Lietuvos valstybė
5 (100%) 1 vote

Lietuvos valstybė

Šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje nepakanka priklausyti bendruomenei. Visuomenė turi savo organizacinę formą – valstybę. Valstybė yra visuomenės politinė organizacija, turinti valstytbės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų, realizuojančių valstybės funkcijas, visumą. Šių valstybinių institucijų ir organizacijų viršūnių aukščiausia valdžia priklausomai nuo politinio valdymo sistemos yra monarchas, prezidentas, parlamentas, vyriausybė.

Kiekviena valstybė kuria savo raidos strategiją ir taktiką, kurias realizuoja įvairūs socialiniai institutai – vyriausybė, kokykla, teismas, policijos nuovada ir pan. Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai. Jei šis principas pažeidžiamas, formuojasi autoritariniai režimai. Akivaizdus pavyzdys – kaimyninė Baltarusija, kur įsitvirtinęs prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas.

Be centrinės valdžios institucijos – parlamento – gyventojai renka savivaldybių tarybas. Centrinė valdžia rūpinasi strateginiais ir taktiniais visos visiomenės klausimais, o savivaldybė turi rūpintis kasdieninėmis gyventojų problemomis. Transformacijos į demokratinę visuomenę laikotarpiu ministerijos tebenori kištis į savivaldybių reikalus, kad nuo jų malonės priklausytų skiriamos lėšos, o savivaldybių tarnautojai užmiršta savo pagrindinę funkciją – tarnauti gyventojams ir neretai tampa savanaudiška biurokratija. Tai taip pat yra sociologų dėmesio centre.

Pirmiausia, reikia skirti valstybės išorės ir vidaus funkcijas. Valstybė yra tarp kitų šalių, todėl jai reikia su jomis derinti daugelį politinių, ekonominių, kultūrinių ir kitų dalykų. Valstybių sugyvenimas priklauso nuo labai daugelio veiksnių. Neabejotinai svarbi čia ir šalių santykių istorija. Štai Lietuva ir Lenkija po Liublino unijos sudarė vieną valstybę, tačiau vidinės prieštaros buvo tokios stiprios, jog neleido tinkamai įvertinti išorės pavojų. XVIII a. Pabaigoje šalys neteko savo nepriklausomybės. Po Antrojo pasaulinio karo J.Stalinas atrėžė dalį lietuvių žemių Lenkijai. Kaip minėta, Vilniaus krašte liko daug lenkų tautybės gyventojų su savo siekiais ir nuostatomis. Taigi lietuvių ir lenkų santykiuose buvo visko, neretai kelią perbėgdavo juoda katė. Nereikia užmiršti ir to, kad Lenkija tiek savo teritorija, tiek savo gyventojais yra gana didelė šalis, o Lietuva – daug mažesnė. Valstybės dydis taip pat vaidina savo vaidmenį. Pavyzdžiui, JAV, Kinija ir Rusija iki šiol siekia išskirtinių teisių pasaulyje. O dėl dabartinių Lietuvos ir Lenkijos santykių, tai reikia pabrėžti, kad jie tikrai geri. Problemos sprendžiamos konstruktyviai, daug dėmesio skiriama savitarpio pagalbai integruojantis į Europos Sąjungą.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 380 žodžiai iš 656 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.