Lietuvos stojimas į tarptautinės organizacijas ir bendradarbiavimas su jomis
5 (100%) 1 vote

Lietuvos stojimas į tarptautinės organizacijas ir bendradarbiavimas su jomis

Referatas

LIETUVOS STOJIMAS Į TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU JOMIS

Parenge Česlovas Zinkevičius

Paluknys 2004 m. gegužė

LIETUVOS STOJIMAS Į TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU JOMIS

2000 metais svarbus diplomatijos laimėjimas – įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Lietuva aktyviai prisidėjo prie tarptautinio ir regioninio saugumo ir stabilumo užtikrinimo dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje.

Dalyvavimas Jungtinių tautų organizacijos veikloje

2000 m. Lietuvos įsipareigojimai JTO Nuolatinės parengties pajėgų (NPP) sistemai išliko tokie patys, kokie numatyti 1998 m. sausio 13 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JTO tarpusavio supratimo memorandume dėl Lietuvos dalyvavimo JTO NPP sistemoje. NPP tikslas – JTO Saugumo Tarybai priėmus sprendimą, nedelsiant pasiųsti taikos palaikymo (įvedimo) pajėgas į konflikto vietą. Lietuva laikė nuolatinės parengties 24 pareigūnų grupę (20 policininkų, 4 štabo karininkus ir karinius stebėtojus).

2000 m. gruodžio mėn. Palerme (Italija) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamuką. Konvencijoje numatomos priemonės kovai su pinigų plovimu, korupcija bei šių priemonių įgyvendinimo būdai – baudžiamasis persekiojimas, nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimas, tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje priemonės.

2000 m. Lietuva toliau prisidėjo prie JTO pastangų sureguliuoti Balkanų krizę. Devyni civiliai Lietuvos policininkai dalyvavo JTO misijoje Kosovo provincijoje, o iki 2000 m. balandžio mėnesio du Lietuvos civiliai policininkai dalyvavo JTO misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Taip pat buvo pateikta 1999 m. rugsėjo – 2000 m. lapkričio mėn. nacionalinė ataskaita pagal tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos (Convention on Certain Conventional Weapons – CCW) 2-ąjį pataisytą protokolą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinant konvencijos nuostatas (tarptautinę techninę pagalbą, teikiamą išminavimo darbams, išminavimo kursus), apie Lietuvoje vykdomus išminavimo darbus, Lietuvos turimą išminavimo techniką, Lietuvos kariuomenės padalinius, susijusius su išminavimo darbais.

Dalyvavimas Europos Tarybos veikloje

Tęsdama siekius užtikrinti demokratijos stabilumą ir žmogaus teises, Lietuvos Respublika 2000 m. aktyviai dalyvavo Europos Tarybos veikloje.

Lietuvos Respublika, kaip Europos Tarybos narė, savo veikloje 2000 m. siekė pristatyti Lietuvą Europos Taryboje kaip demokratinę valstybę, aktyviai vykdančią institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines ir kt. reformas.

Užsienio reikalų ministerija koordinavo Lietuvos statutinių bei politinių įsipareigojimų Europos Tarybai (ET) įgyvendinimą, skleidė Europos Taryboje informaciją apie žmogaus teises, teisinę reformą Lietuvoje, išnaudojo Europos Tarybos įsipareigojimų vykdymo monitoringo mechanizmus formuojant gerą Lietuvos įvaizdį, koordinavo tolesnę Lietuvos integraciją į Europos sutarčių sistemą, ET tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir ET demokratijos stabilumo ir vienijimosi veiklos programas stengėsi pritaikyti Lietuvos reikmėms, pasinaudojo ET teikiamomis galimybėmis spręsti Lietuvai reikšmingus dvišalius klausimus.

Įsijungimas į Europos Tarybos sutarčių sistemą

Kaip ir ankstesniais metais, buvo siekiama kad Lietuva kuo labiau integruotųsi į Europos Tarybos sutarčių sistemą. Akcentuotina tai, jog ši integracija yra viena narystės Europos Sąjungoje sąlygų, kadangi prisijungimas prie Europos sutarčių sistemos instrumentų kartu sudaro vieną iš prielaidų harmonizuoti nacionalinę teisės sistemą su Europos Sąjungos teise.

ET sutarčių sistemą (ESS) dabar sudaro 177 daugiašalės sutartys. Lietuva yra pasirašiusi 56 ESS dokumentus, iš kurių 49 yra ratifikuoti.

2000 metais Lietuvos Respublika prisijungė ( Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie ET įteikė ET generaliniam sekretoriui ratifikavimo raštus) prie šių Europos Tarybos dokumentų:

* Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos – ratifikavimo raštai deponuoti 2000 03 23;

* Europos konvencijos dėl žiūrovų smurto ir blogo elgesio sporto varžybose, ypač futbolo rungtynėse; ratifikavimo raštai deponuoti 2000 07 04;

* Europos konvencijos dėl televizijos be sienų ir šią konvenciją pataisančio protokolo – ratifikavimo raštai deponuoti 2000 09 27;

* Europos Tarybos pagrindinio susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų trečiojo protokolo – ratifikavimo raštai deponuoti 2000 10 19.

Lietuvos Respublika 2000 metais taip pat pasirašė šiuos ESS dokumentus:

* Europos susitarimą dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių teismo procese (2000 02 11 );

* Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatiniu apdorojimu (2000 02 11);

* Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomąjį protokolą (2000 06 08 );

* Europos kraštovaizdžio konvenciją (2000 10 20).

Kaip svarbiausias Lietuvos integravimosi į ESS žingsnis 2000 metais išskirtinas Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimas ( Lietuvos Respublikos 2000 02 17 įstatymas Nr. VIII-1548).

Lietuva pirmenybę teikia konvencijoms,
prie kurių yra prisijungusios Europos Sąjungos valstybės bei kurioms prioritetą teikia Europos Komisija.

Svarbesnieji Lietuvos ir Europos Tarybos renginiai Lietuvoje

2000 m. spalio 4–5 d. Vilniuje surengtas tarptautinis forumas “Dėl išgrobstytos žydų kultūrinės nuosavybės”. Šį forumą globoja ET generalinis sekretorius W.Schwimmer. Renginyje dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PA) Pirmininkas lordas Russell-Johnston.

2000 m. lapkričio 7-8 d. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija kartu su ET ir Danijos vietos valdžios asociacija surengė tarptautinę konferenciją „Europos vietos savivaldos chartija ir Lietuvos teisinė sistema“.

2000 m. rugsėjo mėn. 4-8 d. Trakuose kartu su Europos Taryba surengtas mokymo seminaras Lietuvos policininkams.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto Europos žmogaus teisių teismo išspręstų bylų vykdymo priežiūra

2000 metais Europos Tarybos Ministrų Komitetas (MK) posėdžiuose svarstytos pirmosios bylos prieš Lietuvą: draugišku susitarimu pasibaigusi Raišelio byla ir Jėčiaus byla. Lietuvos atstovai Ministrų Komiteto pavaduotojų posėdyje (MK), bendradarbiaudami su LR Vyriausybės atstovu Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) G.Švedu, informavo apie priemones, kurių ėmėsi mūsų Vyriausybė, įgyvendindama Teismo sprendimus.

Lietuvos monitoringas

ET Parlamentinės Asamblėjos monitoringas grindžiamas padėties konkrečiose valstybėse narėse stebėjimu. Lietuvos atžvilgiu ET PA monitoringas buvo užbaigtas 1997 metų rudenį. 2000 m. kovo 6 d. ET PA biuras nusprendė pradėti postmonitoringo dialogą su Lietuva, Čekija, Estija ir Rumunija, t.y. su tomis valstybėmis, kurioms užbaigtas monitoringo procesas. 2000 m. spalio 19 d. ET PA Monitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie padarytą pažangą.

ET MK monitoringas grindžiamas teminiu pagrindu. 2000 metais ET MK monitoringo rėmuose buvo tęsiama nagrinėti jau ankstesniais metais nagrinėtos temos: „Žodžio ir informacijos laisvė“, „Demokratinių institucijų funkcionavimas ir apsauga“, „Teismų sistemos funkcionavimas“, „Vietos savivalda“, „Mirties bausmė“, “Policija ir saugumo pajėgos”. Tam buvo skirti du specialūs MK(p) posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos anksčiau suformuluotų pasiūlymų įgyvendinimo priemonės.

Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Europos Taryboje koordinavimas

LR ekspertų, dalyvaujančių ET tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komitetuose, tikslai yra informacijos apie Lietuvą atitinkamose veiklos srityse skleidimas, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programų rengimas ir pritaikymas Lietuvos Respublikos reikmėms, LR Vyriausybės pozicijos išsakymas rengiant naujus ET dokumentus (konvencijų, rekomendacijų projektus), ryšių su savo srities specialistais iš kitų valstybių užmezgimas ir palaikymas, ET patirties, sukauptos atitinkamose veiklos srityse, diegimas Lietuvoje.

Lietuvos ekspertai dalyvauja maždaug 70 ET ekspertų komitetų.

Veiklos demokratijos stabilumui plėtoti ir stiprinti programoje (ADACS – Activities for Development and Consolidation of Democratic Stability) 2000 metams Lietuvos Respublikos pasiūlytų tikslinių projektų demokratijos skatinimo, teisingumo, žmogaus teisių apsaugos, socialinėje bei kultūros srityse finansavimui iš ET biudžeto iš viso buvo skirta 35 728 eurai.

Tarp kitų 2000 metais pagal ADACS programą įgyvendintų projektų paminėtina ET ekspertų atlikta Lietuvos naujojo baudžiamojo kodekso projekto ekspertizė ir Lietuvos teisėjų mokymo centro kartu su Suomijos teisingumo ministerija suorganizuotas mokymo seminaras Lietuvos teisėjams. Taip pat įvyko informacinis renginys, skirtas supažindinti su Europos komiteto prieš kankinimą (CPT – European Committee for the Prevention of Torture) veikla.

Pabrėžtina, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, kurioje 2000 m. gegužės 15 – 16 d. Vilniuje buvo surengtas Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba pagal ADACS programą įvertinimo seminaras. Šiame renginyje buvo įvertintas pastaraisiais metais vykdytų ADACS programų Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse efektyvumas. Į seminarą buvo pakviesti kaimyninių valstybių Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, taip pat Ukrainos atstovai.

Lietuvos veikla Europos Tarybos Vystymo Banke (ETVB)

Šiuo metu ETVB narėmis yra 35 iš 41 Europos Tarybos valstybės. Iki šiol Lietuvai jau suteiktos Europos Tarybos Vystymo banko paskolos šiems projektams finansuoti:

* Grįžtančių tremtinių aprūpinimui gyvenamuoju plotu. (Paskolos dydis 12,5 mln. JAV dolerių. Planuojama įvairiose Lietuvos vietose pastatyti ar nupirkti 650 butų bei pastatyti globos namus „Tremtinių namai“ grįžtančioms tremtinių šeimoms. Šis projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2004 m.)

* Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998-2006 metais investicinis projektas (pagal šį projektą bankas finansuos 10 centrų – septyniose Lietuvos savivaldybėse, teiksiančių paslaugas žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms ir kritinėse situacijose atsidūrusiems vaikams. Numatoma paskolos suma – 10,8 mln. litų).

Darbas Europos Tarybos institucijose

2000 m. lapkričio mėn. Lietuva tapo iš penkių valstybių susidedančio ET MK biuro nare ir aktyviai įsijungė į ET MK veiklos organizavimą.

2000 metais vyko ET MK 106 bei 107 sesija, keturios ET PA sesijos dalys, 7-oji Europos
vietinės ir regionų valdžios konferencija (EVRVK) sesija, 51 MK(p) posėdis. Visuose juose dalyvavo Lietuvos atstovai.

Dalyvavimas kituose daliniuose susitarimuose

Valstybių grupės prieš korupciją – GRECO (Group of States against Corruption) nare Lietuva yra nuo 1999 m. gegužės mėn.

2000 vasario 16 d. ET MK(p) pagal Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą įsteigto komiteto (CPT) nariu iš Lietuvos išrinko Respublikinio biomedicinos etikos komiteto pirmininką doc. E.Gefeną.

2000 vasario 14 – 23 d. CPT delegacija, vadovaujama komiteto nario J.Olden, pirmą kartą inspektavo Lietuvos įkalinimo įstaigas, taip pat užsieniečių registravimo centrą. Po šio vizito CPT parengė (2000 m. rugpjūčio mėn.) raportą Lietuvos Vyriausybei. Lietuvos valdžia raginama daugiau dėmesio skirti policijos pareigūnų profesiniam parengimui, sąlygų policijos areštinėse pagerinimui.

Lietuva pirmininkaus Europos Tarybos Ministrų Komitetui nuo 2001 m. lapkričio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. Šiuo metu Lietuva intensyviai rengiasi šiam atsakingam ir įpareigojančiam uždaviniui.

Dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje

Praėjusiais metais Lietuva toliau plėtojo iniciatyvas karinio-politinio pasitikėjimo stiprinimo srityje. Lietuva susitarė su Rusija dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių: dėl abipusės papildomos kvotos, pasikeičiant karinės informacijos įvertinimo vizitais pagal 1999 m. Vienos dokumentą bei pasikeitimo informacija apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir ginkluotės lygius bei Rusijos Federacijos karinius dalinius Kaliningrado srityje pagal Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE – Treaty on Conventional Forces in Europe) sutarties reikalavimus. Tai padidins karinių potencialų skaidrumą šiame regione tuo skatinant tarpusavio pasitikėjimą. 2000 m. Lietuva parengė tokią informaciją pagal CFE sutarties reikalavimus perduoti Rusijai. Duomenimis bus apsikeista Vienoje tarp abiejų šalių delegacijų prie ESBO, kai Rusija bus parengusi savo duomenis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1658 žodžiai iš 5278 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.