pasienio teritorinius režimus nustato, pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą reglamentuoja Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas.

Vyriausybė valstybės sienos neliečiamybę užtikrina ir valstybės sienos apsaugos politiką įgyvendina per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalu ministerijos. Šios tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas . Vadovaudamasi šiuo įstatymu, Vyriausybė 2001 m. vasario 22 d. nutarimu patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatus, sukonkretinančius šios tarnybos uždavinius ir funkcijas, teises, organizacinę struktūrą, finansavimą ir veiklos kontrolę.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2683 žodžiai iš 5355 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.