Lietuvos sotinės
5 (100%) 1 vote

Lietuvos sotinės

Voruta

Daugelis istorijos mylėtojų seniausia Lietuvos sostine laiko Vorutą. Iš tiesų Voruta Lietuvos ,,sostine” tapo palyginti neseniai. 1892 m. lenkų istorikas Julijušas Liatkovskis monografijoje apie Mindaugą nedviprasmiškai paskelbė, kad Mindaugo sostinė buvusi Voruta, o ta Voruta – tai Varnėnų miestelis (dabar Baltarusijoje).

J. Liatkovskio monografija padėjo pagrindus dabartiniam Mindaugo epochos supratimui, deja, ne visuomet teisingam. Dėl Mindaugo sostinės J. Liatkovskis padarė dvigubą loginę klaidą, nes atsitiktinę Mindaugo pilį paskelbė jo sostine ir susiejo ją su atsitiktiniu vietovardžiu vietovardžiu – Varnėnų miesteliu dabartinėje Baltarusijoje. Pastarosios sąsajos, beje, beveik niekas nepriėmė, bet sostinės idėja daugeliui pasirodė labai patraukli. Visi puolė ieškoti šios paslaptingos Mindaugo sostinės, ,,atrasdami” ją vis kitoje vietoje. Galiausiai apsistota prie Anykščių pašonėje esančio Šeimyniškėlių piliakalnio, vadinamo Varutės kalnu, kaip tikėtiniausios Vorutos pilies vietos1.

Ginčai dėl Vorutos vietos dar nesiliauja, bet viena yra pakankamai aišku – kur bebūtų ta Voruta, ji nebuvo Lietuvos sostinė, bent jau apie tai nėra nė menkiausios užuominos šaltiniuose. Vorutos mitas – tipiškas istorikų inertiškumo pavyzdys.

Naugardukas

Beveik kiekvienas baltarusis pasakys, kad tikroji Mindaugo sostinė – Naugardukas. Baltarusijoje nepriimta tuo abejoti. Tenai manoma, kad tai tiesiog faktas, kurį privalu žinoti kiekvienam. Bet ir kai kurie žymūs Lietuvos istorikai laikėsi šios nuomonės. Kodėl?

Kol dar nebuvo kritiškos Mindaugo laikų istoriografijos su savais mitais, daugelis tikėjo Motiejaus Stryjkovskio ,,Kronikoje” (1582) paskelbtomis legendomis ir jų interpretacijomis. Kaip tik tenai ir randame teiginį, kad Mindaugo sostinė buvo Naugardukas. Iš ten jis pasklido plačiai, tapo daugelio rimtų ir nelabai rimtų istorijos veikalų savastimi.

Kritiškieji istorikai, daugeliu atvejų iš aukšto žiūrėję į M. Stryjkovskio ir Lietuvos metraščių legendas, šiuo atveju dažniausiai susvyruodavo – Mindaugas juk istorinis veikėjas, tai gal ir ,,tradicija” apie jo sostinę istoriška?

Naugardukas dažnai minimas viename iš svarbiausių Mindaugo laikų šaltinių – Volynės metraštyje. Skaitydami jį galime nesunkiai įsitikinti, kad Naugardukas tikrai nebuvo to meto Lietuvos sostinė.

Mindaugo valdymo pradžioje (1238 m.) Naugardukas dar tebebuvo vietinio kunigaikščio Iziaslavo valdžioje2. Tarp 1238 ir 1248 m. Lietuva kaip niekada aktyviai puldinėjo totorių antplūdžio susilpnintas Rusios žemes. Po šio dešimtmečio Naugarduką matome jau Lietuvos sudėtyje. Nežinia, kada tiksliai jis buvo užkariautas, bet žinoma, kad Mindaugas jame pasodino savo sūnų Vaišalgą. Vaišalgas iš pradžių jame elgėsi nuožmiai, kaip užkariautojas – metraštis, gal kiek perdėdamas, pažymi, kad jis kasdien nužudydavo po 3-4 žmones3. Vėliau suartėjo su rusinais, netgi pats priėmė stačiatikybę ir tapo vienuoliu. 1254 m. Vaišalgas Mindaugo pavedimu sudarė taiką su Haličo-Volynės kunigaikščiu Danilu ir perleido Naugarduką su nuo jo priklausomais Rusios miestais Danilo sūnui Romanui, kuris turėjo valdyti Naugarduką kaip Mindaugo vasalas4. Po trejų metų Vaišalgas grįžo ir suėmė Romaną, pats vėl pasidarydamas Naugarduko kunigaikščiu. Bet dėl tikėjimo skirtumų jis dažnai nesutardavo su savo tėvu Mindaugu.

Tokią istoriją atskleidžia vienalaikis metraštis. Iš jos galime akivaizdžiai įsitikinti, kad Naugardukas visada buvo valstybės periferijoje, jo ryšiai su tikrąja Lietuva buvo menki, kurį laiką jį valdė net svetimos dinastijos kunigaikštis. Naugardukas nebuvo tikrosios Lietuvos dalis: rašydamas apie Vaišalgo prie Nemuno pastatytą vienuolyną metraštininkas net pažymi, kad vienuolynas buvo pastatytas ,,tarp Lietuvos ir Naugarduko”5.

Kodėl gi, nepaisant tokių akivaizdžių liudijimų, atsirado ir istoriografijoje prigijo versija, kad Naugardukas buvo Lietuvos sostinė? Vaišalgo valdymas ilgam išliko žmonių atmintyje. Dar Lietuvos antrasis metraštis (apie 1515 m.) užfiksavo, kad pagal kai kuriuos pasakojimus legendinis kunigaikštis ,,Rimgaudas, grįžęs iš vieno mūšio į Naugarduką, buvo Naugarduke ir pagimdė tris sūnus, ir paliko po savęs Naugarduko ir Rusios didžiojoje kunigaikštystėje Vaišalgą, o pats numirė”6.

Metraštininkas akivaizdžiai klaidingai susiejo legendinį Rimgaudą su istoriniu Vaišalgu, bet tai buvo tam tikra jungtis su Volynės metraštyje aprašytais įvykiais. Todėl Lietuvos trečiojo metraščio (Bychovco kronikos, apie 1542 m.) autorius, nusprendęs papildyti Lietuvos metraštį intarpais iš Volynės metraščio, tuos papildymus įterpė būtent šioje vietoje. Tik jis negalėjo Vaišalgo palikti Rimgaudo sūnumi, nes žinojo, kad tikrasis jo tėvas – Mindaugas. Todėl Mindaugą jis paskelbė Rimgaudo sūnumi, o kartu ir padarė jį Naugarduko kunigaikščiu7.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 747 žodžiai iš 2442 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.