Lietuvos teismų sistema
5 (100%) 1 vote

Lietuvos teismų sistema

11213141

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia 4

1.1. Teisminės valdžios samprata 4

1.2. Teisminės valdžios veiklos principai 5

1.2.1 Teisingumo vykdymas 5

1.2.2 Lygybė prieš įstatymą 6

1.2.3. Nekaltumo prezumpcija 6

1.2.4 Teisėjų ir teismų nepriklausomumas 6

1.2.5. Teisė į teisminę gynybą 6

1.2.6. Teismo proceso kalba 7

1.2.7. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą 7

1.2.8. Teismo proceso viešumas 7

1.2.9. Techninių priemonių naudojimas 7

2. Teismų sistema 8

2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 8

2.2. Bendrosios kompetencijos teismai 10

2.2.1 Apylinkės teismai 10

2.2.2. Apygardos teismai 11

2.2.3. Lietuvos Apeliacinis teismas 12

2.2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 13

2.3. Specialiosios kompetencijos – administraciniai teismai 14

Išvados 16

Literatūra 17

Įvadas

Šiais laikais kiekvienoje demokratinėje valstybėje valdžia yra suskirstyta į įstatymus leidžiamąją, įstatymus vykdomąją ir teisminę. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje taip pat pasakyta, kad teisminę valdžią įgyvendina tik valstybiniai teismai. Kiekvienam aktyviam Lietuvos piliečiui privalu pažinti savos šalies teismus, jų sistemą, nes anksčiau ar vėliau tenka su jais susidurti. Dėl šios priežasties ir pasirinkau šią temą, nes manau, kad ji yra labai aktuali ir neturėtų likti nepilnai pažinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad studijuoju verslo administravimo specialybę.

Darbo objektas. Lietuvos teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos teismai, specializuoti – administraciniai teismai). Jų sistema.

Darbo tikslas. išanalizuoti Lietuvoje veikiančius teismus, jų sistemą.

Darbo uždaviniai: 1. Paaiškinti teisminės valdžios sampratą. 2. Įvardinti pagrindinius Lietuvos teisminės valdžios veiklos principus, nurodyti jų svarbą. 3. Apibrėžti, kas yra teismų sistema, nurodyti jos sudėtį . 4. Išanalizuoti pagrindines Konstitucinio Teismo funkcijas, jo kompetencija. 5. Atskleisti bendrosios kompetencijos teismų funkcijas, tarpusavio ryšį. 6. Aptarti administracinių teismų vietą Lietuvos teisminėje sistemoje.

Rašydamas referatą daugiausia rėmiausi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, taip pat Prano Kuconio ir Vytauto Nekrošiaus knyga ,,Teisėsaugos institucijos“.

1. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia

,,Demokratiškumui užtikrinti kiekvienoje valstybėje svarbus valdžių padalijimo principas.“ Remiantis šiuo prancūzų filosofo Š. Monteskjė sugalvotu principu užtikrinamas veiksmingas visų valstybės valdžių bendradarbiavimas, tarpusavio kontrolė ir negalimumas vienai valdžiai sutelkti visą galią. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje – valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia).

1.1. Teisminės valdžios samprata

Š. Monteskjė sugalvota trijų savarankiškų valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) padalijimo teorija XVIII a. Europos politiniam gyvenimui turėjo didelę reikšmę. Tuo laikotarpiu tai buvo iššūkis monarchijai.

Ypač didelę reikšmę turėjo teisminės valdžios, kuri iki tol buvo karaliaus valdžios dalis, atskyrimo idėja. Šios valdžios savarankiškumas, nepriklausomumas ir vadovavimasis tik priimtais įstatymais turėjo užtikrinti objektyvų teisingumo vykdymą. Tokiu būdu buvo atimta galimybė valstybei kištis ir įtakoti teismo procesą.

Deja, nepriklausomumą ir autoritetą teisminė valdžia pasiekė ne iš karto. Vien valdžių padalijimo teorijos pripažinimas ir įtvirtinimas įstatymuose dar nereiškė, kad valstybė iš karto atsisakė kištis į teismų veiklą. Pavyzdys galėtų būti Lietuva, okupuota Rusijos, nes tada nors formaliai teisminė valdžia buvo, bet ją lengvai galėjo paveikti valstybė. Tikrai nepriklausoma teisminė valdžia Europoje susiformavo nuo XIX a., kai teismai iš tikrųjų pradėjo kontroliuoti vykdomąją valdžią. Šiuo metu Vakarų Europoje teisminės valdžios įtaka tokia didelė, kad kartais baiminamasi, jog teisėjai turi per daug galimybių daryti įtaką politiniam gyvenimui, t.y. iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Svarbiausias teisminės valdžios šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse stiprumo požymis – jos nepriklausomumas. Šis požymis jau egzistuoja ir Lietuvoje, o geriausias to įrodymas – Rolando Pakso apkalta ir ypač jos baigtis.

Teisminės valdžios sąvoka gali būti vartojama įvairiomis prasmėmis. Galima sakyti, kad mūsų teisminė valdžia – tai Lietuvos teismų sistema, vienas ar keli konkretūs teismai. Pagrindinė teismų funkcija – teisingumo vykdymas. Šią funkciją teismai įgyvendina nagrinėdami civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas bei priimdami jose sprendimus ir nuosprendžius.

Pagrindiniai teisminės valdžios požymiai yra tokie:

1) teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis. Ją gali įgyvendinti tik valstybiniai teismai, kuriems įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus. Teisminė valdžia yra viena iš trijų valdžių, jos sistema ir pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje;

2) teisminės valdžios išimtinumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra
pasakyta: ,,Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. (LRK, 109 str., 1dalis). To pasekoje jokios kitos valstybinės ar visuomeninės institucijos negali pasisavinti šių funkcijų vykdymo;

3) teisminės valdžios nepriklausomumas. Tai labai svarbus požymis. Kaip jau buvo aptarta, ši sąlyga yra būtina demokratijai ir teisingumui užtikrinti;

4) teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Pagal šį požymį teisminės valdžios veiklą vykdant teisingumą nustato atitinkami procesiniai įstatymai, kurie yra viešosios teisės dalis.

Apibendrinant galima teigti: ,,Teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis, kurią sudarančios specialios valstybės institucijos – teismai – turi valstybės suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas“. (Kuconis P., Nekrošius V., 2000, 31p.). Dabar Lietuvoje esantis ir realiai egzistuojantis trijų valdžių padalijimas, kurio sudėtinė, atskira dalis yra teisminė valdžia – svarbus mūsų demokratijos garantas.

1.2. Teisminės valdžios veiklos principai

Šiuo metu Lietuva yra demokratiška valstybė, o siekia tapti teisine, todėl labai svarbu kuo labiau laikytis teisinei valstybei keliamų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvos teismai, vykdydami teisingumą valstybėje, remiasi teismų veiklos principais. Pagrindinis yra teisingumo principas,kuris reiškia,kad teismai griežtai turi laikytis įstatymų ir kitų norminių aktų. Principai yra nusakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Teismų Įstatyme .

1.2.1 Teisingumo vykdymas

Lietuvoje valdžių padalijimas įtvirtintas LRK I skirsnio 5 str. 1 dalyje, kur teigiama, kad: ,,Valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Teisingumą, kaip pasakyta Lietuvos Respublikos Teismų Įstatyme, ,,vykdo tik Teismai“. Jie, būdami nepriklausomi ir besivadovaudami įstatymais, Lietuvos Respublikos vardu savarankiškai priima nutartis, nuosprendžius, sprendimus, kurių vykdymas yra privalomas.

1.2.2 Lygybė prieš įstatymą

Pagal LRTĮ 2 str., prieš įstatymą ir teismą visi yra lygūs, todėl negalima varžyti žmogaus teisių, teikti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindų. Lygybės prieš įstatymą principas yra taikomas ir teisėjams, politikams. Šiuo atveju skiriasi tik pati procedūra, nes, norint prieš tai minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyta tvarka panaikinti jų teisinį neliečiamumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 116 str. Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar paaiškėjus, jog buvo padarytas nusikaltimas, gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir jo teisėjus, Apeliacinio Teismo Pirmininką ir teisėjus.

1.2.3. Nekaltumo prezumpcija

Pagrindinė mintis yra ta, kad asmuo negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymais. Kaltė laikoma įrodyta, kai teismas paskelbia nuosprendį, kuriame įtariamasis pripažįstamas kaltu. Jei teismas įtariamąjį išteisina, jis turi būti nedelsiant paleistas.

1.2.4 Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Visi Lietuvoje veikiantys teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi veikiančiais įstatymais. Kiekvienas teisėjas prisiekia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taigi jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarautų Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neturėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėjas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar tas įstatymas yra tinkamas. Laikymasis Konstitucijos garantuoja sąžiningą teismą ir įpareigoja teisėją priimti objektyvius nuosprendžius. Šiuo atveju ypač svarbi Konstitucijos nuostata, kad visi piliečiai lygūs, taigi tiek seimūnas, tiek paprastas pilietis už tą patį nusikaltimą turi būti baudžiamas tokia pačia bausme. Teisingumo vykdymui svarbu ir tai, kad teisėjai negali būti politinių partijų nariai, dirbti įmonėse ar įstaigose bei gauti bet kokį kitą užmokestį, išskyrus teisėjo atlyginimą ir atlygį už pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tokiu būdu apsisaugoma nuo privačių interesų įtakos ir užtikrinamas teisėjo dėmesys savo tiesioginėms pareigoms.

1.2.5. Teisė į teisminę gynybą

Visi piliečiai turi teisę į teisminę gynybą, jei pažeidžiamos jų teisės ar laisvės: kėsinamasi į jų gyvybę, sveikatą, laisvę, nuosavybę, orumą ir t.t. Be to, visi piliečiai turi teisę ir į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios, jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar jiems privalomų pareigų nevykdymo. Šis teismų veiklos principas nediskriminuoja ir kitų valstybių piliečių, kuriems taip pat yra suteikiama teisė į gynybą, kaip ir Lietuvos Piliečiams (LRTĮ, 4str., 2dalis).

1.2.6. Teismo proceso kalba

Lietuvoje teismų procesai vyksta valstybine lietuvių kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė teisme dalyvauti kartu su
vertėju. Šia teise gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie nepakankamai moka lietuvių kalbą (pvz. kalba tarmiškai). Vertėjo paslaugas apmoka valstybė.

1.2.7. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, jau nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą – turėti advokatą. Kaltinamasis gali pasisamdyti advokatą, o jei neturi pinigų, tada yra skiriamas valstybės gynėjas, taip pat jis gali ir atsisakyti šios teisės (yra išimčių) bei gintis pats.

1.2.8. Teismo proceso viešumas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 dalyje skelbiamas viešumo reikalavimas bylų nagrinėjimo metu. Kiekvienas, norintis, nebūtinai teismo proceso dalyvis, tačiau sulaukęs 16 metų, gali tiesiogiai stebėti bylos nagrinėjimą. Šios nuostatos gali būti nepaisoma tik tuomet, kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumą, valstybinę, profesinę ar kitokią svarbią paslaptį. Uždarame posėdyje gali būti tik proceso dalyviai, reikiamais atvejais ekspertai, vertėjai, liudytojai.

1.2.9. Techninių priemonių naudojimas

Pagal LRTĮ 7 str. yra numatyta, kad teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. Be teismo leidimo kitiems asmenims draudžiama posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso įrašus ir naudotis kitomis informacijos laikmenomis. Už šio draudimo nepaisymą yra baudžiama nustatyta tvarka. 2. Teismų sistema

Šiuo metu Lietuvoje, kaip pasakyta Konstitucijos VIII ir IX skirsnių nuostatose, veikia tokie teismai: Lietuvos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos ir apylinkių teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (apygardų administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas). Konstitucinis ir administraciniai teismai susikūrė neseniai, o dabartinė bendrosios kompetencijos teismų sistema remiasi tarpukario Lietuvos teismų sistemos tradicijomis. Kiekvienas teismas nagrinėja tam tikros srities bylas. Bendrosios kompetencijos teismai yra tarpusavyje susieti. Nesudėtingos bylos yra nagrinėjamos apylinkės teismuose, kurie yra pirmos instancijos teismai. Apygardos teismas gali būti ir pirma instancija (jei byla yra sunki), ir apeliacinė instancija. Apeliacinis teismas yra tik apeliacinės instancijos teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau priklauso kasacinei instancijai, o tai reiškia, kad jo sprendimas bylose yra galutinis ir neskundžiamas. Teisminę valdžią teismas įgyvendina griežtai įstatymų nustatytos teismo sudėties (skirtinguose teismuose yra nevienodas teisėjų skaičius) ir vadovaudamasis procesiniais įstatymais. Tiksliai ši sistema apibrėžiama sekančiai:,,Teismų sistema – tai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendri teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai“.(Kuconis P., Nekrošius V., 2000, 37p.).

2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Pagrindinis Lietuvoje galiojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurią referendumu priėmė Lietuvos piliečiai. Jokie naujai priimami įstatymai ar poįstatiminiai aktai negali jai prieštarauti. Viena iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo funkcija yra prižiūrėti, kad šios nuostatos būtų laikomasi.

Konstitucinio Teismo veiklos, sudarymo ir kompetencijos, taip pat teisėjų statuso klausimai nusakyti Konstitucijos VIII skirsnyje ir Seimo priimtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme . Kaip jau minėjau, svarbiausias konstitucinės justicijos demokratinėje valstybėje uždavinys – užtikrinti Konstitucijos viršenybę. Tokiose valstybėse egzistuoja instancija, kuri tai atlieka. Vienose valstybėse, kaip ir Lietuvoje, yra savarankiški Konstituciniai teismai, o kitose konstitucinės priežiūros funkcijos perduotos Aukščiausiajam Teismui (pvz. Estija, JAV).

Konstitucijos 102 str. pasakyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams. Šiais atvejais Konstitucinis Teismas priima nutarimus, ir jeigu jis pripažįsta, kad atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, šis aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas toks sprendimas. Pagal Konstitucijos 105 str. trečiąją dalį, Konstitucinis Teismas teikia tokias išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo ar Respublikos Prezidento Rinkimus;

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kurių pradėta apkaltos procedūra, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pateikia šiems keturiems atvejam išvadas, bet negali įsakyti panaikinti vieną ar kitą, jo nuomone, neteisingą įstatymą. Taigi Konstitucinio Teismo išvados šiuo atveju yra ne privalomo, bet rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą, atsižvelgus į gautas išvadas, priima Seimas.

Konstituciniame Teisme yra 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams, bet tik vienai kadencijai. Rotacijos
kas trys metai, pakeičiamas trečdalis teisėjų. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas. Šią procedūrą galėjome neseniai stebėti. Ypač žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė faktas, kad Prezidento teikta kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus Toma Birmontienė pirmą kartą nebuvo patvirtinta. Tai yra kiek neįprasta ir, pasak politologų, rodo Seimo ir Prezidento nesusiklausymą.

Konstitucinio teismo nagrinėjamos bylos nėra standartinės, kur gali kreiptis kiekvienas asmuo, nes Konstitucinis Teismas jo veiklą reglamentuojančiame Konstitucinio Teismo įstatyme vadinamas ne teismu, o teismine institucija. Į Konstitucinį teismą gali kreiptis: Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, Prezidentas, taip pat teismai. Visos šios institucijos gali kreiptis dėl įstatymo išaiškinimo. Teismai gali kreiptis visais jo kompetencijos klausimais, išskyrus kreipimąsi duoti išvadą.

Apibendrinant galima teigti, kad Konstitucinis Teismas prižiūri, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija visada būtų pagrindinis mūsų valstybės įstatymas. Tokiu būdu užtveriamas kelias esminiams teisiniams prieštaravimams.

2.2. Bendrosios kompetencijos teismai

2.2.1 Apylinkės teismai

Pirmoji ir kartu žemiausios kompetencijos teismų grandis – Apylinkės teismai. Šie teismai išnagrinėja daugiausiai teisminių bylų. Apylinkės teismų Lietuvoje yra 54, ir jie nagrinėja palyginus nesudėtingas, neviršijančias tam tikros ieškinio sumos ir panašias bylas.

Teismų įstatymo 15 str. pasakyta, kad apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, išskyrus, kai įstatymas numato, kad tam tikrų kategorijų bylose pirmosios instancijos teismas yra apygardos teismas; administracinių teisės pažeidimų byloms, kiek tai nėra administracinių teismų kompetencijos dalis; byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu; priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymų numatytų prievartos priemonių taikymo; įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų. Šiais laikais prie apylinkės teismų gali būti įsteigti hipotekos skyriai. Tada apylinkės teismo kompetencija dar labiau išsiplečia, kadangi hipotekos teisėjas tvarko hipotekos registrą, t.y. registruoja turto įkeitimą, turto arešto aktus, priima nutartis dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, paskirsto išieškotas sumas išieškotojams, vykdo kitas jam įstatymo pavestas funkcijas (LRTĮ 68 str. 2 dalis). Pagal teisinį statusą hipotekos teisėjas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti apylinkės teismo teisėjai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2577 žodžiai iš 5073 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.