Lietuvos užsienio prekyba su europos bendrijos narėmis
5 (100%) 1 vote

Lietuvos užsienio prekyba su europos bendrijos narėmis

VADOVAS dėst. A.Vrubliauskaitė

2001 05 31

Turinys

Įvadas

1. Bendrosios ES rinkos įsikūrimo istorija……………………………………………………………5

1.1. Kokią įtaka daro užsienio prekyba su Europos bendrijos narėmis Lietuvos verslui?……6-8

1.2. Eksportas ir importas……………………………………………………………………..8-9

1.3. Tyrimo rezultatai…………………………………………………………………………..9-11

2. Prekyba su Europos bendrijos narėmis……………………………………………………….12

2.1. Airija…………………………………………………………………………………….12

2.2. Danija………………………………………………………………………………………12-15

2.3. Didžioji Britanija………………………………………………………………………….15-16

2.4. Graikija…………………………………………………………………………………..16

2.5. Suomija………………………………………………………………………………..….16-19

2.6. Švedija……………………………………………………………………………………19-23

2.7. Vengrija…………………………………………………………………………………….23-25

2.8. Vokietija…………………………………………………………………………………25-28

2.9. Prancūzija…………………………………………………………………………………28-30

3. Prognozė – Lietuva perspektyvoje įstojus į ES……………………………………………………………. 31-33

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………….34 LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………35

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………….…..36-49

Įvadas

Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Prekyba, kaip ir karai, buvo pagrindiniai tarptautinių santykių plėtros veiksniai. Ji buvo plėtojama visais laikais, nes visuomenėms reikalingos ir savo šalyse negaminamos prekės. Užsienio prekyba dažnai prilygstama ekonominiam augimui. Prekybą apima ne tik prekių ar paslaugų mainai, bet ir technologines, informacines, ekologines, ekonomines ir kitas sferas.

Kiekvienos šalies tikslas yra gauti ekonominę naudą iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Plėtra vyksta nes:

1. plinta technologijos, padedančios kelti visų žmonių gerovę;

2. didėja paklausa arba veikia ekonominis keinsizmo efektas;multiplikatoriaus pagalba skatinamas ekonomikos augimas ir bendras ūkio rentabilumas;

3. pelnosi privačios firmos, nes prekyba plečia rinkos apimtį, palaiko masto ekonomiką, didina iš investicijų gaunamą pelną, taip pat kelia bendrą ekonominės veiklos aktyvumo lygį;

4. vartotojas įgyja didesnę galimybę rinktis

5. mažėja gamybos sąnaudos (6).

Tai turėdami omenyje galime sakyti, kad užsienio prekyba sudaro sąlygas gaminti naujas prekes, kurioms vienos šalies rinka yra per maža, kad padengtu prekės projektavimo, įrangos ir gamybos išlaidas. Vartojai gauna kokybiškai naujų, pagamintų pažangiomis technologijomis, prekių. Vykstant tarptautinei prekybai, gamintojai turi galimybę pasaulinėje rinkoje pirkti gamybos procese naudojamas žaliavas bei išteklius, o vartotojai nusipirkti tų prekių, kurias išgauti ir išauginti savo šalyje nėra gamtinių sąlygų.

Esant laisvai prekybai, panaikinus muito ir kitus netarifinius barjerus, kiekvienas šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo prekes kitoje šalyje (5). Laisvos prekybos sutartis Lietuva yra sudariusi su Europos Sąjunga, Estija, Latvija, Lenkija, Europos laisvos prekybos organizacija ( ELPA ), Čekija, Slovakija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Malta, Kipru, Farerų salomis.

Sudaromos laisvos prekybos sutartys remiasi Europos Sąjungos (ES) prekybos principais. Europos Bendrijos šalys nuėjo ilgą kelią gilindamos ir plėsdamos tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą. Laisvosios prekybos zona ir muitų sąjunga laipsniškai transformavosi į glaudesnes ekonominės integracijos formas. Nuo keturių pamatinių bendrosios rinkos laisvių – laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo – įgyvendinimo pereita prie valstybių narių ekonominės politikos derinimo. Todėl aš norėčiau panagrinėti Lietuvos prekybą su Europos Bendrijos narėmis.

Šio darbo objektas – prekyba su Europos Bendrijos narėmis.

Tikslas – išanalizuoti statistinius duomenys, literatūrą, kurie leistu atskleisti esamą padėtį.

Tyrimo metodai – statistinių duomenų, mokslinės literatūros analizė, metaanalizė.

1. Bendrosios ES rinkos įsikūrimo istorija

Bendrosios ES rinkos kūrimo pamatai padėti 1957 m., kai šešios Europos valstybės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) pasirašė Romos
sutartį, pagal kurią buvo įkurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB). Sutartis apėmė tokius bendrosios rinkos principus kaip keturios laisvės, muitų sąjunga, bendrasis išorinis muitų tarifas ir apibrėžė bendros politikos sritis.

Nepaisant to, kad buvo sukurta muitų sąjunga ir nustatyti bendrieji išoriniai muitų tarifai, kurie panaikino kiekybinius prekybos apribojimus (kvotas, muitus bei kitus eksporto ir importo apribojimus), laisvajai prekybai tarp Bendrijos valstybių narių vis dar trukdė vadinamosios netarifinės kliūtys (pasienio kontrolė, skirtingi techniniai reikalavimai, mokesčių sistemų skirtumai ir kt.).

1985 m. Buvo parengtas specialus dokumentas Baltoji knyga, numačiusi būtinas priemones, kad būtų užtikrintas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Viena iš pagrindinių priemonių – visoje Bendrijoje galiojančių teisės aktų priėmimas. Tačiau dėl skirtingų Bendrijos šalių techninio pobūdžio taisyklių ne visada įmanoma suderinti teisės aktus. Tokiais atvejais vadovaujamasi abipusio pripažinimo principu, t.y. šalys pripažįsta viena kitos nacionalinius techninius reikalavimus.

Iki 1992 m. Pabaigos įgyvendinus Baltosios knygos reikalavimus, sukurta ES bendroji rinka. Tačiau dėl gan didelės Bendrijos šalių autonomijos ekonominės politikos srityje ir skirtingų nacionalinių valiutų nebuvo galima pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais. 1993 m. Įsigaliojusi Mastrichto sutartis numatė sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą, įsteigti Europos centrinį banką ir nustatė Bendrijos šalių ekonominės politikos reikalavimus.

Bendrosios rinkos sukūrimo padariniai

Bendroji rinka (kitaip Vidaus rinka; angl. Common Market, Single Market, Internal Market) – Bendrijos šalių bendra rinka be vidaus sienų, užtikrinanti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą bei valstybių narių ūkinės politikos koordinavimą.

Sukūrus ES bendrąją rinką, panaikinus pasienio kontrolę, tarp valstybių narių nuo 1993 m. Stipriai išaugo ES šalių tarpusavio prekybos ir investicinio kapitalo srautai.

Čia galima išskirti dvi tendencijas. Pirma, laisvo prekių judėjimo kliūčių panaikinimas atvėrė kelius tolesniam verslo internacionalėjimui. Padidėjo prekybos tarp valstybių narių apimtys, kartu išaugo ir tarpusavio prekybos reikšmė. Antra, ši tendencija daugiausia įtakos turėjo (su kai kuriomis išimtimis) mažosioms ES narėms – Airijai, Belgijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams. Šie pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina seną tiesą: daugiausia laimi ir laimės iš ekonominės integracijos proceso mažosios šalys.

Lietuvos verslininkai, kurie jau šiandien dirba Europoje, eksportuoja savo gaminius į Bendrijos šalis, neretai susiduria su įvairiomis problemomis. Kiek joms įtakos turi tariamasis diskriminacinis požiūris į Lietuvos gamintojus, o kiek – objektyvūs bendrosios rinkos funkcionavimo trūkumai, nelengva atsakyti.

2000 m. Lapkričio mėnesio apklausos duomenimis, Bendrijos šalių įmonės vidaus rinkos funkcionavimą įvertino 64 balais iš 100. Šis rodiklis, nors pagerėjęs lyginant su 1999 m., rodo, jog dar lieka erdvės ES bendroms taisyklėms tobulinti ir jų taikymui vienodinti. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai dėl kai kurių produktų, nepakankamai suvienodinta bandymų, sertifikavimo ir atitikties vertinimo procedūrų taikymo praktika – tai aktualiausios problemos.

ES bendrosios rinkos funkcionavimo sąlygas planuojama gerinti šiomis kryptimis: finansinės paslaugos, viešieji pirkimai, elektroninė prekyba, nacionalinių standartų ir normų abipusis pripažinimas, valstybės pagalba ir mokesčiai.

1.1. Kokią įtaka daro užsienio prektba su Europos bendrijos narėmis Lietuvos verslui

Praėjo laikai, kai įmonės galėjo parduoti viską, ką gamino. Dabar reikia galvoti, ką gaminti, kad galėtum parduoti.

Ekonominės integracijos procesai jau vyksta ne pirmus metus. Dalis įmonių, eksportuojančių 80-90 proc. Produkcijos į ES rinką, jau dabar atsižvelgia į europinius reikalavimus. Netgi jei dabar dėl kokių nors aplinkybių eksportas į ES yra nuostolingas, tai leidžia įgyti darbo patirties bendroje rinkoje. Taisyklės paprastos: jeigu produktas atitinka ES rinkos reikalavimus, jį parduosi bet kur pasaulyje.

Laisvo prekių judėjimo principas – panaikinti visus skirtumus tarp reikalavimų produktams, tiekiamiems į bendrąją rinką. Šio principo taikymas jau šiandien aktualus daugeliui Lietuvos įmonių.

Laisvas prekių judėjimas – vienas iš pamatinių bendrosios ES rinkos elementų, kurio praktinis įgyvendinimas neatsiejamas nuo bendrosios rinkos formavimosi etapų.

Sukūrus laisvąją prekybos zoną ir muitų sąjungą, buvo panaikinti prekybos tarifai ir kvotos tarpusavio prekyboje tarp Bendrijos šalių, laikomasi bendros prekybos politikos trečiųjų šalių atžvilgiu. Sukūrus bendrąją rinką nuo 1993 m. Panaikinta pasienio kontrolė tarp Bendrijos šalių, o įvedus bendrąją Europos valiutą – eurą – 1999m. Neliko valiutų kursų svyravimo rizikos ir valiutų keitimo išlaidų Bendrijos ribose. Tai leido sukurti didžiausią pasaulyje pagal perkamąją galią, turinčią 370 mln. Turtingų vartotojų rinką, kurioje galioja bendri principai ir reikalavimai.

Laisvas prekių judėjimas bendrosios rinkos sąlygomis reiškia, kad skirtingose Bendrijos šalyse dėl tų pačių
negali būti keliami skirtingi reikalavimai. Vadinasi, produktas, ar tai būtų vištiena, ar skalbimo mašina, ar gamybos įrengimai, bet kurioje iš ES šalių turi atitikti tuos pačius reikalavimus.

ES galioja bendras principas, kad į vienos iš Bendrijos šalių rinką legaliai pateiktas produktas (nesvarbu, kur jis pagamintas – toje šalyje ar importuotas iš trečiųjų šalių) gali būti laisvai parduodamas bet kurioje Bendrijos šalyje be papildomų apribojimų. Kai kurios išimtys gali būti siejamos su vartotojų saugos, visuomenės moralės ar aplinkos apsaugos motyvais.

ES diplomatinių santykių su Lietuva pradžia laikoma 1991 m. Rugpjūčio 27 d., kai ES pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Netrukus Baltijos šalys buvo įtrauktos į PHARE programą, o maždaug po pusmečio ES pasirašė su jomis dvišales prekybos ir bendradarbiavimo sutartis (žr.1lentelė).

1 lentelė

Sutartis Pasirašyta Įsigaliojo Pagrindinės nuostatos

Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis 1992 05 11 1993 02 01 Didžiausio palankumo statusas prekyboje, nediskriminavimas; ES bendrosios preferencijų sistemos taikymas Lietuvai; ekonominis bendradarbiavimas kai kuriose srityse.

Sutartis dėl laisvosios prekybos ir su ja susijusių reikalų (Laisvosios prekybos sutartis) 1994 07 18 1995 01 01 Prekybos liberalizavimas remiantis BSTP principais; laisva prekyba pramoninėmis prekėmis (KN 25-97); Lietuvai suteiktas 6 metų pereinamasis laikotarpis laipsniškam importo iš ES liberalizavimui; standartinės apsaugos nuostatos; Jungtinis komitetas prižiūrėti, kaip įgyvendinama sutartis.

Asociacijos (Europos) sutartis 1995 06 12 1998 02 01 Pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare; įtrauktos laisvosios prekybos sutarties nuostatos; politinis dialogas; ekonominis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas), paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, laisvė steigti įmones, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, vartotojų apsauga, įstatymų derinimas, bendradarbiavimas kitose srityse, tokiose kaip pramonės politika, mokslas ir technologija, energetika, aplinkos apsauga ir t. T.; Asociacijos taryba ir Asociacijos komitetas.

Per pusę dešimtmečio ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir ES pastebimai suintensyvėjo. Tačiau Lietuvos eksportą į ES šiuo metu labiausiai trikdo netarifiniai barjerai – kokybės standartai ir antidempingo mokesčiai (ar jų taikymo grėsmė). Prekybos apribojimai, atsirandantys dėl Lietuvoje gaminamų pramonės produktų sertifikatų nepripažinimo, tikriausiai bus panaikinti daugumai gaminių, kai Lietuva ir ES susiderės dėl Protokolo dėl Europos atitikties įvertinimo. Lietuvos prekyba su ES žemės ūkio produktais šiuo metu ribojama muitais ir netarifinėmis apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip importo kvotos ir kokybės standartai. Po keletą mėnesių trukusių derybų 2000 m. Gegužės mėn. Pasirašytas susitarimo dėl prekybos iki Lietuvos įstojimo į ES sutarties protokolas. Jame numatyta nuo 2001 m. Didinti importo kvotas iš Lietuvos į ES eksportuojamiems pieno produktams. Tiesa, kvotomis galės pasinaudoti tik ES sertifikatus turinčios Lietuvos įmonės. Nors jau 17 Lietuvos pieno produktų įmonių yra gavusios sertifikatus, sudarančius galimybę eksportuoti į ES, šis netarifinis barjeras kol kas riboja prekybą kitomis maisto prekėmis, pavyzdžiui, mėsos gaminiais, kai 2001 02 20 m. Pasireiškė snukio ir nagų liga Jungtinėje Karalystėje( žr. prieduose) (1).

1.2. Eksportas ir importas

1grafikas EKSPORTAS Į ES ŠALIS PAGAL PREKIŲ GRUPES (mln. Lt)



Eksporto į ES šalis struktūroje 1999 m. (10 mėn. Duomenimis) vyravo tekstilės gaminiai (36,3% viso eksporto). Pastaraisiais metais šių gaminių lyginamasis svoris turėjo tendenciją didėti, o maisto produktų eksporto absoliutus dydis ir lyginamasis svoris mažėjo. Jei 1997 m. Maisto produktai sudarė 8,3% eksporto, tai 1999 m. – 6,3% (10 mėn.).

2grafikas IMPORTAS IŠ ES ŠALIŲ (mln. Lt)

1999 metais tik maisto produktų importas padidėjo (nežymiai), kitų prekių, lyginant su 1998 m., – sumažėjo. Lietuvos importo struktūra pagal prekių grupes dabar (1999 m. Duomenys) tokia: kitų prekių grupė – 33%, mašinos ir mechaniniai įrengimai – 18,5%, mineraliniai produktai – 16,8%, maisto produktai – 11,3%, tekstilės gaminiai – 10,4%, chemijos produktai – 10,1%.

Lietuva daugiausia importuoja prekių iš ES šalių. 1999 m. (10 mėn.) šioms šalims teko 45,8% viso importo. Tuo tarpu NVS šalių dalis sumažėjo iki 25%. Didžiausią importo iš ES šalių dalį sudaro mašinos ir mechaniniai įrengimai (23,8%), o iš NVS šalių net 62,2% importo sudaro mineraliniai produktai (4).

1.3. Tyrimo rezultatai

2000m. Lapkričio27d. Apklausoje buvo tiriama Lietuvos verslo padėtis plėtojant verslą su ES, šalies investicinis klimatas, verslo atstovų turimos žinios, kvalifikacija. Tyrimo metu buvo apklausta 60 Lietuvos verslininkų.

Tyrimo duomenimis, šiuo metu į ES eksportuoja 60% Lietuvos įmonių, 33% anksčiau ar vėliau planuoja tai daryti, 7% to neplanuoja visiškai. Pagrindinę eksportuotojų dalį sudaro gamybos įmonės – 53%, po 14% eksporto tenka paslaugoms ir prekybai. Pastebima tendencija, kad didžioji dalis eksportuotojų priklauso įmonių grupei, kurios verslu užsiima daugiau nei 5 m. Ir turi daugiau nei 200 darbuotojų.

Iš apklaustų
jau dabar importuoja produkciją ar žaliavas iš ES šalių. Tik 10% įmonių tokio importo apskritai neplanuoja. Gamybinės įmonės sudaro ir didžiąją importuotojų dalį 57%, prekybininkai importuoja 18%, paslaugų sektoriui tenka 16%.

Verslininkai domisi ES ekonomine politika.

Lietuvos verslininkai beveik neinvestuoja į ES šalis – investavusiųjų dalis sudaro tik 5%. Tokių investicijų nei dabar, nei ateityje neplanuoja 60% respondentų.

Įmonėms geriau sekasi pritraukti investicijas iš ES – tarp apklaustųjų įmonių 22% jau pritraukė investicijų, 68% planuotų ir norėtų jų ir tik 10% respondentų neplanuoja investicijų iš ES. Didžiajai daliai apklaustųjų įmonių labai trūksta kapitalo, todėl jie savo verslo perspektyvas sieja su ES, tikėdamiesi investicijų.

Tarp apklausoje dalyvavusių įmonių daugiausia investicijų pritraukė lengvoji pramonė – 49%, po jos eina baldų ir popieriaus gamintojai bei elektronikos ir chemijos pramonės įmonės. Investuotojams patraukliausios pasirodė įmonės, dirbančios rinkoje seniau nei 10 m.

Bendrovių vadovai mano, kad įmonių personalo kvalifikacija yra nepakankama verslui su ES pradėti ar plėtoti. Taip mano 60% apklaustųjų. Jie norėtų, kad būtų pristatyta neseniai į ES įstojusių valstybių patirtis, pageidautų ir užsienio verslininkų praktinių patarimų. Verslininkai norėtų susipažinti su ES konkurencijos politika, PHARE, ISPA ir SAPARD programų lėšų naudojimo galimybėmis, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo galimybėmis, Lietuvos institucijų pagalba ieškant naujų rinkų, ES muitų politika, valiutų kursų įtaka verslui, Europos standartais ir kt. Lietuvos verslininkai pageidauja trumpalaikių, bet nuolat rengiamų kursų.

Statistikos departamento apskaičiavimai

Statistikos departamentas apskaičiavo, jog pernai, palyginti su 1999 m., bendrasis vidaus produktas (BVP), preliminariais duomenimis, paaugo 2,9%. Ekspertai taip pat teigia, jog teigiamų ženklų Lietuvos ekonomikoje yra daugiau nei neigiamų.

Statistikos departamento (SD) išankstiniu vertinimu, 2000 m. Sukurtas BVP siekė 44,9 mlrd. Lt, užpernai šis rodiklis buvo 42,5 mlrd. Lt. 1999 m. Lietuvos BVP smuko 4,2%. 2000 m. Paskutinį ketvirtį BVP siekė 11,7 mlrd. Lt ir, palyginti su 1999 m. Tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 4,7%. Anot SD vadovų, jei atlikus paskutinius apskaičiavimus šis rodiklis smarkiai nepakis, tai bus didžiausias BVP augimas 2000 m. – pirmąjį ketvirtį jis augo 4,2%, antrąjį – nepakito, o trečiąjį – augo 3,1%. Statistikai aiškina, kad BVP augimą lėmė 7% padidėję pramonės produkcijos pardavimai, per vienuolika mėnesių 12,1% paūgėjusios vidaus prekybos apimtys,eksporto, transporto, sandėliavimo augimo rodikliai. 2000 m. Gruodį pramonės produkcijos pardavimai buvo 6,2% didesni nei lapkritį, palyginti su 1999 m. Gruodžiu, augimas siekė 13%. Labiausiai praėjusių metų gruodį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje augo naftos produktų (31%), mašinų ir įrangos (21%) pardavimai, o per visus 2000 m. – metalo atliekų ir laužo perdirbimas (140%), radijo, televizijos ir ryšių įrangos (43%), transporto priemonių (39%), medienos ir jos gaminių (24%) pardavimai.Pernai keitėsi ir eksporto šalys – daugiausia gaminių gamintojai išvežė į Latviją, Vokietiją bei Angliją. 1999 m. Daugiausia eksportuota buvo į Vokietiją (2).

2. Prekyba su Europos bendrijos narėmis

Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija.

Šiuo metu Europos Sąjungos narėmis siekia tapti 12 valstybių: Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Latvija, Estija, Lietuva, Bulgarija, Čekija, Slovėnija, Kipras ir Turkija.

2.1. AIRIJA

Lietuvoje veikiančios konsultacijų bendrovės “Divec” vadovas Rimas Rumskas teigia, jog per pastaruosius dešimt metų Airijos ekonomika, palyginti su kitu Vakarų pasauliu, augo pašėlusiai greitai. 1989-1998 m. Investicijų Airijoje rentabilumas, atskaičius mokesčius, buvo vidutiniškai 25%, tuo tarpu Europoje – vidutiniškai tik 10-15% per metus. Airija, neturtinga gamtinių išteklių, prieš 30 m. Suprato, kad pagrindinė jos vertybė yra žmonės, todėl daug investuoja į piliečių išsilavinimą.

Airija laikoma palankia šalimi investicijoms, dėl to joje jau dabar veikia per 1.200 stambių tarptautinių įmonių ir jų vis daugėja. Airija šiuo metu yra didžiausia programinės įrangos eksportuotoja pasaulyje. Iš viso eksportas sudaro 76% Airijos BVP. Pagal efektyvumą Airija yra septintoje vietoje pasaulyje. ES narės Airiją laiko rimta jų ekonomikų konkurente. Versle jau taip yra, kad investicijos plaukia į tą šalį, kur investicijų sąlygos palankesnės, o Airijoje ji neginčijamai geresnė nei kurioje nors kitoje ES narėje. Sekti Airija traukia ne tik Vakarų pasaulį, bet ir kai kurias mūsų šiaurės kaimynes – Estija (2).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2608 žodžiai iš 8368 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.