Lietuvos smulkioji architektūra
5 (100%) 1 vote

Lietuvos smulkioji architektūra

ĮVADAS

Smulkioji (mažoji) architektūra tėra viena iš daugelio architektūros rūšių. Jos nagrinėjimo objektas – tai įvairūs smulkūs statiniai, paminklai, skulptūros ir pan.

Šiame darbe aprašomi keli Lietuvos mažosios architektūros objektai – koplytstulpiai, stogastulpiai, kryžiai ir krikštai. Kai kurie jų ar tik jų puošybiniai elementai atsirado dar ikikrikščioniškais laikais. Taigi tai senovės lietuvių menas. Be to temos pasirinkimą inspiravo ir tai, jog Tarptautinė SNO Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2001 metais Lietuvos kryždirbystę įtraukė į nematerialių pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Šio darbo tikslas – apžvelgti kai kuriuos Lietuvos mažosios architektūros objektus, juos trumpai pristatyti bei išskirti jų etnografinių sričių skirtumus.

Referatas sąlyginai gali būti išskirtas į dvi dalis: pirmoje trumpai apibūdinimas kiekvienas objektas, o antrojoje pateikiami keturių Lietuvos etnografinių sričių (Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Žemaitijos) smulkiosios architektūros ypatumai.

Daugiausia naudotąsi kelių autorių straipsniais, paskelbtais Interneto puslapiuose.

Lietuvos smulkioji architektūra

Smulkioji architektūra – tai architektūros šaka, kurią sudaro: dekoratyviniai nedideli statiniai ir įrengimai, utilitarūs statiniai, informaciniai įrenginiai ir memorialiniai statiniai.

Šiame darbe apibūdinami kai kurie Lietuvos smulkiosios architektūros memorialiniai statiniai – kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai ir krikštai.

Kryžiai – tai memorialiniai paminklai, paplitę visoje Lietuvoje, kurie skiriasi formomis, proporcijomis, stiebo ir kryžmos profiliais, dekoru. Jie daugiausia statomi kapinėse, kartais aikštėse, pakelėse, prie sodybų. Ilgainiui, o ypač XVIII – XIX a., kryžiai Lietuvoje taip paplito, jog visą kraštą ir ypač Žemaitiją imta vadinti kryžių, koplytėlių ir koplyčių, šventa kryžių žeme arba tiesiog kryžių Lietuva.

Pirmieji kryžiai, statyti įvairiomis progomis ir įvairiose vietose buvo mediniai, o maždaug nuo XVIII a. (miestuose daug anksčiau) imta kaldinti memorialinių paminklų viršūnes bei sakralinių pastatų kryžius iš geležies. Jų prototipas, kaip teigia P. Galaunė, galėjo būti medinių kryžių puošmenos.

Kryžiai būna mediniai, metaliniai ir akmeniniai, turi dvi arba tris kryžmas. Mediniai kryžiai gali būti gana aukšti (iki 9 m aukščio), puošiami dažniausiai drožinėtais, polichromiškai dažytais ornamentais, metaliniai kryžiai – stilizuotais, augalinių, geometrinių motyvų ažūriniais raštais. Akmeninių kryžių formos lakoniškos, dekoras santūresnis (daugiausia kalti kontūriniai ar reljefiniai raštai).

Lietuvių liaudies kryžiai turi senovinių paminklų (profiliuotų stulpų, pjaustinėtų lentų) bruožų. Kryžiams panaudojami gausūs, kai kada kryžmą uždengiantys ornamentai, pjaustiniai.

Lietuvoje paplito įvairiopi mediniai kryžiai: 1) su stilizuotais geometriniais augalų motyvų ornamentais ant stiebo ir kryžmoje (paplitę daugiausia Aukštaitijoje); 2) su įvairių formų koplytėlėmis, papuoštomis augaliniais, goemetriniais ornamentais ir kitokių motyvų detalėmis (paplitę Žemaitijoje, Aukštaitijoje); 3) su altorėliais kryžmoje (statyti XIX a. Rytų Aukštaitijoje); 4) su ikonografiniais simboliais – ietimi, ragotine, kopėčiomis, replėmis (paplitę Dzūkijoje).

Kryžiai statomi įvairiomis progomis, šeimos ar svarbesnėms datoms, įvykiams atminti, dažnai aptveriami medinėmis tvorelėmis. Originalių kryžių iš medžio yra sukūrę Vincas Svirskis, Jonas Urbonas, Adomas Šatas, Angelas Klezys, iš akmens – Juozas Gedminas, Steponas Gailevičius ir kt.

Koplytstulpiai – mediniai, rečiau mūriniai memorialiniai statiniai. Ant apvalaus, keturkampio, daugiakampio ar profiliuoto stiebo (iki 3-5 m aukščio) įtaisoma keturkampė ar daugiakampė, dažnai į apačią siaurėjanti kolytėlė (kai kada dvi, retai trys koplytėlės) su medinėmis polichrominėmis skulptūromis ir ažūrine, kalta iš metalo viršūne (vadinama saulute). Koplytėlės būna atviros, uždaros (įstiklintos), dengtos kūginiais, keturšlaičiais, laužytais aštuoniašlaičiais stogeliais.

Mediniai koplytstulpiai dekoratyvesni, lengvų proporcijų, mūriniai masyvesni, lakoniškų formų, mažai dekoruoti, kai kada turi baroko, klasicizmo, noegotikos bruožų. Koplytstulpiai daugiausia išplito Žemaitijoje ir Šiaurės Aukštaitijoje.

Stogastulpiai – mediniai memorialiniai statiniai, kurių liemuo būna 3 – 8 m aukščio, keturkampio, daugiakampio arba apvalios formos, prie jo lenktomis (2 ar 4) atramomis pritvirtinti vienas ar keli keturkampiai, daigiakampiai arba apskriti stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma ažūrinė, kalta iš metalo viršūnė (saulutė), po stogeliais iš 1, 2 arba 4 pusių pritvirtinamos medinės polichrominės skulptūros. Pagal stogelių skaičių stogastulpiai būna vienaaukščiai, dviaukščiai ir triaukščiai. Stogelių kraštai, atramos, kai kada ir stogastulpių liemenys gausiai dekoruoti kiaurapjūviais (dominuoja geometriniai ar stilizuotų gyvūnų ir augalų motyvai). Statomi dažniausiai prie sodybų, pakelėse, rečiau kapinėse. Išplito Žemaitijoje, Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.

Krikštai – ikikrikščioniškieji lietuvių liaudies antkapiniai paminklai iš profiliuotų lentų arba lentelių. Buvo
įvairaus silueto (banguotų linijų, laidojimo urnų, kryžių su sklastais), simetriškos kompozicijos, puošti kiaurapjūviu (dažniausiai geometrinio ornamento, stilizuotų augalų, paukščių, širdies, žirgo galvos motyvu), polichromija (dažyta mėlyna, geltona, raudona, žalia, juoda ar pilka spalva). Vyrų ir moterų kapų krikštai buvo daromi iš skirtingų medžių. Krikštai buvo statomi ant kapo mirusiojo kojūgalyje. Minimi nuo XVI a. dar nesusiję su krikščionybe. XVII a. vyrų kapų krikštams būdingas žirgo galvos, moterų – paukščių (ypač gegutės) siluetas. Krikštai buvo statomi Lietuvos vakarinėje dalyje ir Mažojoje Lietuvoje (statė dažniausiai Prūsijos lietuviai protestantai). Daugiausia krikštų išliko Kuršių nerijos (ypač Nidos) ir Nemuno deltos žvejų kapinėse.

Toliau darbe aprašomi aukščiau paminėtų smulkiosios architektūros paminklų regioniniai skirtumai. Išskirti 4 regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija bei Žemaitija. Aptariant pastarojo regiono smulkiosios architektūros paminklų ypatumus taip pat paliečiama ir Mažoji Lietuva.

Aukštaitijoje vyrauja vieno, dviejų ir net trijų aukštų stogastulpiai (žr. 1 pav., 2 pav. ir 3pav.), nors čia esama ir koplytstulpių (žr. 4 pav.) bei kitokių memorialinių paminklų. Aukštaitijos (ypač vakarinės jos dalies) ir medžio, ir geležies paminklai gausiai ornamentuoti. Jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai: ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti, tarsi pjūklas, supinti su kvadratais, rombais ir kitokiais geometriniais puošmenimis. Šių paminklų kaltos viršūnės labai dažnai padabintos augaliniais motyvais.

Koplytstulpiai taip pat įvairių formų, taisyklingų proporcijų, gausiai ornamentuotomis, plačiomis pastogėmis, daug vietos paliekant skulptūroms.

Apskritai Aukštaitijos kryžiai, tiek mediniai, tiek akmeniniai su geležinėmis viršūnėmis, yra vieni iš aukščiausių memorialinių paminklų (nuo 3-5 iki 7-9 m aukščio). Na o 1989 m. atstatytas Pakalnių piliakalnio (Utenos raj.) kryžius net 18 m aukščio. Tai galbūt vienas iš aukščiausių kryžių Lietuvoje.

Labai turtingai puošiami vadinamieji stogeliniai kryžiai, kurių puošmenys dažniausiai yra geometriniai.

Pastebima, jog greta palyginti kuklių šio krašto pastatų, baldų ir namų apyvokos daiktų kryžiai išsiskiria savo puošnumu. Ypač mėgstama dabinti kryžiaus stiebą ir kryžmos centrą. Kai kur spindulių gausumas, turtingumas nustelbia net pačią kryžmą. Medinius stogastulpius ir akmeninius obeliskus puošia itin gausiais augaliniais motyvais ornamentuotos kryžių viršūnės. Šis motyvas galbūt atėjo iš Žemaitijos, tačiau čia jis įgijo savitą spindulių – išsikerojusių šakų – pobūdį. Ir visai nepanašu, jog tai esanti tikra bažnytinės monstrancijos forma. Tiesa, kai kurios geležinių kryžių viršūnės šiek tiek primena monstranciją, tačiau kaltinės kryžių viršūnės, o ypač kapų kryžiai, pasižymi tokia formų ir konfigūracijų įvairove, kad labai dažnai šios formos visai nepanašios į monstrancijų formas. Jose visiškai nesilaikoma kanonizuotos kryžiaus formos. Čia vyrauja individuali kalvio kūrėjo vaizduotė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1255 žodžiai iš 4179 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.