Lietuvos teismų sistema
5 (100%) 1 vote

Lietuvos teismų sistema

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia 4

1.1. Teisminės valdžios samprata 4

1.2. Teisminės valdžios veiklos principai 5

1.2.1 Teisingumo vykdymas 5

1.2.2 Lygybė prieš įstatymą 6

1.2.3. Nekaltumo prezumpcija 6

1.2.4 Teisėjų ir teismų nepriklausomumas 6

1.2.5. Teisė į teisminę gynybą 6

1.2.6. Teismo proceso kalba 7

1.2.7. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą 7

1.2.8. Teismo proceso viešumas 7

1.2.9. Techninių priemonių naudojimas 7

2. Teismų sistema 8

2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 8

2.2. Bendrosios kompetencijos teismai 10

2.2.1 Apylinkės teismai 10

2.2.2. Apygardos teismai 11

2.2.3. Lietuvos Apeliacinis teismas 12

2.2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 13

2.3. Specialiosios kompetencijos – administraciniai teismai 14

Išvados 16

Literatūra 17

Įvadas

Šiais laikais kiekvienoje demokratinėje valstybėje valdžia yra suskirstyta į įstatymus leidžiamąją, įstatymus vykdomąją ir teisminę. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje taip pat pasakyta, kad teisminę valdžią įgyvendina tik valstybiniai teismai. Kiekvienam aktyviam Lietuvos piliečiui privalu pažinti savos šalies teismus, jų sistemą, nes anksčiau ar vėliau tenka su jais susidurti. Dėl šios priežasties ir pasirinkau šią temą, nes manau, kad ji yra labai aktuali ir neturėtų likti nepilnai pažinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad studijuoju verslo administravimo specialybę.

Darbo objektas. Lietuvos teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos teismai, specializuoti – administraciniai teismai). Jų sistema.

Darbo tikslas. išanalizuoti Lietuvoje veikiančius teismus, jų sistemą.

Darbo uždaviniai: 1. Paaiškinti teisminės valdžios sampratą. 2. Įvardinti pagrindinius Lietuvos teisminės valdžios veiklos principus, nurodyti jų svarbą. 3. Apibrėžti, kas yra teismų sistema, nurodyti jos sudėtį . 4. Išanalizuoti pagrindines Konstitucinio Teismo funkcijas, jo kompetencija. 5. Atskleisti bendrosios kompetencijos teismų funkcijas, tarpusavio ryšį. 6. Aptarti administracinių teismų vietą Lietuvos teisminėje sistemoje.

Rašydamas referatą daugiausia rėmiausi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, taip pat Prano Kuconio ir Vytauto Nekrošiaus knyga ,,Teisėsaugos institucijos“.

1. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia

,,Demokratiškumui užtikrinti kiekvienoje valstybėje svarbus valdžių padalijimo principas.“ Remiantis šiuo prancūzų filosofo Š. Monteskjė sugalvotu principu užtikrinamas veiksmingas visų valstybės valdžių bendradarbiavimas, tarpusavio kontrolė ir negalimumas vienai valdžiai sutelkti visą galią. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje – valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia).

1.1. Teisminės valdžios samprata

Š. Monteskjė sugalvota trijų savarankiškų valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) padalijimo teorija XVIII a. Europos politiniam gyvenimui turėjo didelę reikšmę. Tuo laikotarpiu tai buvo iššūkis monarchijai.

Ypač didelę reikšmę turėjo teisminės valdžios, kuri iki tol buvo karaliaus valdžios dalis, atskyrimo idėja. Šios valdžios savarankiškumas, nepriklausomumas ir vadovavimasis tik priimtais įstatymais turėjo užtikrinti objektyvų teisingumo vykdymą. Tokiu būdu buvo atimta galimybė valstybei kištis ir įtakoti teismo procesą.

Deja, nepriklausomumą ir autoritetą teisminė valdžia pasiekė ne iš karto. Vien valdžių padalijimo teorijos pripažinimas ir įtvirtinimas įstatymuose dar nereiškė, kad valstybė iš karto atsisakė kištis į teismų veiklą. Pavyzdys galėtų būti Lietuva, okupuota Rusijos, nes tada nors formaliai teisminė valdžia buvo, bet ją lengvai galėjo paveikti valstybė. Tikrai nepriklausoma teisminė valdžia Europoje susiformavo nuo XIX a., kai teismai iš tikrųjų pradėjo kontroliuoti vykdomąją valdžią. Šiuo metu Vakarų Europoje teisminės valdžios įtaka tokia didelė, kad kartais baiminamasi, jog teisėjai turi per daug galimybių daryti įtaką politiniam gyvenimui, t.y. iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Svarbiausias teisminės valdžios šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse stiprumo požymis – jos nepriklausomumas. Šis požymis jau egzistuoja ir Lietuvoje, o geriausias to įrodymas – Rolando Pakso apkalta ir ypač jos baigtis.

Teisminės valdžios sąvoka gali būti vartojama įvairiomis prasmėmis. Galima sakyti, kad mūsų teisminė valdžia – tai Lietuvos teismų sistema, vienas ar keli konkretūs teismai. Pagrindinė teismų funkcija – teisingumo vykdymas. Šią funkciją teismai įgyvendina nagrinėdami civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas bei priimdami jose sprendimus ir nuosprendžius.

Pagrindiniai teisminės valdžios požymiai yra tokie:

1) teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis. Ją gali įgyvendinti tik valstybiniai teismai, kuriems įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus. Teisminė valdžia yra viena iš trijų valdžių, jos sistema ir pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje;

2) teisminės valdžios išimtinumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra
pasakyta: ,,Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. (LRK, 109 str., 1dalis). To pasekoje jokios kitos valstybinės ar visuomeninės institucijos negali pasisavinti šių funkcijų vykdymo;

3) teisminės valdžios nepriklausomumas. Tai labai svarbus požymis. Kaip jau buvo aptarta, ši sąlyga yra būtina demokratijai ir teisingumui užtikrinti;

4) teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Pagal šį požymį teisminės valdžios veiklą vykdant teisingumą nustato atitinkami procesiniai įstatymai, kurie yra viešosios teisės dalis.

Apibendrinant galima teigti: ,,Teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis, kurią sudarančios specialios valstybės institucijos – teismai – turi valstybės suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas“. (Kuconis P., Nekrošius V., 2000, 31p.). Dabar Lietuvoje esantis ir realiai egzistuojantis trijų valdžių padalijimas, kurio sudėtinė, atskira dalis yra teisminė valdžia – svarbus mūsų demokratijos garantas.

1.2. Teisminės valdžios veiklos principai

Šiuo metu Lietuva yra demokratiška valstybė, o siekia tapti teisine, todėl labai svarbu kuo labiau laikytis teisinei valstybei keliamų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvos teismai, vykdydami teisingumą valstybėje, remiasi teismų veiklos principais. Pagrindinis yra teisingumo principas,kuris reiškia,kad teismai griežtai turi laikytis įstatymų ir kitų norminių aktų. Principai yra nusakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Teismų Įstatyme .

1.2.1 Teisingumo vykdymas

Lietuvoje valdžių padalijimas įtvirtintas LRK I skirsnio 5 str. 1 dalyje, kur teigiama, kad: ,,Valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Teisingumą, kaip pasakyta Lietuvos Respublikos Teismų Įstatyme, ,,vykdo tik Teismai“. Jie, būdami nepriklausomi ir besivadovaudami įstatymais, Lietuvos Respublikos vardu savarankiškai priima nutartis, nuosprendžius, sprendimus, kurių vykdymas yra privalomas.

1.2.2 Lygybė prieš įstatymą

Pagal LRTĮ 2 str., prieš įstatymą ir teismą visi yra lygūs, todėl negalima varžyti žmogaus teisių, teikti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindų. Lygybės prieš įstatymą principas yra taikomas ir teisėjams, politikams. Šiuo atveju skiriasi tik pati procedūra, nes, norint prieš tai minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyta tvarka panaikinti jų teisinį neliečiamumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 116 str. Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar paaiškėjus, jog buvo padarytas nusikaltimas, gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir jo teisėjus, Apeliacinio Teismo Pirmininką ir teisėjus.

1.2.3. Nekaltumo prezumpcija

Pagrindinė mintis yra ta, kad asmuo negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymais. Kaltė laikoma įrodyta, kai teismas paskelbia nuosprendį, kuriame įtariamasis pripažįstamas kaltu. Jei teismas įtariamąjį išteisina, jis turi būti nedelsiant paleistas.

1.2.4 Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Visi Lietuvoje veikiantys teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi veikiančiais įstatymais. Kiekvienas teisėjas prisiekia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taigi jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarautų Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neturėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėjas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar tas įstatymas yra tinkamas. Laikymasis Konstitucijos garantuoja sąžiningą teismą ir įpareigoja teisėją priimti objektyvius nuosprendžius. Šiuo atveju ypač svarbi Konstitucijos nuostata, kad visi piliečiai lygūs, taigi tiek seimūnas, tiek paprastas pilietis už tą patį nusikaltimą turi būti baudžiamas tokia pačia bausme. Teisingumo vykdymui svarbu ir tai, kad teisėjai negali būti politinių partijų nariai, dirbti įmonėse ar įstaigose bei gauti bet kokį kitą užmokestį, išskyrus teisėjo atlyginimą ir atlygį už pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tokiu būdu apsisaugoma nuo privačių interesų įtakos ir užtikrinamas teisėjo dėmesys savo tiesioginėms pareigoms.

1.2.5. Teisė į teisminę gynybą

Visi piliečiai turi teisę į teisminę gynybą, jei pažeidžiamos jų teisės ar laisvės: kėsinamasi į jų gyvybę, sveikatą, laisvę, nuosavybę, orumą ir t.t. Be to, visi piliečiai turi teisę ir į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios, jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar jiems privalomų pareigų nevykdymo. Šis teismų veiklos principas nediskriminuoja ir kitų valstybių piliečių, kuriems taip pat yra suteikiama teisė į gynybą, kaip ir Lietuvos Piliečiams (LRTĮ, 4str., 2dalis).

1.2.6. Teismo proceso kalba

Lietuvoje teismų procesai vyksta valstybine lietuvių kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė teisme dalyvauti kartu su
vertėju. Šia teise gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie nepakankamai moka lietuvių kalbą (pvz. kalba tarmiškai). Vertėjo paslaugas apmoka valstybė.

1.2.7. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, jau nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą – turėti advokatą. Kaltinamasis gali pasisamdyti advokatą, o jei neturi pinigų, tada yra skiriamas valstybės gynėjas, taip pat jis gali ir atsisakyti šios teisės (yra išimčių) bei gintis pats.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1542 žodžiai iš 5073 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.