Lietuvos rieduliai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos rieduliai

Mukolas su Mukoliuku

• Tipas: keli rieduliai

• Sinonimai: Mokolas, Mokulas, Mokas, Naurašilių

• Adresas: Panevėžio aps., Panevėžio r., Smilgiai, Naurašilių k.; Sujetų mš.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paveldo objektas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2002

• Pradinis apsaugos statusas: respublikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1968

• Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos paminklas, 1972

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: Mikroklininis granitogneisas su biotitu ir granatu

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

I – 1.48 ; II – 0.97 I – 1.48 ; II – 0.67 I – 1.76 ; II – 1.25 I – 5.82 ; II – 3.50

Aplinkos būklė

1989.07.20. buvo įvertinta kaip gera. Dabartinė vieta paminkliniams rieduliams parinkta nuovokiai ir be priekaištų. Jie stūkso neaukštos gūbriškos reljefo bangos viršuje – apylygioje pamiškės pievutėje tarp kelio Švaininkai-Puziniškis (4.4 m nuo kelkraščio) ir brandaus miško (eglyno), kuriame pakilumą maždaug už 45 m užima Naurašilių kaimo kapinaitės. Abu paminkliniai rieduliai išdėstyti palei minėtą kelią per 1.4 m atstumą vienas nuo kito. Už 2.15 m nuo mažesniojo riedulio (Mukolo sūnaus) į Puziniškio pusę ir už 3 m nuo kelkraščio stovi betoninė plokštė su archeologijos paminklui skirtu trikampio skydo formos liejiniu ir įrašu jame: “Naurašilių mitologinis akmuo”. O prieš šį paminklinį stulpą yra kryžkelė, kurioje į dešinę pusę nusidriekia kelio atšaka. Paminklinių riedulių apsaugos zona riboženkliniais kuolais nepažymėta.

Geologinis objekto aprašymas

Didesnysis akmuo (Mukolas) turi netaisyklingą apzulintą formą, jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 1.76; ilgis – 2; plotis – 1.48; didžiausia horizontali apimtis – 5.82. Mažesnio akmens (Mukoliuko) matmenys (virš žemės paviršiaus) esančios jo dalies): aukštis – 1.25; ilgis – 0.97; plotis – 0.67; didžiausia horizontali apimtis – 3.5 m. Didesnįjį riedulį (Mukolą) sudaranti uoliena – mikroklininis granitogneisas su biotitu ir granatu, šviesiai rausvai pilkas, porfyroblastiškas, su gigantiškais grūdais, stambiagrūdis ir vidutingrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (50-60?), kvarcas (20-30?), plagioklazas – (15-20?), biotitas ir granatas (kiekvieno po 5?), hercinitas, cirkonas, monacitas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – 2->7 mm, kvarco – 1-4 mm, plagioklazo – 1-3 mm, biotito ir granato – 0.5-1.5 mm; struktūra – granoblastinė, ksenomorfiška, metasomatinė (plagioklazą keičia mikroklinas, apkvarcėjimas); tekstūra – masyvi. Uoliena gali būti tapatinama su migmatizuotu granulitu iš Pietų Suomijos.

Objekto būklė

Riedulių stovis 1989.07.20. buvo įvertintas kaip geras.

Siūlymai dėl objekto apsaugos ir jo aplinkos priežiūros bei tvarkymo

a) paminklinį stulpą nukelti toliau nuo kelkraščio, kad jis atsidurtų vienoje linijoje su abiem paminkliniais rieduliais. Ant paminklinio stulpo turėtų būti įrašas: “Mukolas su Mukoliuku” ir pažymėta, kad tai dvejopas paminklas (geologijos ir archeologijos); b) paženklinti apsaugos zonos ribas (riboženkliniais kuolais, žema tvorele ar kitokiu būdu); c) apsaugos zonoje periodiškai nupjauti žolę; d) 50 metrų atkarpoje kelią ties paminkliniais rieduliais išasfaltuoti, čia įrengiant ir betoninį kelkraštį.

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Tai – toteminiai akmenys. Į dabartinę vietą Mukolas su Mukoliuku buvo perkelti prieš 5 metus ar kiek seniau iš vietos, kuri nusakoma šitaip: Naurašilių kaimas, 450 m į PR nuo kelių Pažvėriniai-Sujetai ir Naurašiliai-Puziniškis sankryžos, apie 20 m į P nuo kelio Pažvėriniai-Sujetai. Senojoje vietoje šalia Mukolo yra buvę dar du žymiai mažesni akmenys. 1958 metais Vilniuje išleistoje P. Tarasenkos knygoje “Pėdos akmenyje (Lietuvos istoriniai akmenys)” rašoma: “Naurašilių I kaimo […] laukuose prie Gilbonių-Klovainių vieškelio seniau buvę trys akmenys: vienas didesnis, kiti du mažesni. Tai vadinamieji Mukolai arba Mokai. Dabar yra likęs tik Mokulas su toliau esančiu sūnumi, trečias akmuo – Mokulienė buvo suskaldyta ir sudėta į pamatus. Apie šią akmens Mokulų arba Mokų šeimyną pasakojama, kad tai esanti Dievo nubausta valstiečių žemdirbių (nuomavusių Naurašilių dvarą – A. L.) šeima. Velykų (pirmą – A. L.) dieną Mukolas su sūnumi, nepagerbdami šventės, nuėję arti laukų, o Mokulienė, išvirusi pusryčius, nešusi juos artojams. Už tai nubaudęs Dievas Mokulų šeimą ir pavertęs ją akmenimis )drauge su jaučių jungu). P. Tarasenką, be to, ten pat rašo, kad aplinkinių vietų gyventojai pasakoja, jog šis Mokulas “galįs visokius nemokšas mokyti. Vaikams, kuriems nesisekdavo mokslas, buvo patariama: “Eik pas Mokulą, apeik jį triskart keliaklupsčias ir poteriaudamas, tai visko ir pramoksi”. Žinomas taip pat pasakojimas, jog gyvenęs kitą kartą didelis girtuoklis, pavarde Mukulas. Gerokai įgėręs, jisai ėjęs pro tą vietą, kur dabar guli akmuo, ir pavirtęs akmeniu.

Kalnyčių akmenys

• Tipas: keli rieduliai

• Adresas: Tauragės aps., Šilalės r., Kvėdarna, Kalnyčių k.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos
paveldo objektas (savivaldybės)

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2001

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1988

• Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: I- mikroklininis granitas su biotitu; II- mikroklininis granitas

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

I-2.9 ; II-3.4 I-2.2 ; II-2.38 I-1.75 ; II-1.73 I-8.17 ;II-9.34

Aplinkos būklė

1989.07.11. buvo įvertinta kaip pakankamai. Abu rieduliai guli po melioravimo prastokai palygintoje pievoje tarp melioracijos kanalo ir alksnyno (antrasis riedulys riogso už 12 m šiauriau melioracijos kanalo, o pirmasis riedulys atitolęs nuo antrojo riedulio per 1.9 m į ŠV pusę). Aplink šiuos stambiuosius riedulius mėtosi nemažai smulkių akmenų, o tarp žolinės augalijos želia labai daug usnių (renkant iš aplinkinių laukų, smulkūs akmenys kartkartėmis dar vežami čia ir netvarkingai suverčiami). Vadinasi, pieva neprižiūrima ir, aišku, nešienaujama. Prie stambiųjų akmenų nėra paminklinio stulpo ir riboženklių, kuriais turėtų būti pažymėta apsaugos zona.

Geologinis objekto aprašymas

Šiam paminklui priklauso du stambūs suapvalinti netaisyklingos formos rieduliai. Pirmojo akmens matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.75; ilgis – 2.9; plotis – 2.2; didžiausia horizontali apimtis – 8.17 m. Jį sudaranti uoliena – mikroklininis granitas su biotitu, balsvai ir juosvai pilkas (margas), vidutingrūdis ir stambiagrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (50?), kvarcas (30?), plagioklazas (10?), biotitas (10?), sericitas, rutilas (biotite), cirkonas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – >8 mm, kvarco – 5 mm, plagioklazo – 3 mm, biotito – 2 mm; struktūra – granoblastinė su porfyroblastinės struktūros elementais; tekstūra – masyvi. Antrojo akmens matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.73; ilgis – 3.4; plotis – 2.38; didžiausia horizontali apimtis – 9.34 m. Jį sudaranti uoliena – mikroklininis granitas, pegmatoidinis, pilkšvai rusvas, leukokratiškas, smulkiagrūdis ir gigantogrūdis, su gyslom. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (60?), kvarcas (40?), biotitas (1?), rutilas (kvarcė); kristalinių grūdelių dydis – iki kelių cm; struktūra – granoblastinė, metasomatinė (kvarcas keičia mikrokliną), gigantogrūdė ir stambiagrūdė; tekstūra – masyvi.

Objekto būklė

Riedulių stovis 1989.07.11. buvo įvertintas kaip patenkinamas. Ant abiejų viršaus pasklidusios sudaužytų butelių šukės, o ant antrojo riedulio, be to, yra išlikęs iki 15 cm storio grunto sluoksnis su želiančia velėna (krituliai jo nespėjo nuplauti).

Siūlymai dėl objekto apsaugos ir jo aplinkos priežiūros bei tvarkymo

a) prie riedulių pastatyti paminklinį stulpą; b) riboženkliniais stulpeliais pažymėti paminklinių riedulių apsaugos zoną; c) apie stambiuosius riedulius esančios pievos paviršių išlyginti ir nurinkti nereikalingus smulkius akmenis (juos kaupti kur nors kitur, o ne paminklinių riedulių kaimynystėje); d) pievą apie paminklinius riedulius periodiškai nušienauti; e) kryžkelėje prie kelio Kvėdarna-Laukuva pastatyti rodyklę, kuri paaiškintų, kur ieškoti geologijos paminklo – Kalnyčių akmenų.

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Abu rieduliai sutempti vienas greta kito iš aplinkinių melioruotų laukų.

Jankelio akmenys

• Tipas: keli rieduliai

• Sinonimai: Jankelis ir Jankeliukas

• Adresas: Vilniaus aps., Šalčininkų r., Dieveniškės, Pupiškių k.

• Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos paminklas, 19??

• Priklausymas saugomai teritorijai: Dieveniškių istorinis regioninis parkas

• Sudėtis: I- granitas; II- gneisiškas granitas

• Unikalumas: Du įdomios petrografinės sudėties, dydžio (vienas jų) ir mitologinės vertės žmonių neperstumti rieduliai

• Aprašė: V.Mikulėnas, V.Puronas, 1999

ilgis plotis aukštis perimetras

I – 3.70; II – 1.80 I – 2.60; II – 1.40 I – 1.35; II – 1.30 I – 9.30 ; II – 5.10

Akmuo „Jaučio pėda“

• Tipas: keli rieduliai

• Sinonimai: Du akmenys su „Jaučio pėda“

• Adresas: Alytaus aps., Varėnos r., Daržininkai, Kuršių k.; Valkininkų mš., Užsienio upelio kair. krantas

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paveldo objektas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2002

• Pradinis apsaugos statusas: geologinis valstybės saugomas kraštovaizdžio objektas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1999

• Priklausymas kitiems paminklams: archeologinis paminklas, 19??

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: I- pilkas granito gneisas; II- rožinis granitas

• Unikalumas: Du skirtingos petrografinės sudėties, dydžio ir mitologinės vertės žmonių nejudinti rieduliai

• Aprašė: V.Mikulėnas, G.Mikalauskas, 2003

ilgis plotis aukštis

I – 3.1; II – 2.0 I – 2.7; II – 1.35 I – 0.9; II – 1.35

Dūdų akmenys

• Tipas: keli rieduliai

• Sinonimai: Didelis, Dūdų akmuo, Kungedų (?) akmenys

• Adresas: Vilniaus aps., Širvintų r., Gelvonys, Dūdų k.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas


apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000

• Pradinis apsaugos statusas: respublikinės reikšmės geologijos paminklas (apatinis ried.)

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1990

• Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: Biotitinis amfibolinis granitogneisas

• Aprašė: A.Linčius, 1990

ilgis plotis aukštis perimetras

Apatinis r. 5.22 ; Viršutinis r. 2.81 Apatinis r. 4.15; Viršutinis r. 2.43 Apatinis r. 1.0 ; Viršutinis r. 1.56 Apatinis r. 15.57 ; Viršutinis r. 7.67

Aplinkos būklė

Stovis 1990.08.06. buvo įvertintas kaip patenkinamas. Riedulių aplinka – plynas ariamas laukas lėkštos stambios pakilumos lygiame šlaite. Žemės paviršiaus prie riedulių absoliutinis aukštis siekia apie 141 m. Prie riedulių paminklinio stulpo nėra, nepažymėtos ir apsaugos zonos ribos.

Geologinis objekto aprašymas

Apatinis riedulys (Didelis akmuo) yra sveikas, neturi įskilimų, jo viršus plokščias, bet paviršius nėra lygus. Išskyrus vieną statų šoną, likusieji labai nuožulniai yra sulindę į dirvožemį, todėl neprakasus sunku spręsti, iki kur šiose vietose riedulys tęsiasi. Virš žemės paviršiaus matosi tik šio riedulio nedidelė dalis, turinti tokius: aukštį – 1; ilgį – 5.22; plotį – 4.15; didžiausią horizontalią apimtį – 15.57 m. Šitą riedulį sudaranti uoliena – biotitinis-amfibolinis granitogneisas, rusvai pilkas smulkiagrūdis ir vidutingrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas ir kvarcas (kiekvieno po 30?), mikroklinas (20?), biotitas ir amfibolas (kiekvieno po 5-10?), magnetitas ir sfenas (abiejų kartu – 5?), ortitas, apatitas, cirkonas, fluoritas; kristalinių grūdelių dydžiai: plagioklazo – 1-5 mm, kvarco – <5 mm, mikroklino – 0.5- 2.5 mm, magnetito – <2 mm, biotito – 0.5-1.5mm, amfibolo – 0.3-1 mm, ortito – <0.9 mm, sfeno – <0.8 mm; struktūra – lepidonematogranoblastinė, granitinė, su metasomatinės struktūros elementais (kvarcas keičia feldšpatus), smulkiagrūdė ir vidutingrūdė; tekstūra – masyvi arba neryškiai gneisiška. Viršutinis, t.y. ant Didelio akmens užritintas, riedulys turi labai netaisyklingą formą, du jo šonai gana lygūs, paviršiuje yra gysliškų vietų, keli nežymūs įtrūkimai. Riedulio matmenys tokie: aukštis – 1.56; plotis – 2.43; ilgis – 2.81; didžiausia horizontali apimtis – 7.67 m. Šitą riedulį sudaranti uoliena – biotitinis- amfibolinis granitogneisas, pilkas, smulkiagrūdis, tolygiai grūdėtas. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas (40?), kvarcas (30?), mikroklinas ir biotitas (kiekvieno po 10-15?), muskovitas (3-5?), cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – 0.5-2.5 mm, kvarco – 0.5-2 mm muskovito – 0.2-1.5 mm, plagioklazo – 0.1-1.5 mm, biotito – 0.1-0.5 mm; struktūra – lepidonematogranoblastinė, metasomatinė (kvarcas ir mikroklinas keičia plagioklazą), su porfyroblastinės struktūros elementais (kvarco, mikroklino ploteliai), itin smulkiagrūdė ir smulkiagrūdė; tekstūra – neryškiai gneisiška.

Objekto būklė

Riedulio stovis 1990.08.06. buvo įvertintas kaip geras (abiejų riedulių). Apatinio riedulio (Didelio akmens) paviršius šiek tiek samanotas ir apkerpėjęs.

Siūlymai dėl objekto apsaugos ir jo aplinkos priežiūros bei tvarkymo

a) geologijos paminklu paskelbti abu riedulius, nes kol kas įteisintas kaip geologijos paminklas tik apatinis riedulys – Didelis akmuo; b) prie riedulių pastatyti paminklinį stulpą su įrašu: “Dūdų akmenys”; c) apsaugos zoną pažymėti riboženkliniais kuolais; d) apsaugos zonos pakraštyje pasodinti ąžuolą; e) pastatyti Dūdų akmenims skirtą rodyklę su vietovės schema ties gruntkeliu Bagaslaviškis- Pabaiskas (Dūdų kaime).

Tautosakinės, kraštotyrinės, istorinės žinios

Apatinis riedulys žinomas seniai ir guli Leono Šarmavičiaus (gim. 1926 metais) buvusioje dirbamoje žemėje, o 1989 metų vasarą melioratoriai užkėlė kitą stambų akmenį, iki tol buvusį netoli palaukėje (išvilktą seniau iš gretimo ariamo lauko).

Ilgočio akmenys

• Tipas: keli rieduliai

• Adresas: Tauragės aps., Šilalės r., Pajūrys, Pailgočio k.; Ilgočio upelio deš. krantas ir vaga

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1987

• Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: Abu luistai – biotitinis plagiogranitogneisas

• Aprašė: A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

I-4.02 ; II-2.95 I-3.69 ; II-1.27 I-2.85 ; II-2.02 I-12.60; II-7,41

• Tipas: keli rieduliai

• Adresas: Tauragės aps., Šilalės r., Kvėdarna, Genioto k.

• Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paveldo objektas (savivaldybės)

• Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2001

• Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas

• Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1988

• Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso

• Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso

• Sudėtis: I-granitas,II-III-mikroklininis granitas su biotitu, IV-amfibolinis biotitinis granitogneisas,V-mikroklininis granitas


A.Linčius, 1989

ilgis plotis aukštis perimetras

I-2.65; II-2.86; III-2.75; IV-3.22; V-2. I-2.01; II-1.90; III-2.27; IV-2.64; V-2. I-1.52; II-1.85; III-1.35; IV-1.57; V-1. I-7.51; II-7.18; III-8.15; IV-9.00 V-7.8

Aplinkos būklė

1989.07.11. buvo įvertinta kaip labai bloga. Stambūs 5 rieduliai suvilkti vienas prie kito (net liečiasi už 3 m nuo važiuojamosios gruntkelio dalies – į pievos (dirvono) ties lėkštašlaite pakiluma sumaitotą pakraštį ir užima maždaug 7?4 m2 žemės paviršiaus plotą. Ši vieta atrodo kaip sąvartynas. Apie stambiuosius paminklinius riedulius ir tarp jų yra suverstos smulkių akmenų, matyt, surinktų ariamose dirvose, krūvos, suvežta daug visokių šiukšlių (plytgalių, sutraukytų lynų, kiaurų kibirų ir šiaip gelžgalių, plastmasinės plėvelės liekanų, medienos atliekų ir t.t.). Visa tai, be to, užžėlę dilgėlėmis, kiečiais ir kitokia augalija.

Geologinis objekto aprašymas

Geologijos paminklą sudaro suapvalinti netaisyklingos formos penki rieduliai. Pirmojo riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.52, ilgis – 2.65, plotis – 2.01; didžiausia horizontali apimtis – 7.51 m. Tai gana suskeldėjęs gyslotas riedulys, kurį sudaranti uoliena – granitas, rausvas, leukokratinis, porfyriškas, kataklazuotas, vidutingrūdis ir stambiagrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas ir mikroklinas (kiekvieno po 35?), kvarcas (30?), biotitas (>5?); kristalinių grūdelių dydžiai: plagioklazo – >8 mm, mikroklino – >5 mm, biotito – <1 mm, kvarco – 0.2-0.5 mm; struktūra – blastocementinė, porfyroblastinė (plagioklazas, mikroklinas), vidutingrūdė ir stambiagrūdė; tekstūra – masyvi. Antrojo riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.85, ilgis – 2.86, plotis – 1.9; didžiausia horizontali apimtis – 7.18 m. Riedulį sudaranti uoliena – mikroklininis granitas su biotitu, pilkšvai rusvas (margas), leukokratinis, silpnai kataklazuotas, su šlifų pavidalo amfibolo ir biotito sankaupomis, vidutingrūdis. Tiriant šlifą, padarytą iš leukokratinės uolienos dalies (migmatito neosomos), nustatyti šie mineralai: mikroklinas (70?), kvarcas (15-20?), plagioklazas (10?), biotitas (5?), sericitas; kristalinių grūdelių (mikroklino, kvarco, plagioklazo, biotito) dydžiai: – 2-5 mm; struktūra – granoblastinė, ksenomorfinė, su blastocementinės ir metasomatinės struktūrų elementais (kvarcas sudaro itin smulkiagrūdę ir smulkiagrūdę masę aplink mikroklino blastus), vidutingrūdė; tekstūra – masyvi. Granite (migmatite) esančio smulkiagrūdžio amfibolito relikto šlifą tiriant, nustatyti šie mineralai: plagioklazas (50- 60?), raginukė (40-50?), biotitas (5?), cirkonas, sfenas, magnetitas, apatitas, epidotas; kristalinių grūdelių dydžiai: raginukės – <2.5 mm, plagioklazo – 0.5-2 mm, biotito – 0.8 mm; struktūra – nematogranoblastinė, smulkiagrūdė ir vidutingrūdė; struktūra – neryškiai orientuota. Trečiojo riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.35, ilgis – 2.75, plotis – 2.75; didžiausia horizontali apimtis – 8.15 m. Riedulį sudaranti uoliena – mikroklininis granitas su biotitu, leukokratinis, juostomis rausvas ir pilkšvas (margas), vidutingrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (65-70?), kvarcas (20?), plagioklazas (10?), biotitas (5?), apatitas, sericitas, ortitas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – 1-6 mm, biotito – iki 2 mm, plagioklazo – 0.5-2 mm, kvarco – iki 1.5 mm; struktūra – granoblastinė, ksenomorfinė, su blastocementinės struktūrų elementais įvairiagrūdė (vyrauja vidutingrūdė); tekstūra – masyvi. Ketvirtojo riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.57, ilgis – 3.22, plotis – 2.64; didžiausia horizontali apimtis – 9 m. Riedulį sudaranti uoliena -amfibolinis-biotitinis granitogneisas (kataklazės zona migmatite), juosvai pilkas su rausvos dėmėm, kataklazuotas, įvairiagrūdis (daugiausia vidutingrūdis). Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (20?), kvarcas (30?), plagioklazas (40?), biotitas (5-10?), raginukė (5?), apatitas, cirkonas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – 4 mm, biotito – <2 mm, plagioklazo – <5 mm, kvarco – 2 mm; struktūra – blastomilonitinė, t.y. plagioklazo ir mikroklino kataklastai stipriai deformuoti, apsupti tų pačių mineralų itin smulkiagrūdės ir dalinai perkristalizuotos masės, kvarcas sudaro plotelius iki kelių mm skersmens su dantyta (sutirine) struktūra; tekstūra – gneisiška. Ketvirtojo riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1.55, ilgis – 2.8, plotis – 2.22; didžiausia horizontali apimtis – 7.82 m. Riedulį sudaranti uoliena – mikroklininis granitas, juosvai pilkas ir rusvas (margas), stambiagrūdis ir vidutingrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (40-50?), kvarcas (20-30?), plagioklazas (20-30?), biotitas ir raginukė (abiejų kartu 5?), apatitas, cirkonas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino – >5 mm, plagioklazo – 1-5 mm, kvarco – 5 mm; struktūra – granoblastinė, porfyroblastinė, metasomatinė (mikroklinas keičia plagioklazą, apkvarcėjimas) suturinė (kvarco ploteliuose); tekstūra – gneisiška.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2832 žodžiai iš 8809 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.